respublika.lt

J.Lipkevičienė: Kas atsitiko su žmonių širdingumu (7)

2019 vasario mėn. 14 d. 14:11:20
Jolanta Lipkevičienė

 

 

Sakoma, nėra žmogaus - nėra problemos.

Mums visiems žinomi Lietuvos žmonių labai žemi psichinės sveikatos rodikliai, bet ir toliau realybėje žmogus nuo musės mažai kuo skiriasi, nes ir  švietimo sistema neugdo būdo savybių, nemoko socialinio jautrumo. Žmonės prisižiūri ekranuose tiek baisybių, tragedijų, kurios visai nereikalauja atjautos, užtenka perjunkti kanalą ir  taip gyvenime abejingumas tampa norma.

Teko pačiai savo kailiu tuo įsitikinti.

2018 m. išgyvenau kraupią automobilio avariją, kai žuvo kartu važiavusios man dvi artimos moterys. Po avarijos supratau, kad įvykio vietoje nukentėjusiam žmogui iš pagalbos tarnybų neįmanoma sulaukti tinkamos nuoseklios pagalbos. Nei empatijos, nei socialinio jautrumo, tik formalus popierių pildymas. Nėra jokios profesionalios pagalbos ir vėliau, kuri padėtų surasti žmogų, patyrusį labai stiprius vidinius sukrėtimus. Jei tu išgyvenai, gali vaikščioti, dirbti, mokėti mokesčius valstybei, tai ir eik, kol paeisi. O tavo gyvenimo kokybė niekam nerūpi.

Minėtoje avarijoje vienos žuvusios moters vyras vienas augina du vaikučius. Išsivysčiusioje šalyje jam taip pat būtų skirta ilgalaikė, nuosekli pagalba. Tačiau pas mus ši šeima, kaip ir daugelis kitų, liko vienui vieni su savo skausmu, ir tik laikas į užmarštį nustumia baisius išgyvenimus. Dažniausiai stiprių vidinių traumų negydant profesionaliai, pasekmės yra liūdnos, nes jos išderina jas patyrusių žmonių ir jų artimųjų gyvenimus.

Lietuvoje, kaip sakydavęs personažas Tadas Blinda, kantrūs tie prasčiokai.

Avarija įvyko, kai į kelią išbėgo briedis

Oras buvo žiemiškas, snigo, dar buvo likusi valanda iki sutemos.  Į kelią išbėgo briedis, ir į mūsų automobilį trenkėsi priešinga kryptimi važiavęs autobusas. Jo vairuotojas, siekęs išvengti susidūrimo su gyvūnu, autobuso nesuvaldė.

Sėdėjau keleivio sėdynėje priekyje. Automobilis buvo tapęs metalo gniaužtais. Už manęs vaiko kėdutėje sėdėjusi pusantrų metų mergaitė garsiai verkė. Kad jos mama, mano draugė, žuvo, tomis minutėmis dar nežinojau.

Sugrįžus sąmonei, šaukiau prašydama padėti, išlaisvinti mane. Girdėjau šalia buvusius žmones kalbant, kad automobilyje yra šoką patyrusi moteris ir kad nereikėtų skubėti ją liesti. Prieš įvykstant avarijai, aš kalbėjausi telefonu. Kai atsipeikėjau, išgirdau, kad jis vis dar neišsijungęs ir mano trylikametė mergaitė šaukte šaukia į ragelį: ,,mama, mama, kur tu, atsiliepk!“ Ji viską girdėjo - ir kaip įvyko smūgis, ir kitus garsus. Jaučiausi nei gyva, nei mirusi. Rankas valdžiau, paėmusi iš stiklo duženų telefoną pasakiau, kad mes avarijoje, bet man viskas gerai ir kad po kelių valandų grįšiu.

Iš metalo gniaužtų mus išvadavo žmonės, sustoję įvykio vietoje. Jaučiau, kad negaliu pakelti kairės rankos, bet šiek tiek ją pamankštinau, ir ranka traškėdama tarsi grįžo į vietą ir ją vėl galėjau valdyti. Mergytė mane pažinojo ir tiesė rankutes į mane. Turėjau stipriai tvardytis ir susikoncentruoti į pagalbą mažylei. Paėmiau ją ant rankų. Kadangi kelias buvo labai slidus, greitosios pagalbos ir policijos dar teko laukti apie pusę valandos. Visą tą laiką stovėjau kelkraštyje su kūdikiu ant rankų.

Niekas nepaklausė, kaip jaučiuosi, nepakvietė atsisėsti šiltame automobilyje. Gal todėl, kad žmonių aplink tebuvo keletas...

Atvykus tarnyboms

Atvykę policininkai vos ne bėgte nulėkė į pagriovį, prie sudaužytų automobilių. Aš sakiau, kad esu iš  avariją patyrusios mašinos, paprašiau, kad leistų mudvi su mergaite į jų automobilį. Stovėti man jau buvo sunku, labai šalta. Pareigūnas, man pasirodė, atsainiai atidarė policijos automobilio galines dureles ir nuskubėjo į avarijos vietą. Pabandžiau įlipti, bet priekinės sėdynės buvo taip pristumtos, kad nebuvo įmanoma įkelti kojos. Tad tik prisėdau, mano kojos liko lauke. Darėsi vis šalčiau.

Vidinė kančia buvo begalinė

Bet laikyti kūdikį tikrai tapo lengviau. Žiūrėjau į žvaigždėtą dangų ir prašiau pagalbos bei jėgų, kad padėtų visa tai ištverti. Sudaužytame automobilyje liko dvi mano bičiulės, su kuriomis buvo išgyventa daug prasmingų akimirkų. Nežinojau, ar gyvos, ar mirusios. Nors girdėjau žmonių kalbas, kad mašinoje - du lavonai, neleidau sau tuo patikėti. Juk prieš maždaug valandą linksmai klegėdamos važiavome į namus. Išgyvenau didelę kaltę, kad aš, daug vyresnė, jau savo vaikus paauginusi, likau gyva, o maža mergaitė ir jos septynerių metų brolis turbūt liko be mamos. Jaučiau nerimą dėl būsimo susitikimo su mergaitės tėčiu: kaip jis visa tai atlaikys ir kaip aš atlaikysiu jo skausmą? Šalia nervingai vaikščiojo autobuso vairuotojas, iš nevilties jis keikėsi visokiais žodžiais, supratau, kad, būdamas avarijos kaltininkas, ir jis išgyvena košmarą.

Dar po kokių dešimties minučių atvyko greitoji, tada mes su mergyte nuėjome į jų automobilį ir lėtai slidžiu keliu važiavome į Vilniaus Santariškių ligoninę.

Pagalba sveikatos priežiūros įstaigoje


Ligoninėje niekas ir nežinojo, ką mums teko išgyventi. Tiesiog pildė reikiamus dokumentus. Pirmiausia apžiūrėjo kūdikį, nes jo nieko negalėjo paklausti. Kai manęs paklausė, kuo skundžiuosi, aš, vis dar šoko būsenos, pasakiau, kad niekuo. Jie matė tvirtą nesužeistą moterį, tad daugiau manęs ir neklausinėjo. Pasakė, kad vėliau, jei kas nors bus negerai, kreipčiausi į šeimos gydytoją.

Ši situacija parodo, kad esamą sistemą reikia taisyti, nes daug situacijų, kai žmogus baisiose situacijose paliekamas vienas, kad tarp institucijų nėra jungiančių grandžių. Juk turėtų būti palydintis iš avarijos vietos specialistas, kuris atstovautų, administruotų ir pirmosiomis valandomis, ir vėliau.

Būtų nereikėję ir mums dar dvi valandas vienoms likti palatoje. Netektį patyrusį žmogų įstaigoje turėtų pasitikti pasirengęs, žinių turintis specialistas, galbūt tas pats, kuris globoja ir kitus tame  įvykyje nukentėjusius. Mergaitės tėvui ligoninės priimamajame buvo pasakyta nuoga tiesa: „Užjaučiame, bet jūsų žmona yra žuvusi.“ Kai jis atėjo pas mus į palatą, dar kurį laiką kankinosi vienas savo skausme, vilgydamas veidą šaltu vandeniu.  Aš jam niekuo, išskyrus tylią maldą, padėti negalėjau.

 Tik nuvykusi konsultuotis į privatų kabinetą, daug išsamiau sužinojau apie savo sveikatos sutrikdymą ir galimas pasekmes.

Iki šiol dar jaučiu stiprią įtampą, mano miegas sutrikęs, jaučiu baimę važiuodama automobiliu. Kraujospūdis tapo nestabilus, kaip didžiulio streso pasekmė - padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Kamavo skausmas apatinėje nugaros dalyje, nes vidaus organai avarijos metu buvo sutrenkti, sutrikdyta normali jų veikla. Gydantys gydytojai ir mane konsultuojanti doc. dr. Teresė Nijolė Liobikienė paaiškino, kad išgyventas didžiulis stresas ypač neigiamai paveikė bendrą organizmo būklę, o patiriama įtampa yra tiesiogiai susijusi su virškinimo sistema. Žmogaus, patiriančio nuolatinį stresą, organizme aktyvuojamos apsauginės reakcijos: dažniau plaka širdis, pakyla kraujospūdis, didėja skrandžio rūgštingumas. Daugiau kraujo patenka į smegenis bei raumenis, mažiau krauju aprūpinama oda, inkstai bei kiti vidaus organai. Dėl to reikia lėtinti gyvenimo tempą, atsisakyti intensyvių veiklų ar net darbo. Reikia nuoseklių psichologo konsultacijų, padedančių išgyventi traumos pasekmes.
 
Esu susirūpinusi dėl savo ateities, fizinės ir dvasinės sveikatos. Žinau, kad skausmas, kurį patyriau ir patiriu, kūno sužalojimai darys įtaką mano sveikatai ir ateityje. Tačiau tiek mano, tiek kitų traumas patyrusių žmonių fizinis ir emocinis skausmas, kančios mūsų socialinės ir sveikatos apsaugos sistemoms - nė motais.

Žmogumi Lietuvoje kol kas nėra rūpinamasi iš esmės.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (7)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PARAMA: Jungtinės Valstijos paskelbė apie 250 mln. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainos kariuomenei.
  • A.A.AVIŽIENIS: antradienį Kauno miesto tarybos posėdyje pritarta siūlymui suteikti prof. Algirdui Antanui Avižieniui Kauno miesto garbės piliečio vardą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
 Folk Band

Ar garbingo amžiaus tėvus globojantiems vaikams turėtų būti skiriama išeiginė diena?

balsuoti rezultatai

Ar reikalinga nedarbo diena per Jonines?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13 +15 C

 +14 +15 C

 

 +18  +19 C

+25 +27 C

 +27 +28 C

 

 +25  +27 C

 0-3 m/s

 0-2 m/s

 

 0-3 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis