respublika.lt

2017 gruodžio 16, šeštadienis

Kaip atsidūrėme ant branduolinio karo slenksčio ir kas gali atsitikti?nuotraukos (11)

2017 spalio mėn. 09 d. 07:56:44
Prof. Jonas Grigas

Įtampa tarp JAV ir Šiaurės Korėjos gilėja dėl pastarosios branduolinių bandymų ir balistinių raketų kūrimo. Viso pasaulio žiniasklaida skelbia, kad Šiaurės Korėja sukūrė branduolinio ginklo galvutes, kurios gali tilpti ant tolimojo nuotolio raketų, ir ši šalis galbūt kuria planus paleisti jas link amerikiečių salos Guamo Ramiajame vandenyne ar kitur. Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno (Kim Jong-uno) grasinimas JAV nėra naujas, bet žvalgybos duomenys kartu su tarpžemyninių raketų ir branduolinio ginklo sukūrimu rodo, kad Šiaurės Korėja greitai gali turėti technologijas šiems grasinimams įgyvendinti.

 

Įtampa tarp JAV ir Šiaurės Korėjos auga nuo jos pirmojo branduolinio bandymo 2006 metais. Siekiant atbaidyti Kim Čen Uno branduolines ambicijas ir pristabdyti Šiaurės Korėjos branduolinius ir raketų bandymus, buvo įvestos ekonominės sankcijos ir pradėti bendri JAV ir Pietų Korėjos kariniai manevrai. Didelius karinius manevrus rengia Kinija ir Rusija. Dabar JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir Kim Čen Uno agresyvi retorika pasiekė aukščiausią lygį. Kad ji veda į pavojingą situaciją, neseniai išsakė Vašingtono Naujos amerikiečių Azijos-Ramiojo vandenyno saugumo programos centro direktorius Patrikas Kroninas (Patrick Cronin). Jis mano, kad Šiaurės Korėja seniai kūrė branduolinius ginklus ir jų nešimo raketas, bet niekas tiksliai nežino, ką jie turi dabar.

Sankcijos gali padėti sulėtinti Šiaurės Korėjos programas ir įvesti bausmes Kim ir Šiaurės Korėjos elitui, susijusiam su branduolinių ginklų ir raketų kūrimu. Sankcijos yra tik spaudimo priemonė - rimbo ir pažadų politika - siekiant pakreipti Šiaurės Korėją į labiau sukalbamą derybų poziciją ir išvengti branduolinio karo. Bet Kim siekia, kad Šiaurės Korėja būtų pripažinta lygiateise branduoline valstybe, o JAV siekia Korėjos pusiasalį paversti nebranduoliniu. Todėl deryboms erdvės mažai. JAV viltis deda į naujas sankcijas Šiaurės Korėjai ir į didesnį Kinijos spaudimą jai.

Ar ši strategija suveiks? Tikriausiai ne. Todėl pasaulis pakliuvo į pavojingą padėtį be išeities. Jei Šiaurės Korėja greitai nesumažins įtampos diplomatiniais būdais, galbūt ji sieks atokvėpio artimiausiais mėnesiais. Bet jeigu iš Pchenjano nesimatys politinės valios atsisakyti apginkluoti branduolinėmis galvutėmis balistines raketas, turime ruoštis didesnėms JAV atgrasymo priemonėms ir balansavimui ant karo slenksčio. JAV Guamo saloje laiko dislokuotus B-52 ir B-1B bombonešius kaip atgrasymo priemones, o Pchenjanas laido tulžingus grasinimus JAV ir jų bazei Guame. Abejotino patikimumo raketų leidimas link Guamo reikalauja iš JAV atsako, nes jei nebus griežto atsako, Kim tai palaikys JAV silpnumu. Kim bando JAV jėgos ribas, bet tikrojo karo jis nesiekia. Jis nori, kad Vakarų žiniasklaida jo ribotus branduolinius ir raketų arsenalus pavaizduotų pakankamomis galimybėmis įbauginti žmones savo šalyje ir užsienyje. O JAV prezidentas nori būti tvirtas ir atsakyti į bet kokią ataką JAV bei jos sąjungininkams Ramiajame vandenyne.

Šiaurės Korėja branduolinių ginklų ir raketų prieš JAV kūrimą laiko egzistenciniu reikalu. Ir ji galbūt neklysta, nes JAV turi reputaciją kaip kurianti problemas režimams, prieštaraujantiems jos interesams. Kadangi Šiaurės Korėja jau įgijo galimybę grasinti JAV sąjungininkų miestams, o galbūt ir pačios JAV miestams, tai laikas matyti Šiaurės Korėją nebranduoline valstybe praėjo. Bet tai nereiškia, kad Šiaurės Korėja ruošiasi užpulti JAV. Jie žino, kad tai būtų savižudiška. Šiaurės Korėja turi aiškiai suprasti, kad karas su Pietų Korėja būtų nepriimtinas, o amerikiečiai negali jų nei priversti pakeisti režimą, nei atsikratyti branduolinių ginklų. Šiaurės Korėjos atgrasymui reikia branduolinio ginklo panaudojimui priimtinos alternatyvos. Bet prezidento Donaldo Trampo kalbos rodo, kad jis abipusiai naudingo sprendimo nemato.

Šiaurės Korėja nėra labiau nelogiška už kitas branduolines šalis. Beje, pasaulis iki šiol sugebėjo sugyventi su nelogiškomis branduolinėmis šalimis. Kinija branduolinę bombą sukūrė Kultūrinės revoliucijos metais, kai šalis buvo nestabili ir neracionaliai gyveno. Ir nieko neatsitiko. Bet jeigu ją įvarytumėte į kampą, kas žino, ką ji padarytų.

JAV pagrįstai baiminasi, kad neracionali Šiaurės Korėjos vadovybė gali paskatinti branduolinį terorizmą. Jo pasekmės būtų labai skaudžios: dešimtys tūkstančių žuvusiųjų ir dar daugiau sužeistųjų. Milžiniški ekonominiai paveiktų vietovių atstatymo nuostoliai. O politinius nuostolius sunku net įvertinti. Pasaulyje yra daug tonų lengvai neutronų skaldomų medžiagų, kai kurių iš jų laikymo saugumas abejotinas. Al-Qaeda ar „Islamo valstybė“ gali įgyti techninių priemonių paversti jas ginklais. Technologija yra 70 metų senumo, ji smulkiai aprašyta literatūroje. Baiminantis branduolinio terorizmo, daugelis šalių liepos mėnesį pasirašė Branduolinių ginklų draudimo sutartį. Niekas nenustebo, kad jos nepasirašė branduolinės šalys ir jų sąjungininkai, kurie naudojasi branduoliniu skėčiu. Tai atspindi paprastą tiesą: branduolinės šalys galvoja, kad branduoliniai ginklai yra jų saugumo garantas. Kol branduolinės šalys manys, kad branduolinių ginklų neturėjimas paveiks jų saugumą ar prestižą, jos branduolinių ginklų neatsisakys. Todėl galima suprasti ir Šiaurės Korėją. Bet ar reikia Rusijai ir JAV tūkstančių branduolinių galvučių? Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija, atrodo, jaučiasi „saugios“, turėdamos jų tik po keletą šimtų.

Ar derybos su Šiaurės Korėja būtų svarbesnės už dislokuotas Pietų Korėjoje antibalistines raketas? Daugiau gynybos kartu su sąjungininkais sustiprintų ir palaikytų atgrasymą. Bet Pchenjanas siekia gauti naudos. Tikėtina, kad branduolinis karas liks tik galimybe, bet yra užsitęsusi aklavietė ir šaltojo karo savitarpio santykiai, paįvairinti diplomatijos tarpais. Yra rizikos ir net kažkokių įtampos mažinimo priemonių. Tolimesnėje perspektyvoje taiki pabaiga Šiaurės rytų Azijoje būtų vidiniai pokyčiai Šiaurės Korėjoje. Ironiška, kad intervenciją sulaikančių branduolinių ginklų kūrimas artina dieną, kai Kim turi užtikrinti ekonominę gerovę savo žmonėms arba rizikuoti prarasti teisėtumą, kol kas pagrįstą tik baime, sukelta branduolinėmis galvutėmis apginkluotų raketų.

Ar įmanomas branduolinis karas dabar arba kada nors vėliau? Didžiausią nerimą dabar kelia sumažėjęs amerikiečių „branduolinis tabu“. Neseniai Skotas Seiganas (Scott Sagan) ir Bendžaminas Valentinas (Benjamin Valentino) amerikiečių spaudoje rašė, kad daug amerikiečių dabar labiau, nei kada nors po Šaltojo karo pabaigos, linkę manyti, kad politinius tikslus galima pasiekti branduoliniais ginklais. O JAV prezidentui atrodo trūksta savitvardos, asmeninės ir nacionalinės atsakomybės ir branduolinio karo pavojaus padarinių jutimo. Lengva įsivaizduoti scenarijų, kad generolai jį galėtų įtikinti, jog branduolinio ginklo panaudojimas yra priimtinas pasirinkimas ir nėra esminių legalių kliūčių jo galimybėms įsakyti tokiai atakai.

Per penkias minutes JAV prezidentas gali visą žmoniją pastatyti į pavojų, duodamas įsakymą paleisti į priešo taikinius 400 žemėje dislokuotų JAV arsenalo raketų su branduolinėmis bombomis. Po dešimties minučių prie jų prisijungtų povandeninių laivų raketos su branduolinėmis bombomis. Ir jų negalima būtų atšaukti. 1979 metais pasaulis jau buvo ant branduolinio karo slenksčio, kai Kolorado Springso karinės vadavietės centre kompiuteriai klaidingai pranešė apie sovietų branduolinį puolimą. Buvo staigiai paruoštos balistinės raketos ir branduoliniai bombonešiai. Krizės buvo išvengta tik todėl, kad Žemės palydovai nepatvirtino perspėjimo ir amerikiečių pajėgos nurimo.

Prezidentas Barakas Obama savo prezidentavimą pradėjo idealistiškai svajodamas apie pasaulį be branduolinių ginklų ir gavo Nobelio taikos premiją, o baigė sankcionuodamas didžiulę ginklavimuisi skirtą programą. Lengva būti idealistu, kai neturi atsakomybės už savo šalį ir pasaulį. Daugelis prezidentų, įgiję galią ir įtaką, elgėsi priešingai nei jie norėjo.

Kaip pasielgs JAV prezidentas? Jis kol kas toks pat nenuspėjamas ir keliantis nerimą, kaip ir Kim Čen Unas, Vladimiras Putinas ir kiti iš „šelmių galerijos“, besidžiaugiantys savo branduolinių ginklų arsenalais. Norisi tikėti, kad atominės bombos numetimas ant Nagasakio buvo paskutinis branduolinis ginklas, panaudotas iš pykčio. Tolima žmonijos perspektyva (pavyzdžiui, kelių amžių) atrodo labai optimistinė. Ar ji optimistinė ateinantį dešimtmetį? Kitus trejus metus? To niekas nežino.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (11)

  • Tituline foto 2017 spalio mėn. 10 d. 08:45:34

    vertetu pakeisti i anciuko!

  • Tam manau : 2017 spalio mėn. 10 d. 08:43:21

    O musulmonu kovotojus valdo ir taikinius jiems nurodo ne JAV!?

  • Taip... 2017 spalio mėn. 10 d. 08:15:29

    isitikines, kad del sukeltu karu visada buna kaltos politiku ambicijos. Jog
    ir zmones, kurie nesugyvena, kai vienas kito argumentu klausyt nenori, tai
    paleidzia i darba kumscius. O dabar, kai egzistuoja branduoliniai ginklai,
    tai ypac pavojinga. Tai rodo, jog nreikia i valdzia rinkt visokiu meno
    atstovu, idealistu.

  • manau 2017 spalio mėn. 10 d. 07:09:15

    jai Š.Korėja pasigamino atgrasimo ginklus tik sau, tai nieko bloga, bet
    jai tie ginklai bus perduoti kokiu nors būdu pvz. musulmonų kovotojams,
    tai bus amen ir JAV, ir Europai, tai yra ir mums

  • o 2017 spalio mėn. 09 d. 19:33:38

    kaip kitaip apsiginti nuo demokratijos? branduolinis ginklas-šiai dienai
    vienintelė priemonė.

  • Pensininkas 2017 spalio mėn. 09 d. 13:33:07

    Siaures Korejai reikia suteikti didvyrio varda kuri drasiai atsako jankiu
    diktatui .

  • Siaip, 2017 spalio mėn. 09 d. 12:59:45

    nesuprantu tik vieno - kuriam galui reiketu 400 ar dar daugiau raketu del
    tokios nedideles salies, kaip S.Koreja. Ir aplamai - as pasbaisejes ne tik
    S. Korejos elgesiu, bet ir JAV Prezidento pasisakymais. Tai baisu...

  • Nuo visų ligų 2017 spalio mėn. 09 d. 12:04:03

    Paprastai Amerikos administracija jai netinkamus lyderius sunaikina vidaus
    perversmu. Jeigu to nedaro Šiaurės Korėjoje, tai reiškia, kad Amerikos
    politikams tokia įtampa politikoje patinka.

  • Koreja 2017 spalio mėn. 09 d. 11:44:44

    niekam negrasina! Amerikonu tikslai visai kiti,o Koreja - tik pretekstas.

  • Pprasti 2017 spalio mėn. 09 d. 11:00:15

    Paprasti korėjiečiai dar prisimena, kad JAV nuo 1950 metų pradėjo jų
    skerdynes ir išžudė ne taip jau ir mažai jų tautiečių - įskaitant
    moteris,vaikus ir senelius - tokių buvo 3 000 000. Sveen Aastad norvegų
    istorija Pasaulis II.

  • gali 2017 spalio mėn. 09 d. 08:25:34

    jankiai loti kiek tik nori, jai korėjiečiai iš tikro turi atominius
    ginklus, jie saugūs

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TINKLINIS: Lietuvos atstovės Urtė Andriukaitytė ir Irina Zobnina sėkmingai pradėjo Maskvoje vykstantį Rytų Europos zoninės tinklinio asociacijos moterų paplūdimio tinklinio finalinį etapą.
  • PRATĘSĖ: Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas pratęsė sutartis su pagrindinėje komandoje įsitvirtinančiais Pauliumi Valinsku ir Gyčiu Masiuliu.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar reikėjo nušalinti A.Verygą?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -1  +2 C

   +2  +1 C

 

   -1  0 C

    +1  +4 C

   0  +3 C

 

   -1  +2 C

    6-11 m/s

    1-2 m/s

 

      2-3 m/s

 

USD - 1.1806 PLN - 4.2167
RUB - 69.5043 CHF - 1.1669
GBP - 0.8825 NOK - 9.7828
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12