respublika.lt

Kam prie miško gyventi gera. Nešventiškos šventadienio mintys (8)

2018 kovo mėn. 12 d. 11:49:42
Gediminas JAKAVONIS

Savo valstybės šimtmetį šiemet minėsime visus metus. Tačiau atėjus Kovo 11-ajai visuomet atsiranda gera proga palyginti šią šventę su Vasario 16-ąja.

 

Lentynoje susiradau dvi tarpukariu išleistas knygas: „Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis“ ir „Lietuva 1918-1938“. Skaitau ir neatsistebiu, kiek ta mūsų „pirma karta nuo žagrės“ sugebėjo pasiekti per du dešimtmečius švietimo, mokslo, žemės ūkio, finansų, pramonės srityse. Nejučiomis pagalvoju, kaip turėtų atrodyti analogiška po 1990 metų kovo 11 d. atliktų darbų apžvalga. Apie kultūrą, švietimą šį kartą nekalbėsiu.

Tai, kad žemės ūkyje sugriovė kolūkius ir kad tiek gyvulininkystėje, tiek augalininkystėje iki šiol nepasiekėme sovietmečio lygio, žino visi. Atgavę nepriklausomybę, turėjome savo Atominę elektrinę, „Mažeikių naftą“, laivyną, visą eilę stambių pramonės įmonių. Per šį laikotarpį sugebėjome visa tai „išparceliuoti“ ar kitais būdais prarasti. Gerai, kad Liudo Mažylio surastas mūsų Nepriklausomybės Akto rankraštis buvo Vokietijoje, nes mes patys jį jau seniai būtume „praganę“.

Manau, kad didžiausia klaida buvo ta, kad, atgavus nepriklausomybę, mūsų valstybė pasuko laukinio kapitalizmo keliu. Neaišku, iš kur atsiradęs ir kam atstovaujantis Laisvosios rinkos institutas sugebėjo įteigti, kad privati nuosavybė pati savaime viską išspręs ir Lietuva taps šiuolaikine ir ekonomiškai stipria valstybe. Liberalizmo apologetai pamiršdavo paminėti, kad absoliuti laisva rinka neegzistuoja nė vienoje išsivysčiusioje pasaulio šalyje ir kad valdžia visuomet privalo rūpintis savo tautos socialiniais reikalais ir gerove. Kai to Lietuvoje nėra, atsiranda nostalgija sovietmečio laikams, ilgintis ne „ruso“, o to laikmečio pragyvenimo minimumo užtikrintumo - tiek dirbančiam, tiek pensininkui.

Antra klaida, kodėl mūsų valstybėje nesijaučiame šeimininkais, - nepasitikėjimas savimi ir manymas, kad „vakariečiai“ yra daug gabesni, geresni ir teisingesni žmonės. Kurie dieną naktį nemiega galvodami, ką čia padarius, kad Lietuvoje lietuviams būtų gyventi geriau, o iš tikrųjų mąsto, kaip mus - „svajoklius“ - eilinį kartą išdurti. Lyg būtume neturėję „Williams“ atėjimo į Lietuvą istorijos, „Telekomo“ privatizavimo, skandinavų bankų, okupavusių mūsų finansų rinką, pamokų. Užuot kritiškai inventorizavę turimą valstybės turtą, darbo vietas ir jose dirbančius žmones, paskutiniais metais mes vėl lipame ant to paties grėblio.

Lietuva - miškų kraštas, o Varėnos rajonas visada garsėjo kaip miškingiausias. Šviesios atminties Nepriklausomybės akto signataras Juozas Dringelis yra pasakojęs, kodėl mes pietinius kaimynus vadiname „lenkais“, o jie save - „poliakais“. Štai miškas baigėsi, prasidėjo laukai, lankos. Slaviškai „polia“ reiškia „laukus“, ten prasideda Lenkija. Kur prasideda miškas, reiškia prasideda Lietuva. Tauta, tai ne tik kalba, papročiai, kultūra, bet ir jos gyvenamos teritorijos aplinka. Jei mes, lietuviai, gyventume dykumoje, būtume visai kitokie. Visa mūsų krašto istorija ir gyvenimas visada siejosi su giria ir mišku.

Visais laikais miškus prižiūrėję žmonės, kuriuos mes vadiname miškininkais, buvo savo krašto, savo profesijos puoselėtojai ir patriotai. 1944-tieji, Vokietija. Čia įvyksta pasitraukusių iš Lietuvos, bėgančių nuo Raudonosios armijos į Vakarus, miškininkų suvažiavimas. Jis vadinasi „Laisvas liepos medis laisvoje Lietuvoje“. Besitraukiantys iš Tėvynės žmonės jame tariasi, kaip, atgavus nepriklausomybę Lietuvoje bus tvarkomi miškai. Po karo atsidūrę Amerikoje, lietuvių miškininkai leido žurnalą „Mūsų girios“. Vėliau, sovietmečiu, žurnalą tokiu pavadinimu spausdino ir Lietuvoje dirbę miškų specialistai. Jie čia sugebėjo atkurti prieškarinį miškų tvarkymo variantą.

Iki praėjusių metų šis modelis, pagal kurį vykdoma kompleksinė miško veikla, egzistavo 42 urėdijų pavidalu. Varėnos rajono miškus iki šiol prižiūrėjo net trys - Varėnos, Valkininkų ir Druskininkų - urėdijos, kuriose dirbantys žmonės užsidirbdavo algas ir mokėjo mokesčius valstybei. Kad tiek Varėnos, tiek visos Lietuvos miškai tvarkomi gerai, pripažino ne tik kaimyninių šalių miškininkai, bet ir Europos komisija. Jos paskelbtais duomenimis - visoje Europos Sąjungoje miškai geriausiai tvarkomi Lietuvoje, o 2012 m. JAV Jeilio universitetas Lietuvos miškus pripažino geriausiai tvarkomais pasaulyje.

Tai dabar užduokit sau klausimą: ar toks „aukso kąsnis“ galėjo būti nepastebėtas įvairaus plauko „biznierių“, save vadinančių medienos perdirbimo verslininkais? Tai - daugiausia dideles lentpjūves turintys žmonės, kurie tiekia lietuvišką medieną įvairiausioms skandinaviškoms ikėjoms. Jiems daug naudingiau pigiai pirkti mišką iš vieno gamintojo, t.y. iš vienos urėdijos nei iš 42, kurių kiekviena nustatinėja savo kainą. Tad lentpjūvininkų planas aiškus - įvykdyti urėdijų reformą, sumažinant jų skaičių iki minimumo. Urėdijose dirbančių miškininkų bendruomenė visada garsėjo kaip vieninga ir jų taip lengvai neįveiksi, bet kaip liaudyje sakoma: „Kiekvienam kaime - savas durnius“. Alytaus urėdas Rimantas Prūsaitis buvo tas, kuris, man dirbant Seimo aplinkosaugos komitete, dar 2007 m. labiausiai agitavo už urėdijų skaičiaus mažinimą. Šis miškininkas dažnai būdavo matomas vieno iš medienos perdirbimo verslo vadų Sigito Paulausko draugijoje. Mano giminėje visi buvo arba mokytojai, arba miškininkai, todėl visuomet domėjausi, kas šiose srityse Lietuvoje vyksta. Kai R.Prūsaitis 2014 m. rudenį tapo Generaliniu urėdu, prisiminiau patarlę apie vilką, gyvenantį avies kailyje, ir supratau, kad urėdijų reforma - tai tik laiko klausimas. Jau 2015 m. pavasarį Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė pasiūlė reformą, paliekant Lietuvoje vieną urėdiją, bet Seimas ją atmetė.

Trijų kadencijų seimai nepasidavė medienos perdirbėjų spaudimui mažinti urėdijų skaičių. Tai padarė Ramūno Karbauskio vadovaujami valstiečiai-žalieji. O juk ši partija rinkimuose žadėjo rūpintis gamta, išsaugoti darbo vietas regionuose, skaidrius ekonominius sprendimus...

Tai, kad įvykdžius šią abejotiną reformą be darbo regionuose liks šimtai ar net tūkstančiai žmonių, kurie kaip specialistai, tapę nereikalingi Lietuvoje, bus priversti emigruoti, aišku jau dabar. Ar ką nors iš esančių valdžioje domina lietuvio, tapusio nereikalingu savo Tėvynėje, būsena? Aplinkosaugos ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Martynas Norbutas kalbėjo tik apie sutaupytus biudžete 10 mln. eurų, įvykdžius reformą. Ar iš tikrųjų taip? Kiekviena iš buvusių 42 urėdijų kiekvienais metais iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų savo vykdomiems projektams, t.y. miškams tvarkyti, galėjo gauti 500 tūkst. eurų. 42x0,5 mln. lygu 21 mln. eurų. Urėdijoms tapus vienu juridiniu vienetu, pagal egzistuojančią tvarką iš Europos gausime tik 0,5 mln. eurų. Tegul valdžioje sėdintys valstiečių-žaliųjų išminčiai paneigia, kad, atlikęs pradinės klasės matematikos veiksmą, suklydau minus 20,5 mln. eurų. Dėl teisybės turiu paminėti, kad įvykdžius urėdijų reformą, nauda bus. Tiktai kam? Ogi, skandinavų miškininkams, kurie savo miškų kirtimą sumažino iki minimumo. O kam tai daryti, jei reikiamą medienos kiekį planuoja gauti iš Lietuvos!


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŽUVO: šeštadienio vėlų vakarą Utenos rajone kilęs gaisras pasiglemžė vyro gyvybę.
  • PAVOGTAS: šeštadienio rytą Kaune pasigesta lengvojo automobilio su jame buvusiais asmeniniais daiktais.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    0   +1 C

 

   0 +1 C

  +1  +5C

   +1  +2 C

 

   0  +1 C

 2-4m/s

 4-6m/s

 

   3-4 m/s

 

USD - 1.1346 PLN - 4.3154
RUB - 74.9036 CHF - 1.1431
GBP - 0.8835 NOK - 9.6118
reklama
Ukis 2018