respublika.lt
 

Kaip mes turėtume gyventi su kaimyne Baltarusija?nuotraukos (44)

2019 birželio mėn. 16 d. 14:30:47
Gediminas JAKAVONIS

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo buvęs užsienio reikalų ministras, buvęs Seimo narys, ekonomistas Povilas GYLYS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs europarlamentaras, diplomatas Justas PALECKIS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, teisininkas, diplomatas Egidijus BIČKAUSKAS, Seimo narys Egidijus VAREIKIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

×
nuotr. 13 nuotr.
Po to, kai 2009 m. rudenį prezidentė Dalia Grybauskaitė prezidentūroje priėmė Aliaksandrą Lukašenką, o po metų su atsakomuoju vizitu apsilankė Minske, santykiai tarp abiejų valstybių lyderių nutrūko. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

G.JAKAVONIS: Esam kalbėję apie mūsų santykius su latviais, mūsų valstybės santykius su estais, su lenkais, bet turime dar vienus kaimynus - baltarusius. Mąstome stereotipiškai, kad ten yra diktatorius, kad tai yra prorusiška valstybė. Bet kokiu atveju, jie yra mūsų kaimynai, esame buvę ir viena valstybe, tačiau mūsų santykiai yra savotiški. Vertėtų pakalbėti apie mūsų santykių tendencijas, perspektyvas, apie tai, kas buvo ir kas dabar yra. Pažvelkime ir į ekonominius dalykus - Klaipėdos uostas, „Lietuvos geležinkeliai“. Jeigu mūsų politika yra agresyvi ir jei mes prarasime Baltarusijos tranzitą, mūsų valstybė turės labai didelių nuostolių. Kita vertus, turime problemą dėl Astravo atominės elektrinės. Labai keista, kad yra tokia pati elektrinė Baltijske (Kaliningrado sritis ) tačiau apie tai tylima, nors ten tereikia atvežti reaktorių ir ji pradės veikti. Negana to, per Lietuvos aplaidumą, infrastruktūra ten sukurta už Europos Sąjungos pinigus. Taigi, turime problemų, kurias daugelis įvardija kaip grėsmę valstybei, bet apie tai niekas nekalba, o Astravas daug kam kliūva. Gerbiamas Povilai, kas vyksta Baltarusijoje ir kaip apidūdintumėte mūsų santykius?

P.GYLYS: Mes neskiriame politinės, profesinės ir viešosios diskusių lygmens. Mes faktiškai kalbame unisonu. Atrodo, kad kalba apie užsienio politiką nuo pačių viršūnių iki eilinio žmogaus turi būti vienoda, be diskusijų apie įvairias alternatyvas. Sakykime, šiuo metu aš esu laisvas žmogus, neužimantis jokių oficialių pareigų. Vadinasi, aš galiu kalbėti žymiai laisviau negu atsakingi žmonės, kurie užima politines pozicijas: prezidentas, premjeras, užsienio reikalų ministras. Tokie žmonės, kurie buvo profesionalai užsienio politikoje, labai padėtų mūsų politiniam elitui ieškoti išeičių, kuris variantas, kuris požiūris yra teisingas. Dabar yra daug paranojos ir isterijos. Kartais iš centro bandoma mus visus pasukti vienu ar kitu keliu. Baltarusija yra mūsų kaimynė ir jeigu mes esame pragmatiški, mums gali kai kas nepatikti, bet, net jeigu kažkas ir vyksta negerai, užimti tokią pat poziciją, kokią gali užimti Portugalija, yra tiesiog neracionalu. Mums Baltarusija - labai svarbi šalis ne tik dėl tranzito per Klaipėdą. Yra ir mūsų tranzitas į Rytus, į Kazachstaną, nekalbu apie Rusiją. Juk visa tai vyksta, nors ir nelabai rodoma visuomenei. Yra ekonominiai santykiai su Rusija, skaičiai rodo, jog jie didėjo, nepaisant aštrių kalbų. Net ir vadinamieji ekspertai, turiu mintyse vieną konservatorių, kuris prisistato Rytų ekspertu, traktuoja Baltarusiją, kaip guberniją. Tai yra supaprastinimas. Iš tikrųjų, Baltarusija, su Aliaksandru Lukašenka priešakyje, bando manevruoti, tačiau ji yra labai priklausoma nuo Rusijos. Kita vertus, yra niuansų, apie kuriuos visuomenė nėra informuota, kaip baltarusiai stengiasi išlaikyti savąjį „aš“. Per keliasdešimt metų susiformavo baltarusiškas elitas ir jis jau pradeda galvoti apie savarankišką gyvenimą.

Paimkime ir istoriją - Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Jie bando ten ieškoti tapatybės, nes kiekvienai šaliai tapatybė yra labai svarbi. Sakyti, kad Baltarusija viską daro taip, kaip nori Rusija, nederėtų, nes taip nėra. Pavyzdžiui, įvykiai Ukrainoje. Rusija duoda naftą, baltarusiai naftą perdirba ir nemaža dalis naftos nueina į Ukrainą. Perka pigiai, o perparduoda gerokai brangiau. Viskas yra daug sudėtingiau, nei bando šabloniškai pateikti mūsų elitas.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Justinai, būdamas europarlamentaru, jūs kaip tik kuravote „Baltarusijos klausimą“. Įsivaizduoju, kad turite tikrai daug informacijos.

J.PALECKIS: 1994 metais, kartu su Algirdu Brazausku, teko būti Minske. Tai vyko prezidento rinkimų išvakarėse. Tada ir teko susipažinti su niekam nežinomu A.Lukašenka, kuris buvo tarybinio ūkio direktorius ir kartu deputatas. Niekas nesitikėjo, kad jis gali laimėti. A.Brazauskas nuėjo, paspaudė jam ranką ir staiga A.Lukašenka laimi rinkimus. Prisimenu, jog turėjome diskusiją Prezidentūroje, dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos atstovai. Vienas iš diskusijos dalyvių pasakė tokią įdomią mintį: „Šis žmogus atėjo ne penkeriems metams, ne dešimčiai, o atėjo penkiolikai metų.“ Praėjo 25 metai ir jis vis dar valdžioje. Kitąmet bus rinkimai ir, ko gero, bus dar plius penkeri metai. Baltarusija praktiškai yra sukurta A.Lukašenkos rankomis. Jis stengėsi išsaugoti tarybinį paveldą - stambias gamyklas, kolūkius ir t.t. Kalbant apie Europos Parlamentą, aš 10 metų dirbau delegacijoje ryšiams su Baltarusija, buvau pirmasis pavaduotojas, teko labai dažnai lankytis Minske. Europos Palamentas, galima sakyti, kėlė rezoliucijas, smerkiančias tą šalį. Per mano darbą Europos Parlamente tų rezoliucijų buvo gal apie 105. Man teko ruošti pranešimą apie Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykius. Buvo dvi mano pagrindinės mintys, kurios, manau, yra aktualios ir dabar. Tas pranešimas buvo daugumos patvirtintas Parlamente kaip rekomendacija Europos Komisijai dėl santykių su Baltarusija. Dvi pagrindinės mintys - atidaryti pagrindinius vartus, vartelius, netgi langus kuo didesniems kontaktams tarp Europos Sąjungos šalių ir baltarusių. Tai, žinoma, labiausiai aktualu Lenkijai ir Lietuvai. Kad kuo daugiau jaunimas važinėtų, kontaktuotų verslas, mokslas, kultūra. Antra labai svarbi mintis buvo, kad nereiktų vengti kontaktų net ir su oficialiais asmenimis. Tada tai buvo beveik tabu. Dabar praėjo jau penkeri metai, jau daug kas „atšilo“, kadangi ir iš ten jau daug kas gali palaikyti reformas, suartėjimo su Europos Sąjunga kursą. Ten visuomet visuomnė yra pasiskirsčiusi per pusę: apie 50 proc. eurointegracijos šalininkai, kiti 50 proc. - integracijos su Rusija šalininkai ir t.t. O mes... Labai svarbu pažymėti, kad šito neperskaitysime laikraščiuose ir apie tai nutylima, kad apie 50 Lietuvos miestų, savivaldybių, turi partnerius Baltarusijoje. Mes bendradarbiaujame Nemuno euroregione, kuriame yra Lietuva, Lenkija, Baltarusija ir Rusija. Yra labai neblogi kontaktai. Manau, kad šioje situacijoje, kai A.Lukašenka jau sugebėjo pralaužti tą blokadą, kurią jam buvo įvedusi Europos Sąjunga, Lietuva turi būti dar labiau aktyvi. Turi veikti mūsų interesai dėl uostų, dėl krovinių. Ypač reikia skatinti kontaktus tarp žmonių. Aš žinau iš savo pažįstamų, kad daug žmonių važinėja be vizų į Gardiną. Net ir poilsiauja ten, nes ten ir poilsis vos ne dvigubai pigesnis nei Lietuvoje. Manau, šie kontaktai anksčiau ar vėliau atneš labai reikalingų pokyčių.

E.BIČKAUSKAS: Net ir santykiuose su Baltarusija mums primetama nuomonė, kad Rusija yra mūsų priešas. Kai kurie, save vadinantys ekspertais, teigia, kad tarp mūsų ir Rusijos jau vyksta karas. Tai yra štampas, nuo kurio negalima nuklysti į šalį. Baltarusija turi santykinai gerus santykius su Rusija, vadinasi, ir Baltarusija mums yra priešas. Ką tai reiškia? Kad mes, savo rankomis statydami barjerus, visą laiką šito laikysimės ir stumsim ją į tą pačią Rusiją. Pasakysiu dar daugiau - mes su dabartine politika Rusijos atžvilgiu stumiame ją į Kiniją. Manau, kad čia yra Europos Sąjungos problema, nes ji negali apsispręsti, ar Rusija yra Europos valstybė, ar Azijos ir kaip su ja elgtis. Yra puikus kūrinys „Aukso veršis“. Tikriausiai dabartinis jaunimas nebeskaito jo, bet ten yra toks epizodas: atidaroma ką tik pastatyta tramvajaus stotis ir vyksta atidarymo mitingas. Inžinierius, kuriam reikės pasisakyti, kuris pradėjęs nuo pradžios iki galo tos stoties statybą, girdi, kaip visi kalba apie tarptautinę padėtį, apie vadovaujamą darbininkų vaidmenį ir t.t. Eina vienas po kito į tribūną, o jis sau mintyse galvoja, kad jau aš kai išeisiu, pasakysiu, kaip mes ten dirbom nuo ryto iki vakaro, kai nešiojom tas sijas ir pan. Užlipa jis į tribūną ir, pats nejausdamas, pradeda nuo tarptautinės padėties vertinimo pagal tą patį standartą. Tai čia labai viskas panašu. Mes užsiprogramavę, kad Rusija yra priešas ir nuo viso šito pradedame kurti savo instrukcijas, kaip reikia elgtis su kitais. Per tą mes darom ir kitus žingsnius.

Man nepatinka Baltarusijos prezidento valdymo sistema, nepatinka A.Lukašenkos autokratinis valdymo stilius. Bet jei jau kalbame apie standartus, tai aš nežinau, kuris didesnis autokratas - Turkijos prezidentas ar Baltarusijos. Tačiau kažkodėl Turkijos nekritikuojame. Visuomet buvau įsitikinęs, kad, kol mūsų valstybei vadovaus Dalia Grybauskaitė, joks pavojus Lietuvos Nepriklausomybei negresia, kadangi ji labai nori būti nepriklausomos valstybės prezidente. Taip yra ir su A.Lukašenka. Kol jis ten yra, Baltarusija nepriklausomybės nepraras. Bet nesakau, kad tai teigiamas pavyzdys. Kitas dalykas, dar reikėtų pakalbėti, kiek tos nepriklausomybės mes išvis turim šiandien.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Egidijau, kartu dvi kadencijas buvome Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Ten dalyvauja valstybės - baltos dėmės...

E.VAREIKIS: Yra dvi baltos dėmės, reikia tik atidžiai pažiūrėti į žemėlapį. Yra ne tik Baltarusija, bet ir Kosovas. Kad šiandien yra Baltarusija, tai yra geopolitinių slinkčių rezultatas. Kas yra Baltarusija mums? Lietuvoje vieningos nuomonės nėra. Kadangi mes neturime vieningos nuomonės, tai dabar aiškinamės, kas yra teisūs, o kas neteisūs. Yra keletas koncepcijų. Vienas konceptas - kad Baltarusija yra štampas, kad Baltarusija yra paskutinė Europos diktatūra ir mums reikia padėti Baltarusijos pažangiai pilietinei visuomenei ją nuversti. Mes jau ją verčiame daugiau nei 20 metų. Tai yra vienas mitas apie Baltarusiją. Tačiau yra ir kitas mitas, visiškai priešingas - kad Baltarusija yra labai tvarkinga ir pavyzdinga šalis, kurioje vyrauja ideali tvarka, o A.Lukašenka yra geras ūkininkas, geras kolūkio pirmininkas, jis moka viską tvarkyti. Ten išauga intelektualai, kuriuos A.Lukašenka labai myli, todėl mes turėtume Baltarusiją už tai gerbti. Yra trečias konceptas - kad Baltarusija yra sovietinis likutis, kurį Rusija iš esmės valdo. Baltarusijos modelių ir mitų mūsų širdyse yra visokių, bet dabar atsakysiu į klausimą, ar mums Rusija yra priešas, ar ne priešas. Ne mes sprendžiame, kas yra priešas. Mes priešų neieškome, gerbiamas mano bendravardi. Tik žinau, kad Lietuva nori būti Vakarų Europos valstybe - Lietuva savo noru, savo iniciatyva tapo NATO ir Europos Sąjungos šalimi, kuri priešų neieško. Aš dabar įsijungiu Maskvos televiziją ir ji sako, kad NATO yra agresyvus blokas ir Rusijos priešas. Štai, iš kur atsiranda žodis „priešas“.

Žiūriu į Baltarusiją kaip į tam tikrą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietą. Tai yra ne priešas. Man Baltarusijos istorija yra Lietuvos istorija ir ten nėra jokio priešo. Man susidaro toks vaizdas, kad lietuviai galvoja, jog Baltarusijos tranzitas turi eiti būtinai per mūsų valstybę, nes kitaip mes numirsim be jos. Noriu pasakyti, kad mes labai puikiai mokame ir galime ir galėtumėm be Baltarusijos išgyventi. Kad Baltarusija yra mums be galo reikalinga, čia yra dar vienas didelis mitas. Reikėtų sakyti, kad mes esame Baltarusijai labiau reikalingi. Tos trąšos yra eksportuojamos per Klaipėdą ne todėl, kad čia mums būtų gyvybės ir mirties klausimas, bet tai yra labai svarbu Baltarusijai ir jie ateina prašyti, o ne mes jų prašome. Šitą reikia žinoti.

G.JAKAVONIS: Neišduosiu jokios paslapties pasakydamas, kad gaunant Seime slaptus ar neslaptus dokumentus, reikia atsakyti į klausimus, ar turi pažįstamų Rusijos ir Baltarusijos ambasadose ir tarp diplomatų. Kažkodėl klausiama tik dėl dviejų valstybių... Gerbiamas Povilai, palietėme daug temų, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad kai kuriose knygose apie Lietuvos istoriją lietuviai patys save sumenkina. Tad ar ne mes patys kalti, pateikdami apie save tokius dalykus? Baltarusija pagavo „cinkelį“, renovuoja LDK pilis ir puikiai sutvarko, o mes vienintelio Gedimino kalno nesugebame užbaigti. Jie gana teisingai daro, baltarusių patriotizmas auga.

P.GYLYS: Kiekvienas darinys, ar tai būtų biurokratinės struktūros, ar valstybė, įgijęs savarankiškumą ir norėdamas tai išsaugoti, formuoja savisaugos instinktą. Baltarusiai ieško identiteto ir bent jau dalis visuomenės yra orientuota į LDK praeitį. Jie ten ieško šaknų. Grįžtant prie bendros politinės situacijos, sakyti, kad mums Baltarusija yra nesvarbi, man, kaip ekonomistui, socialinių mokslų atstovui, švelniai tariant, yra neatsargu. Abi šalys yra abipusiai priklausomos. Mes priklausom nuo jų kažkokiu mastu, jie priklauso kažkokiu mastu nuo mūsų. Matau, kad Rusija norėtų, jog Baltarusijos tranzitas eitų per Rusijos šiaurinį Baltijos uostą. Jie nori tranzitą perkelti, baltarusiai priešinasi. Grįžtant prie dvišalių santykių filosofijos, tai yra sena konkurencija. Iš tiesų esu detanto kūdikis, mokinausi Norvegijoje 1982-1983 m. Aš pamačiau tą sistemą su tvarkingom infrastruktūrom, su prekių gausa, iš kitos pusės - tvarkingu viešuoju, demokratiniu gyvenimu. Ten būdamas, supratau, ką reiškia žodis „socializmas“, kaip yra tvarkomi viešieji reikalai. Mano supratimu detantas - bendravimas visais lygiais. Aš džiaugiausi, kad prezidentė D.Grybauskaitė pakvietė prezidentą A.Lukašenką aplankyti Vilnių. Kažkas vyko, manau, kad buvo kažkoks spaudimas, nes žingsnis žengtas labai pragmatiškas. Manau, kad tai būtų galima paaiškinti geopolitiniu lošimu. Aš jį vadinu „Šaltasis karas Nr.2“. Šita situacija visiems daro žalą. Visi galvoja apie konfliktą, kaip sukonfliktavus nugalėti kitą. Nenugalėsim. Nugalėtojų šiame antrajame šaltajame kare nebus. Man atrodo, kad pamažu viskas turės grįžti į normą ir daugiau pradėsim galvoti, kaip sukurti tokią viešąją gėrybę, kaip taika tokiame labai prieštaringame pasaulyje. Aš čia nededu absoliučių pliusų ar minusų kuriai nors pusei, bet noras konfliktuoti ir manyti, kad tai kam nors atneš naudą, man labai kelia nerimą. Aš manau, kad tai yra antiekonomika tarptautiniu mastu. Vadinasi, turime praktiškiau žiūrėti į situaciją. Angela Merkel susitinka su V. Putinu, Emanuelis Makronas susitinka, Žanas Klodas Junkeris giria, o kada mūsų koks nors žmogus buvo susitikęs su oficialiu Rusijos atstovu? Reikėtų sekti, kas vyksta pasaulyje...

G.JAKAVONIS: Aš kaip tik gyvenu tokiame pasienio rajone, kuris su baltarusiais bendradarbiauja savivaldos lygmeniu ir už tai gavo Europos Tarybos apdovanojimą, diplomą. Jie pas mus ir į grybų šventes atvažiuoja. Daug kas pasienyje turi giminių, vieni pas kitus važiuoja. Dažnai girdžiu, kad socialiniai reikalai ten yra sprendžiami, kaimo mokyklos yra išlaikomos. Nori nenori, tačiau tie dalykai egzistuoja. Žmonės savo akimis mato, kaip yra sutvarkytas Gardinas - darosi lyg vakarietiškas miestas. Šito neigti tikrai negalima. Kaip turėtų vystytis mūsų santykiai?

J.PALECKIS:
Aš taip pat buvau Gardine prieš kokius 7 metus. Jis man tada pasirodė geriau tvarkomas nei Kaunas. Kaunas dabar pakilo ir nuėjo pirmyn. Bet tas įsivaizdavimas, kad mes esame automatiškai geresni, aukštesni... Mums visiems nepatinka žmogaus teisių pažeidimai ir į Europos Tarybą Baltarusija yra nepriimama, nors santykiai su Europos Sąjunga jau atšilo, o A.Lukašenka yra kviečiamas į Rytų partnerystės susitikimus. Manau, kad ir Europos Taryba darys žingsnius ta linkme, kadangi tai yra mūsų visų interesas. Tai, ką gerbiamas Egidijus minėjo, kad mes galime puikiausiai apsieit be Rusijos ir Baltarusijos, manau, yra ne visai teisinga dviem aspektais. Pirmiausia - ekonominiu, nes manau, kad jis ne pagrindinis. Pagrindinis yra tas, kad mes esame suinteresuoti pokyčiais Rusijoje ir Baltarusijoje, o jų nebus, jeigu mes statysime sienas. Pasikeitimai įmanomi tik per kontaktus, tik ne statant sienas, o jas griaunant. Tuo labiau kad dabar Rusijos ir Baltarusijos santykiai yra tam tikroje krizėje.

E.BIČKAUSKAS: Kaip ir sakė ponas Egidijus, žinoma, kad mes išgyventumėm be Baltarusijos, kaip ir pasaulis, globaliai žiūrint, išgyventų. Išgyventų ir be Lietuvos, kaip niekur nieko. Tačiau ar tai yra sprendimo būdas? Kita vertus, ponas Gylys gan utopiškai pradėjo kalbėti apie visuotinę taiką ir pan., mintys yra gražios, bet su pačiais žmonėmis, su jų natūra yra sudėtinga.

P.GYLYS: Vienintelis kelias į pažangą yra per utopijas.

E.BIČKAUSKAS: Aš su tuo sutinku, bet, manau, kad ponas Gylys užmiršta šalia ekonominių galių egzistuojančią karinę galią: kariškius, karinę pramonę ir t.t. Kaip jūs šiame kontekste įveiktumėte šią galią, kuri kartais diktuoja savo politiką ir toms ekonominėms galioms? Tai yra gyvenimo klausimas. Pagrindinė mano mintis, galbūt aš kartais jos neįgyvendinu tiek santykiuose tarp žmonių, tiek ir santykiuose tarp valstybių - su savo maldaknyge neik į svetimą vienuolyną, nenorėk, kad jie gyventų taip, kaip tu nori gyventi, jeigu tai nesudaro kažkokios realios grėsmės tavo egzistencijai. Jie juk gyvena pagal kitokias - savo - taisykles. Sutinku su tuo, kad ne mes, ne Lietuva, renkasi priešus. Aš visuomet pagalvoju, kad kai Vakarų civilizacija, Romos imperija ,Vakarų valstybės griuvo, kėlėsi, kūrėsi iš naujo ir t.t., Rusijos valstybės, kaip tokios, nebuvo. Jie, panašiai kaip ir mes, dar iš pelkių nebuvo išėję. Kiekvienas turi suaugti, kaip suauga žmogus. Tam reikalingos ne dienos, ne valandos, o metai.

E.VAREIKIS:
Pasakysiu labai aiškiai, kad Lietuva yra valstybė, kuri nori būti Vakaruose, Vakarų Europoje, ji įstojo į NATO savo noru, įstojo į Europos Sąjungą ir viskas yra tvarkoje. Lietuvai labai gerai būtų ir mes labai džiaugtumėmės, jeigu mūsų kaimynės būtų lygiai tokio pat tipo valstybės kaip ir mes. Man labai patiktų, kad Baltarusija būtų šalis su demokratija ir t.t. Aš ją priimčiau į Europos Tarybą. Man keistais kai kurių kolegų pasakymas, kad jeigu tu nemyli A. Lukašenkos, tai tu esi kažkoks blogis. Aš nemyliu A.Lukašenkos, kadangi jis yra ne tokio tipo prezidentas, kaip daugumos Europos valstybių, su kuriomis aš draugauju, vadovai . Jis nėra tokio tipo politikas, kaip daugelis iš mūsų esame. Aš labai norėčiau, kad jis toks būtų.

Kalbant apie bendravimą ir susitikimus, tai ne visi susitikimai yra vienodi. Jeigu mes prekiaujame su Baltarusija, tai turime žinoti, kad mes prekiaujame ne su tokia šalimi, kaip Latvija ar Vokietija, bet su kitokia šalimi. Mes tiesiog turime žinoti, kad ta šalis yra tokia, o ne kitokia. Pabaigai pasakysiu, kad kai sporte elgiesi nesportiškai, tave nubaudžia, o kai politikoje elgiesi ne politiškai, tai pagiria. Vadinasi, politikai, meskit į šalį tą politiką. Aš žinau, koks yra Lietuvos strateginis tikslas, žinau, kurioje to tikslo vietoje yra Baltarusija ir aš jo laikausi. Šiandien mums yra gerai, mes esame stipriai pažengę į Vakarus, esame ant Vakarų kranto ir tai yra gerai. Jei Baltarusija ateitų į mūsų pusę, taip pat būtų labai gerai.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (44)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: Afganistano Zabulo provincijoje, netoli vyriausybinės ligoninės, anksti ketvirtadienį sprogo sunkvežimyje padėta bomba.
  • MAŽINS: Italijos energetikos milžinė „Enel“ trečiadienį pranešė mažinsianti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 70 procentų iki 2030-ųjų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar visuomenė turi žinoti apie Seimo narius, kuriems negalima dirbti su slapta informacija?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

 +3 +5 C

 

 +1 +2 C

+11 +12 C

+8 +10 C

 

 +11 +13 C

3 m/s

 4 m/s

 

3-5 m/s

 

USD - 1.1053 PLN - 4.3370
RUB - 70.9405 CHF - 1.0999
GBP - 0.8872 NOK - 9.8905
reklama
Ūkis