respublika.lt

Jeigu kiltų antroji pandemijos banga...

(0)
Publikuota: 2020 liepos 26 07:00:37, Gediminas JAKAVONIS
×
nuotr. 9 nuotr.
Eltos nuotr.

Nors Lietuva koronaviruso pandemijos metu buvo tarp šalių, kurių gyventojai nukentėjo mažiausiai, klaidų kovojant su COVID 19 neišvengta. Ką pamatė su pandemija galynėjęsi medikai, ir ar nekartosime tų pačių klaidų, jeigu kiltų antroji jos banga?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Antanas MATULAS, Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Živilė GUDLEVIČIENĖ, gydytojas Valdas PEČELIŪNAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Prasidėjus koronavirusui Lietuvoje, šalies Vyriausybė į šią problemą, palyginti su kitomis šalimis, reagavo gana greitai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga medikams, dirbusiems kovos su koronavirusu „priešakinėse fronto linijose“, pažadėjo padidinti algas, vėliau skirti apdovanojimus. Nors pradžioje trūko ir kaukių, ir dezinfekavimo skysčio, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai atsilaikė. Atsilaikė ir visa Lietuva. Kas, jūsų manymu, tai nulėmė ir kas buvo padaryta blogai?

A.MATULAS:
Vertinant Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos elgesį kilus koronaviruso grėsmei, galima pripažinti, kad epidemija, palyginti su kitomis šalimis, buvo paskelbta laiku. Bet tai, kas vyko paskui, galima būtų pavadinti pasimetimu ir chaosu. Buvo blaškomasi, buvo sutelkta nekompetentinga komanda, nesakoma žmonėms teisybė dėl apsaugos priemonių. Mes matėme, kad kai kurios gydymo įstaigos apsaugos priemonių užsipirko arba pradėjo jų ieškoti jau kovo mėnesį, tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos rezervai buvo tušti, nors buvo meluojama. Neturėjome ir testų. Melavimas tokių situacijų metu visiškai neatitinka modernios vadybos. Taip pat matėme, kad kitose šalyse daug žmonių atsiduria reanimacijose, reikalinga ventiliavimo įranga. Kažkodėl neaišku, dėl ko buvo atsisakyta Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymo, kai ji labai greitai ir už labai gerą kainą surado nusipirkti ventiliavimo aparatų. Aš turiu bene keturias sutartis su tam tikromis Lietuvos kompanijomis, kurios įsipareigojo patiekti ventiliavimo aparatus per 3-4 mėnesius, o kaina gali būti iki 30 proc. brangesnė negu pasiūlė atviru konkursu tą padaryti visos tokią įrangą tiekiančios kompanijos arba kaip siūlė Užsienio reikalų ministerija. To blaškymosi, to pasimetimo buvo daugybė. Latvija buvo apribojusi apsaugos priemonių privalomą nešiojimą, bet nebuvo apribota viešbučių ir restoranų veikla, todėl matome, kad į Latvijos biudžetą gegužės mėnesį buvo nesurinkta 9 proc., o mes nesurinkome 31 proc. Visiškas paradoksas yra paties A.Verygos aiškinimas, kad kaukės nieko neduoda, kad jų nešioti nereikia, kad jos neapsaugo, kad čia daugiau butaforija, o po gero mėnesio tai tapo privaloma. A.Verygai atsivėrė akys, kad kaukės nemaža dalimi apsaugo aplinkinius. Akivaizdu, kad nuo pat pradžių tai turėjo būti pagrindinė priemonė, o ne ekonomikos ribojimas, žlugdymas, visiškas ligoninių, poliklinikų uždarymas. Tai galimai atnešė baisių pasekmių. Matome, kad mirčių skaičius, lyginant šių metų 3-4 karantino ir praėjusių metų mėnesius, išaugo beveik puse tūkstančio, bet nematome mirčių analizės.

Ž.GUDLEVIČIENĖ: Pirmiausia, prisiminkime, kai pandemija jau plito visame pasaulyje, tų ženklų ir skambučių ministerijai buvo nemažai, todėl galvoti, kad virusas kažkokiu stebuklingu būdu Lietuvą aplenks, tikrai nereikėjo. Lietuvoje virusas pasirodė netgi labai greitai ir tiek mūsų Sveikatos apsaugos ministeriją, tiek ir kitas jai pavaldžias įstaigas pandemija pasitiko nepasiruošusias. Iš tribūnų tik buvo raminama, kalbama, kad visko turime, visko pakanka, viskam esame pasiruošę. Tačiau, kai specialių asmens apsaugos priemonių prireikė staiga, vos nustačius pirmuosius atvejus, pasirodė, kad aprengti medikus apsaugos priemonėmis nėra jokių galimybių. Tai buvo pati didžiausia klaida - tušti, butafotiniai, popieriniai, menami valstybės rezervai. Kas dar buvo padaryta blogai? Jau ne pirmą kartą akcentuoju, kad buvo paskirtos penkios įstaigos, kurios turėjo gydyti COVID-19 infekuotus pacientus, bet viskas pasirodė visiškai kitaip. Pirmieji pacientai pasirodė visiškai ne ten, kur buvo tikėtasi. Jie pasirodė poliklinikose, rajoninėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Dažniausiai besimptomiai ar su minimaliais simptomais. Ir taip atsitiko, kad tos įstaigos nebuvo aprūpintos apsaugos priemonėmis. Labai greitai virusas paplito tarp sveikatos įstaigos darbuotojų, todėl jas teko uždaryti. Prisiminkime, kad pačioje pradžioje krito penkios ar net septynios sveikatos įstaigos, kurioms teko užsidaryti ir karantinuoti visus savo darbuotojus. Taigi pagrindinės pandemijos pradžios klaidos - nebuvo apsaugos priemonių rezervo. Tikintis, kad COVID-19 pacientai paklius tik į kelias įstaigas, tik jose buvo sustiprinta infekcijų kontrolė.

Kalbant apie darbo užmokesčius ir priedus... Taip, tikrai buvo žadama daug. Buvo žadama ir dideli priedai prie atlyginimų ir kitokios socialinės garantijos, kad net ir tie, kurie išeis po kontakto su COVID-19 infekuotu pacientu į karantiną, gaus visas socialines išmokas, šimtaprocentinį nedarbingumo apmokėjimą. Vis dėlto ne viskas įvyko taip, kaip buvo žadėta. Grįžkime prie to, kad tik penkios įstaigos buvo dedikuotos, kur bus gydomi šie pacientai, ten buvo suplanuoti „covidiniai“ padaliniai, ir laboratorijos turėjo persitvarkyti dirbti su pavojinga infekcija, tad jose tų įstaigų administracijų sprendimu priedus intensyviai dirbantiems darbuotojams mokėjo iš vidinių resursų. Tačiau vėliau įvyko didžiulis chaosas, kai reikėjo tuos priedus išmokėti tiems asmenims, kurie tiesiog buvo mobilizuoti, bet arba jų neprireikė, arba tose įstaigose nebuvo COVID-19 infekuotų pacientų. Kai pasirodė priedų mokėjimo įstatymas, buvo parašyta labai aiškiai, kad priedai bus mokami tiems, kurie gydė bent vieną infekuotą COVID-19 pacientą. Žinoma, galime tik džiaugtis, kad tų nustatytų atvejų Lietuvoje buvo nedaug. Bet puikiai žinome, kiek buvo karščiavimo klinikų, kiek buvo įkurta kitų padalinių kitose įstaigose. Visos įstaigos turėjo persiorganizuoti į švarius ir nešvarius srautus, visos įstaigos turėjo perorganizuoti darbuotojų darbo grafikus, tas prailgino darbo laiką sudarytoms komandoms, buvo nemažai streso įstaigoms ir darbuotojams, nes, pasikartosiu, niekas nežinojo, kaip ta infekcija plis. Kai atėjo priedų mokėjimo laikas, dauguma persiorganizavusių įstaigų, karščiavimo klinikų nebuvo turėjusios COVID-19 gydytų pacientų, todėl išėjo taip, kad jokių priedų tie darbuotojai negavo, nors ilgą laiką dirbo prailginto budėjimo režimu. Tie, kurie pasiryžo eiti dirbti į pavojingas zonas, bet nesusitiko su pavojinga infekcija, liko užribyje. Nusivylimas buvo didelis.

Vėliau ministro buvo sugalvota, kad bus įteikiami apdovanojimai. Tie medaliai vėl sukėlė didelę diskusiją. Matėme net dvi stovyklas: vieni sakė, kad labai gerai, „mums užkabins medalį“, kitų pasisakymuose jautėsi nusivylimas, kad ne medalių žmonėms reikėjo, o žmogiško požiūrio ir tų žadėtų skatinimo priemonių - priedų prie atlyginimų. Dar prisiminkime, kaip pačioje pradžioje buvo girdėti ministro kaltinimų, kad medikai užvežė tą virusą į Lietuvą ir medikai kalti, kad jis išplito gydymo įstaigose. Galbūt reikėjo atsistoti ir atsiprašyti už tokius žodžius, kad ne medikai čia kalti.

V.PEČELIŪNAS: Iš tiesų, Lietuva iki šiol labai sėkmingai tvarkėsi su COVID-19 pandemija. Sėkmę užtikrino 2 pagrindiniai faktoriai: pirmiausiai, labai ankstyva ir griežta reakcija į epidemijos plitimą Lietuvoje. Karantinas buvo įvestas tik nustačius pirmuosius atvejus ir pritaikytos išties drakoniškos priemonės. Antrasis faktorius - Lietuvos piliečiai elgėsi drausmingai ir protingai (tą labai aiškiai ir objektyviai parodė „Google“ judrumo duomenys). Tiesa, griežtos priemonės turi pasekmių - tai ir ekonominės situacijos blogėjimas, medicinos paslaugų teikimo sutrikimai kitomis ligomis sergantiems piliečiams. Kitų šalių patirtis rodo, kad kiek mažiau griežtos, tačiau tikslingai taikomos epidemijos plitimą ribojančios priemonės galėjo turėti labai panašų efektą, mažiau sutrikdydamos įprastą šalies gyvenimą. Įvardinčiau dar dvi problemas pradiniame pandemijos etape: mažos testavimo apimtys ir asmens apsaugos priemonių trūkumas. Šios dvi problemos buvo išspręstos, o pagal testavimo apimtis Lietuva šiuo metu pasaulyje tarp lyderiaujančių šalių. Apskritai, kaip pozityvų faktorių įvardinčiau valdžios institucijų ir sveikatos sistemos gebėjimą taisyti klaidas, prisitaikyti.

G.JAKAVONIS: Kodėl atsitiko taip, kad Vyriausybės šiuo laikotarpiu sveikatos sistemai skirtos lėšos pirmiausiai virto SAM dirbančių valdininkų premijomis? Vėlavo pažadėtas ministro algų padidinimas už birželio mėnesį, o pažadėtas 100 proc. pakeltas atlyginimas pavirto tik atlygiu už realiai išdirbtą darbo laiką. Prisiminkim, kad tai buvo darbas su apsauginėmis priemonėmis, kaukėmis ir rizikuojant užsikrėsti, tiesiogiai bendraujant su užsikrėtusiais pacientais.

A.MATULAS: Mes priiminėjom įstatymą, kad tie, kurie dirbo rizikos sąlygomis, gaus iki 100 proc. atlyginimus. Bet išėjo, kad tie žmonės gavo tik didesnį atlyginimą už tas valandas, kai dirbo tiesiogiai židinyje, o visi kiti tų priedų negavo. Medikams buvo uždrausta dirbti kitose gydymo įstaigose, todėl didelei daliai medikų atlyginimai sumažėjo. Esant tokiai situacijai, ministerijos darbuotojams, kurių pagrindinis darbas buvo posėdžiai ar ilgesnis pasėdėjimas prie kompiuterio, padidinti atlyginimus iki neregėto dydžio sumų yra brutalus veiksmas. Visuomenė turėtų šiuos dalykus įvertinti. Lyginant 2019 metų sausio 1 d. ir 2020 metų balandžio mėnesius, ministerijos vadovų atlyginimai išaugo 3 tūkst. 800 su dar keliais eurais ir pasiekė 7800 eurų. Įsivaizduokite, per tą laikotarpį atlyginimai tapo didesni nei Seimo nario atlyginimas, viršijo premjero, ministro atlyginimus.

Kitas dalykas, gyvenimas parodė, kad regionų, rajonų ligoninės turėjo lovų rezervą, tai yra šaunu. Ši situacija parodė, kad mes negalime siekti lovų sumažinimo, gydytojų sumažinimo, nes pamatėme, kad valstybė turi būti pasiruošusi suvaldyti tokias pandemijas.

Ž.GUDLEVIČIENĖ:
Kažkodėl ministerija labai greitai rado būdų ir finansų savo darbuotojams išmokėti priedus prie darbo užmokesčio. Tas labai plačiai nuskambėjo spaudoje. O medikams, kad išmokėtų priedus, tie įsakymai ilgai buvo vilkinami ir buvo ieškoma, kokiais būdais būtų galima tai padaryti. Lyg ir buvo žadėti priedai ir atlyginimų padidėjimas nuo balandžio pirmosios, bet dar balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje nebuvo nei įstatymų, nei poįstatyminių aktų, nei aiškių mechanizmų, kaip visa tai padaryti. Tai labai įskaudino pačią medikų bendruomenę, kad ministras rado būdų kaip pasirūpinti savais ministerijos darbuotojais. Niekas nesako, kad ministerijos darbuotojai nedirbo padidintais krūviais. Bet kodėl lygiai tokių pačių mechanizmų, lygiai tokių pačių finansavimo šaltinių nebuvo galima rasti tiems medikams, kurie kovojo priešakinėse linijose, kad būtų išmokėta laiku, kaip buvo mokama ministerijos darbuotojams?

Kitas dalykas, po „susitikimo“ su koronavirusu, darbuotojai privalėjo saviizoliuotis. Ką tai reiškia? Jie negavo darbo užmokesčio, o gavo tik už nedarbingumą. Dauguma profesinių sąjungų, medikų organizacijų ir Lietuvos medikų sąjūdis reikalavo, rašė raštus, kad būtų suteikiamos pilnos socialinės garantijos ir tiems medikams, kurie priverstinai išėjo į saviizoliaciją, o ne savo noru pasiėmė atostogas vaiko priežiūrai ar pan. Reikalavome, kad jiems būtų šimtu procentų apmokamas priverstinis nedarbingumas, nes jie, vykdydami profesinę pareigą, susitiko su pavojinga infekcija, kai kurie ir užsikrėtė ja. Šie žmonės irgi liko užribiuose.

Dėl apdovanotųjų sąrašų. Kai atėjo laikas įvertinti tuos žmones, kurie pasiaukojo, buvo savanoriai, labai keista buvo matyti, kad apdovanojimai yra skiriami nevisiškai tiems asmenims, kurie tiesiogiai dirbo COVID-19 padaliniuose. Kai kuriose įstaigose matėsi, kad yra apdovanojami tik „svarbūs“ padalinių vadovai. Negalime sakyti, kad jie neprisidėjo, reikėjo perorganizuoti darbus, reikėjo pasistengti papildomai, bet tai nėra gero tono rodiklis, kai apdovanojamas padalinio vadovas, o visas jo padalinys, kuris intensyviai dirbo, nėra net paminėtas. Kažkur buvo pasakyta, kad šie žmonės po 12 valandų kasdien, dvi savaites neišeidami iš ligoninės, dirbo tuose padaliniuose. Kodėl taip atsitiko? Bijočiau net komentuoti, nes žinau, kad tiek ministerija, tiek prezidentūra prašė iš šių įstaigų, kad apdovanojimams būtų pateiktos intensyviai dirbusių žmonių pavardės. Negalime sakyti, kad pati ministerija susigalvojo ir mažiau prisidėjusius padalinių vadovus apdovanojo. Tai vis dėlto yra kiekvienos gydymo įstaigos vidinis reikalas. Tokiu būdu pasimato, kaip pati įstaiga vertina savo darbuotojus, kurie tiesiogiai dirbo tuose padaliniuose.

V.PEČELIŪNAS:
Negalima paneigti, kad SAM specialistams teko didžiulis krūvis ir tikrai žinau, kad žmonės dirbo neskaičiuodami valandų ir žymiai prisidėjo prie krizės suvaldymo. Gydymo įstaigas papildomi pinigai už darbą su COVID-19 pasiekė vėluodami, tačiau galiausiai buvo atsiskaityta. Santaros klinikose nustatyta atlyginimo priedų apskaičiavimo tvarka nesukėlė didesnių abejonių, COVID-19 padaliniuose dirbantiems medikams priedai mokėti už visą išdirbtą laiką, kitiems darbuotojams pagal faktinį kontaktą su įtariamais ar nustatytais COVID-19 atvejais. Didesnė bėda, gerokai demotyvuojanti medicinos darbuotojus yra ta, kad priedų mokėjimas baigėsi pasibaigus karantinui, nors COVID-19 sergantys pacientai Santaros klinikose pasibaigus karantinui ir toliau buvo gydomi. Santaros klinikų administracija, kartu su darbuotojų atstovais, vieningai nusprendė, kad priedai medikams, dirbantiems su COVID-19 sergančiais pacientais, nors ir mažesni, tačiau ir toliau bus mokami iš įstaigos vidinių resursų.

Manau, didžioji dauguma, gavusių valstybinius apdovanojimus, jų nusipelnė, deja, turiu pasakyti, kad tikrai nemažai labai nusipelniusių ir pasiaukojusių krizės akivaizdoje sveikatos priežiūros darbuotojų jų negavo. Nuvylė, kad tarp apdovanotųjų nemačiau visuomenininkų, žurnalistų, kurie atliko neįtikėtiną darbą, padėdami apsirūpinti apsaugos priemonėmis, mobilizuodami, šviesdami visuomenę.

G.JAKAVONIS: Europos Sąjunga nukentėjusioms nuo koronaviruso šalims, tarp jų ir Lietuvai, skiria milžiniškas išmokas. Visur pranašaujama artėjanti antra koronaviruso pandemijos banga. Ar, jūsų manymu, padariusi išvadas, Lietuva deramai panaudos gautas lėšas? Turiu pavyzdį, kai medicininiai dokumentai privalomai pildomi vis neveikiančiu elektroniniu būdu ir dar rašomi ranka. (Apskritojo stalo pokalbis vyko prieš tai, kai dėl liūčių buvo strikdyta e.sveikatos sistema - red.past.). Gal už turimas lėšas galima pirkti vaistus ar geriau už jas statyti vaistų fabriką?

A.MATULAS: Manau, lėšos yra panaudojamos neracionaliai. Turime nacionalinę sveikatos sistemą, į kurią įeina ir privačios, ir viešosios įstaigos. Matome, kad apsaugos priemonės buvo dalinamos tam tikram sektoriui, ypač stambesnėms įstaigoms, o rajono ligoninės, privačios gydymo įstaigos buvo paliktos likimo valiai. Dar daugiau, visas priemones, kurios buvo įvedamos, ministerija vėlavo įvesti 2-3 savaites, nei apie tai prabildavo Lietuvos mokslininkai ir medikų sąjūdis. Privačios gydymo įstaigos prašė, kreipėsi į mus, į komitetą, leisti atlikti mokamą testą įstaigoms, kurios pačios nori testuoti savo darbuotojus - prekybos centrai, dirbančios pramonės įmonės, tačiau neleido. Tik pačioje pabaigoje, prieš atšaukiant karantiną, buvo leista privačioms gydymo įstaigoms atlikti mokamą testą. Sunku suvokti, kodėl buvo taip elgiamasi.

Jeigu bus antra pandemijos banga, nematau, kur būtų efektyviai panaudotos Europos paramos arba krizei skirtos lėšos. Toliau yra priešinama visuomenė, medikai. Paradoksas, kad jeigu žmonės į parduotuves, į kirpyklas, renginius eina be jokių apribojimų, tai sveikatos sistemoje vyksta chaosas - toliau ribojamos ambulatorinės paslaugos. Žmonės kreipiasi į mane, nes nesuvokia, kodėl jie ir toliau negali gauti pagalbos, kodėl jie ir toliau turi skambinti gydytojui, kuris suteikia tik nuotolinę konsultaciją, o jeigu nepadeda, tai tik po savaitės, jei ne daugiau, sutaria dėl tiesioginės konsultacijos. Valstybės, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai nesuvokia, kad tie žmonės, kurie stovėjo eilėse dėl konsultacijų pas medikus, operacijoms, jie juk niekur nedingo. Jie arba kenčia, arba ieško privačių paslaugų. Tą patvirtina faktas ir skaičiai, kurie mane pasiekė, kad privačiose klinikose paslaugų skaičius išaugo iki 120 proc. Vadinasi, žmonės, neturėdami galimybės arba matydami, kad vilkinamos jų konsultacijos, eina į privačias gydymo įstaigas. Man sunku suvokti, kodėl valstybės vadovai šiandien užsiima kitais reikalais ir rinkimais, tačiau kodėl taip leidžia savivaliauti A.Verygai?

Ž.GUDLEVIČIENĖ:
Mes nežinome, kas bus ateityje, kokia bus antroji banga. Dabar infekcija mus pasiekė pavasarį, gal ir tai turėjo įtakos viruso silpnėjimui. Bet negalime tikėtis, kad lygiai tokia pati taktika ir strategija padėtų suvaldyti antrąją infekcijos bangą, kuri galimai bus rudenį, prasidedant vėsesniems orams, prisidedant ir gripo susirgimams. Labai norėtųsi, kad visos atsakingos institucijos išanalizuotų ne tik savo sėkmes, bet ir klaidas, kokios, jų manymu, buvo padarytos infekcijos plitimo pradžioje, kad pasitartų dar ir su medikų bendruomene ir numatytų, kaip mes galėsime valdyti tą pandemiją rudenį, jeigu jis mums būtų mažiau sėkmingas. Norėtųsi, kad vadovai sugebėtų ir tvarkytis savose institucijose, ir suvaldytų situaciją valstybės mastu. Dabar skaitome ir matome, kad valstybės rezervai jau yra užpildyti apsaugos priemonėmis, infekcijos gydymo pradžiai turėtume būti pasiruošę. Bet neatmeskime tų minčių, kad situacijai blogėjant visame pasaulyje, rezervo papildymai gali būti labai apsunkinti, nes ir vėl galimai strigs gamyklos, tos, kurios gamina apsaugos priemones, bus ir vėl sudėtinga jų įsigyti. Ar nevertėtų jau dabar pagalvoti apie Lietuvos verslą, kuris taip pat užtikrintų būtinųjų apsaugos priemonių gamybą čia, vietoje? Galbūt šiuo ramiu periodu reikėjo pagalvoti apie žaliavų įsigijimą. Pradžioje ir Lietuvoje buvo įmonių, kurios galėjo pagaminti tam tikras apsaugos priemones, bet vėliau jos susidūrė su žaliavų trūkumu, nes jas reikėjo importuoti, reikėjo gauti iš tų šalių, kur visa gamyba buvo sutrikusi. Todėl norėčiau, kad tos paramos lėšos, kurios dabar yra dalinamos, nebūtų mėtomos „pravalgymui“, o būtų paskaičiuojama ir pasvarstoma, kaip jas tikslingai reikėtų investuoti į Lietuvos verslą, į gamybą, užtikrinant tolesnį galimos antros pandemijos bangos suvaldymą. Tai galėtų būti ir valstybės užsakymas.

V.PEČELIŪNAS: Buvimas Europos Sąjungoje išties yra didelis privalumas ištikus krizei. Lietuvai bus prieinami ne tik ekonomikos skatinimo fondai, tačiau ir galimybė kartu su galingiausiomis pasaulio šalimis dalyvauti vakcinų, vaistų pirkime. Nesureikšminčiau atskirų valstybės pareigūnų įtakos investicijų panaudojimui, atsakomybę turėtų prisiimti Vyriausybė, valdančioji dauguma, Prezidentūra. Vilčių teikia tai, kad šios krizės valdymui pasitelkti geriausi šalies specialistai, aktyviai prisideda ir užsienyje dirbantys labai aukštos kvalifikacijos lietuviai. Elektroninės sistemos tobulinimas - tik viena iš krypčių, ruošiantis ateities pandemijoms, reikia rimtų investicijų ir į infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius.

Diskusijos filmuotą medžiagą rasite čia.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s