Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Nauja prezidentės profesija

Nuo pat prezidentės antrosios kadencijos pradžios buvau šventai įsitikinęs, kad Jos Ekscelencija vadovauja tik LRT radijo ir televizijos kanalams. Vieną vakarėlį įsijungiu televizorių - ogi prezidentė jau ir LNK kolektyvui bediriguojanti! Ir taip profesionaliai diriguoja! O kokia rankų plastika - tarsi būtų ne rankos, o gulbės sparnai. Beveik kaip šviesaus atminimo Jono Aleksos. Ir tas jos dirigavimas - toks tikras tikras. Gal net tikresnis nei prezidentavimas. Nes labiau sekasi. Ot, išdrįso vienas netikėlis orkestro muzikantas pūtikas kažkokį ne itin artikuliuotą garsą iš savo instrumento viešojon ausin paleisti - ir prezidentė tokį švelnų, beveik motinišką žvilgsnį netikėlio link tik švyst, tik pirštą kažkodėl prie savo nosies, o ne prie lūpų vos vos priglaudė - ir išsišokėlis kaipmat buvo dviejų šalia sėdinčiųjų pasodintas į vietą.

O štai prezidentaudama ji irgi gali, tačiau tik kai ką. Ir tik atvirkščiai. Gali sau leisti ko nors kur nors NEpasodinti. Pavyzdžiui, į generalinio prokuroro, ministro ar net premjero krėslą. O pasodinti, ir dar „į vietą“, ir dar, pavyzdžiui, „kelioms kadencijoms“, kad ilgiau atsimintų, kaip, o ypač į kieno, dūdą pūsti reikia, - tai jau ne... Bet galbūt dar galės. Gal LNK vaizdo klipas „Dirigentė-prezidentė“ - dar tik linksmas optimistinių prezidentės ketinimų videoprotokolas?..

Tegyvuoja laisva ir nepriklausoma... televizija

Bet šiuo metu mums nerimą turėtų kelti visai kitkas. Kas ką įpainiojo į šį labai įtartiną klipą-avantiūrą? Prezidentė - Laisvą ir nepriklausomą kanalą ar atvirkščiai - kažkas į šį kanalą atsiviliojo prezidentę ir taip giliai, taip įžūliai ją panardino ten, iš kur švarus jau nebeišnersi?

Kuo įdėmiau analizavau dainos, kurią labai darniai, nes pagal dirigento batuta prezidentės diktuojamą ritmą, linguoja ir dainuoja visas LNK, tuo įkyriau brendo mintis, kad viskas vyko „bendru sutarimu“. Man net pasirodė, kad šalies vadovė su LNK kanalais-kanalėliais yra seniai susigiedojusi („lyg išsiskyrę nebuvom visai...“). Tai gal, sakau, jau dabar prezidentė paleido Siaurusevičių su visu jo (jeigu dar jo?..) LRT „orkestru“ pagaliau ryžtis grįžti prie LRT misijos! O tai reiškia - prusinti visuomenę! O ne „prosinti“, kasdien ir nuolankiai. Ir ne bet ką - Seimo rinkimus visai netikėtai pralaimėjusių prezidentės bei jos globojamo vieno senelio ir jo vieno anūko įvaizdžio rūbus! Ir tuo pat metu kartais net gestapiškai enkavėdistiniais metodais glamžyti jų politinių neprietelių tautinius drabužėlius! Ir draudžiamo žvėries moteriškus kailinius! Ir garsiausio Lietuvos kriaučiaus taip nuostabiai pasiūtą, o ant dailaus jauno kūno taip įstabiai, tiesiog gulėte gulintį paltą. O ir visokias kitokias žalias ir raudonas „drapanėles“. Visas tas užsitęsęs LRT žaidimas yra, o ypač buvo, nepaprastai žiūroviškas, patrauklus ir, manau, gerokai pakėlęs LRT reitingus. Tačiau visa tai savo esme buvo taip seklu. Ir viskas taip neturėjo nieko bendra nei su prezidentės, nei su LRT misijomis šioje valstybėje. Užtat daug kam tai pasirodė labai linksma ir išradinga.

O gal viskas kur kas paprasčiau? Gal LRT vis dėlto dar neatgavo laisvės? O Laisvas ir nepriklausomas kanalas - jau nebelaisvas ir nebenepriklausomas. Tai gal prezidentė šiuo klipu mums atsiuntė tokį linksmą ir išradingą pergalės signalą? „Žiūrėkite, didžiuokitės - AŠ savo moraliniu autoritetu užkariavau dar vieną teritoriją?“ Ne-ti-kiu! Net Putinas tokiais dalykais viešai nesididžiuoja. Turi jis savo solovjovų ir tie visoje savo valstybės, o ir kai kurių svetimų šalių viešosiose erdvėse daro viską, ko jam reikia. Tai gal manote, kad mūsų prezidentė kvailesnė? Gal manote, ji įtakingiausiuose mūsų TV kanaluose ir interneto portaluose neturi savo solovjovaičių ir solovjovienių? Lietuvos žurnalistų „keiksmažodyne“ vis dažniau aptinkamas terminas „rūmų freilinos“... Nenustebčiau, jeigu po kokio penkmečio vienas kitas rimtiems mokslams pasišovęs žurnalistas ar politologas imtų gintis disertacijas apie antidemokratišką Lietuvos žiniasklaidos vaidmenį 2016-ųjų Seimo rinkimų kampanijoje. Disertacijos pavardžių rodyklėje ties buvusios prezidentės pavarde, jaučiu, išsirikiuotų netrumpos puslapių numerių virtinės...

Klub vesiolych i nachodčivych?

(Linksmųjų ir išradingųjų klubas)

Dabar pabandykime savo dėmesį sutelkti ties ta klipo vieta, kurioje prezidentė pradeda melodeklamaciją. Skambant linksmai melodijai prezidentė (už kadro) raiškia kapota deklamacija ima mus agituoti: „Ir jūs... Vasario 16-ąją... švęskite linksmai... ir išradingai!“ O klipo diktorius pažada, kad prezidentė linksmiausius ir išradingiausius pasikvies ir apdovanos.

Prezidentės sprendimas švęsti Vasario 16-ąją linksmai ir išradingai man jau nebe pirmi metai atrodo visai logiškas: jaunimui nusibodo languose degti žvakeles, eiti su gėlėmis ir vainikais prie Tautos didžiavyrių kapų ar namie, kaip, pavyzdžiui, šiemet, regėti kruvinom ašarom apsipylusius savo gimdytojus, sėdinčius prie internetų ir besipiktinančius Putinaite - kam ji Vasario 16-osios išvakarėse ėmė valytis kojas į jų taip gerbiamą, o jų tėvų ir senelių didžiai gerbtą, Joną Basanavičių. Ir šįkart vien už tai, kad jam tada, prieš šimtmetį, politinė Lietuvos idėja esą buvusi labai svetima, jis jos nesupratęs! Jam, senam naivuoliui, tada neva vaidenosi, kad partijų atsiradimas ir skirtingos jų nuostatos skaldo Lietuvą!..

Bet prezidentė jiems ir kitiems niūruoliams tarė: „Cit, baikite raudoti, eikit išradingai linksmintis.“ Pernai Vasario 16-oji iš tiesų buvo sutikta linksmai ir išradingai. Pati prezidentė iškilmių išvakarėse davė linksmybėms toną - įteikė Nacionalinę kultūros ir meno premiją „Vamzdžio prie Neries“ autoriui. Tik nepasakė, ar tai, jos nuomone, yra tik linksmas, ar dar ir išradingas pokštas. O šiemet artėjančią šventę linksmai praskaidrino paminklų J.Basanavičiui maketai. Juos regėjusi Tautos dalis seniai taip gardžiai buvo juokusis. Tarp šį pasityčiojimą iš J.Basanavičiaus regėjusiųjų radosi ir praregėjusiųjų, ėmusių paistyti, kad reikia paleisti Dailininkų sąjungą arba bent Dailės akademiją atversti atgal - kad vėl stovėtų ne ant galvos, o ant kojų.

Gaisrininkai

Tačiau visus prezidentės gerus norus iš esmės sužlugdė... ketverių metų berniukas. Jo krauju viename Kėdainių rajono bute buvo aptaškytos sienos. Ir jo motinos bei patėvio „dėdės Gedo“ rankos. Ir dar buvo aptaškyta Lietuva. Berniukas žuvo kaip tikras karys - kad kiti nežūtų nuo tėvų, motinų, patėvių, partnerių ar tiesiog motinos sugulovų, kad nebūtų skandinami šuliniuose ir upėse. Tik to jis niekada nesužinos. Kaip ir nesužinos, kad jis pažadino Lietuvą  - iš visų jos tamsiausių vietų ėmė eiti žinios apie naujus gaisrus gaisrelius. Ne, Lietuva nevirto liepsnojančia teritorija! Šiame tamsiausiame kare žuvusio berniuko dėka mes tik dar kartą įsitikinome, kad ji, mūsų Lietuva, seniai visa liepsnoja.

O prezidentė toliau dirigavo ir melodeklamavo, ragino elgtis linksmai ir išradingai. Tai negi nė viena iš patarėjų nedrįso ateiti pas ją ir patarti: „Gal jau nediriguokime, gal tiesiog paprastai žmoniškai prisipažinkime, kad linksmybės atidedamos geresniems laikams. Kai mažiau liepsnosime...“

Matyt, nė viena neatėjo. O gal atėjo, bet prezidentė neišgirdo. O gal išgirdo, tačiau jos išmintį ir vėl nugalėjo jos atkaklus charakteris? Degančią Lietuvą ėmė gesinti Seimas, kuris iš esmės tik tuo ir užsiima. Tai kodėl gaisrininkai nuolat yra aukščiausioje reitingų lentelės eilutėje, o Seimas, atliekantis tą patį darbą, - paskutinėje ir paskutinėje? Todėl, kad pirmieji gesina ugnį, o antrieji skubiais įstatymais leidžia miglą į mūsų galvas, kad patikėtume, jog gaisras užgesintas.

Negi kas nors manote, kad, jeigu ką tik vieningai Seimo priimtos ir prezidentės palaimintos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis uždraudžiamas bet koks smurtas prieš vaikus, būtų priimtos dar prezidentės valdymo pradžioje arba net Valdo Adamkaus laikais, Lietuvoje kas nors būtų pasikeitę? Nebūk naivus, skaitytojau, ir negalvok per daug!.. Net jeigu į Konstituciją įrašytume žodžius: „Matai smurtą - netylėk: skambink - 112“, manai, kas nors pasikeistų? Ot, jeigu, pavyzdžiui, ten būtų nurodyta konkreti suma, kuri bus skiriama informatoriui, pavyzdžiui, 150 eurų už vieną pranešimą!..

Girtuoklystėmis, paleistuvystėmis, kitomis panašiomis veikos formomis išsiskiriančioje socialinės rizikos visuomenės dalyje jokie įstatymai, išskyrus tuos, kurie garantuoja pašalpas už „vaikų darymą“, negalioja. Ten galioja visai kiti „įstatymai“. Tie, kuriuos suformavo išsigimęs švietimas, išsigimusi kultūra, išsigimusi televizija. Niekada nepamiršiu netvarkos trobelėje Saviečių kaime po to, kai nepakaltinamas tėvas šulinyje paskandino savo vaikus. Bendroje netvarkoje išsiskyrė tik vienas naujas modernus daiktas - te-le-vi-zo-rius. Ar ne geriau buvo jį - į šulinį?..

Tai kas padegė Lietuvą? Ne, ne prezidentė. Lietuvą padegėme mes patys. Visi. Ir prezidentė - taip pat. Padegėme leisdami išsigimti kultūrai, išduoti šeimos sąvoką, kitas moralines vertybes, šimtmečius, sunkiausių priespaudų sąlygomis, perdavinėtas iš kartos į kartą, iš daraktorių - mokintiniams, vėliau iš mokytojų - savo mokiniams. Ir todėl visi privalome jaustis purvini. Tarsi išlindę iš to „kanalizacijos vamzdžio“, išrietusio aukštyn savo kuprą Vilniuje. Prie Neries. Visai netoli Žaliojo tilto.


Beje. Atėjusiai sergančio dieduko aplankyti 8 metų anūkei įjungiau „planšetę“, „atėjau“ joje į prezidentės interneto portalą, suradau tą vietą, kur, paspaudus rodyklytę visai šalia valstybės vadovės dešiniosios akies, ji ima diriguoti. Paspausk, sakau, prezidentei dešinę akį. Kur tau: „Žinau... Aš tą jos dirigavimą du šimtus kartų mačiau per televizorių.“ Ir staiga įninka skaityti tekstą šalia. Ir vis žvilgt į mane: „Diedukai, aš čia nieko nesuprantu... Tai jeigu jau beveik šimtą metų turime atkurtą savo valstybę, tai kam mums reikėjo dar ir Kovo 11-osios?..“