Kaliniai skundžiasi, aukos - tylinuotraukos (18)

2019 birželio mėn. 28 d. 12:15:52 Perskaitė 2056

Net jeigu brutaliausiu būdu pamini kito žmogaus teises - net teisę į gyvybę - pats gali reikalauti savo teisių. Taip elgiasi nuteistieji. Ir valstybė jiems priteisia moralines žalas. Teisė tai leidžia, o moralė?  Kalbamės su publicistu, politologu, visuomenės veikėju Mariumi KUNDROTU.

 

- 19 metų kalėjimo už žiaurų vaiko nužudymą nuteistas Gediminas Kontenis iš valstybės prisiteisė 30 eurų už moralinę žalą, nes neįtiko sanitarinis mazgas. O kaip jaustis nenusikaltusiems, mokantiems mokesčius šalies piliečiams, kai valstybė nepateisina jų lūkesčių arba kai jie atsimuša į sieną ieškodami pagalbos?

- Žmonės yra nusivylę ir nebetiki, kad teisėsauga jiems gali padėti. Aš pats turėdamas politinį išsilavinimą ir daugelio metų patirtį matau, kad žmonės nebemato vilties.

Pavyzdžiui, kiek man yra tekę kreiptis į teisėsaugą dėl šmeižto - nes politiniame gyvenime tai gana dažna praktika - visą laiką gaudavau atsakymą, kad kreipkitės privačia tvarka.

O kreiptis privačia tvarka, reiškia, jeigu pralaimi bylą, tai apmoki visas išlaidas. Susidaro situacija, kad bylinėtis dėl šmeižto ar dėl kitų dalykų privačia tvarka gali tik turtingi žmonės.

- Tačiau nuteistieji ir be turtų užvertę valstybę bylomis.

- Kai žmogus yra įspraustas į kampą, jis tampa aktyvus. Tai galbūt čia psichologinis momentas. Nuteistieji turi laiko. Nusikaltėliai turi daugiau teisių, nei paprastas pilietis.

Į Lietuvą skverbiasi kairuoliška liberali nuostata, pagal kurią nusikaltėlis netgi nėra nusikaltėlis. Jis yra aplinkybių auka, esą čia visuomenė jį tokį padarė.

Kyla loginis klausimas: jeigu visi žmonės, kurie pasielgė blogai, yra visuomenės sandaros aukos, tai iš ko tada susidaro pati visuomenė?

- Pagal tokią logiką, ir nesuvokiamo žiaurumo vaikžudys Kontenis - irgi aplinkybių auka?

- Atsirastų žmonių, kurie net jį ar pakelių maniaką Jonaitį taip pavadintų ar kitus panašius individus, nes žmonėmis juos sunku pavadinti. Pagal kairuolius taip yra. Neseniai turėjau vieną diskusiją su labai artimu bičiuliu, su kuriuo ne vienas pūdas druskos suvalgyta ir bendrais politiniais keliais eita, tačiau vaikinas įsidarbino vaikų teisių tarnyboje, paturbintoje ponios Šakalienės, ir visiškai pakito žmogaus mąstysena.

Visi pamena Jurbarko tragediją, kai jauna mergina buvo žiauriai sužalota banditėlio ir bandyta išniekinti. Tai - oi, „jį reikia užjausti, nes mes krikščionys“. Kliedesiai prasidėjo. Aplinka keičia žmones.

- Nusikaltėliai, užversdami teismus bylomis, deklaruoja, kad jie - aukos. O pensininkas, kuris neišgali nusipirkti visų reikalingų vaistų, nesako, kad jis auka, kad valstybė neužtikrina jo oraus gyvenimo. Kaip tokį paradoksą suprasti?

- Nepamirškime, kaip per pastarąjį šimtmetį klostėsi mūsų visuomenės sandara, visas aktyviausias, drąsiausias sluoksnis būdavo nukapojamas. Susikuria valstybė iš naujo, ateina okupacija ir nukapoja...

Miškuose ir sibiruose sunyko mūsų elitas, buvo sušaudytas, suplėšytas, pakištas po ledu. Dalis, kurie spėjo, išsivažinėjo į Vakarus. Liko žmonės, kurie buvo išmokyti prisitaikyti. Nejau tai galėjo nepalikti kokių pasekmių?

- Teisinėje valstybėje neuždrausime kaliniams skųstis, prisiteisti pinigų iš visų mokesčių mokėtojų, net jei kaliniai - žudikai. Tačiau iš moralinės pusės - ar teisę į kito gyvybę pamynęs asmuo pats gali reikalauti teisių?

- Taip, visiškai pamynęs kito žmogaus teises, pradeda „kačialinti“ savo teises. Iš šalies skamba labai ciniškai. Tačiau demokratinėje valstybėje remiamasi humanistiniais principais. Žinoma, galima kalbėti apie nuostatą, kad žmogus, pažeidęs kitų teises, pats praranda bet kokias teises. Tačiau tokiu atveju reikėtų svarstyti mirties bausmę. Tačiau čia susiduriama su Europos Sąjungos teise. Tai labai rimtas klausimas.

Juk būtent ES spaudimu Lietuvoje ir buvo panaikinta mirties bausmė. Kita vertus, kiltų labai rimtas klausimas dėl klaidos tikimybės, - tai pagrindinis moralinis argumentas, diskutuojant apie mirties bausmę. Net jei vienas žmogus iš dešimt tūkstančių per klaidą būtų nuteistas myriop, tai jau būtų per daug.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net