respublika.lt

Jei dabar kažkam Lietuvoje trukdo lietuvių kalba - vėliau trukdys ir lietuviai

(0)
Publikuota: 2015 birželio 24 08:52:06
×
nuotr. 1 nuotr.
Jei dabar kažkam Lietuvoje trukdo lietuvių kalba - vėliau trukdys ir lietuviai. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

 

Mindaugas KARALIUS, dienraščio „Vakarų ekspresas“ redakcinės kolegijos narys:

Dabar, kai Seimo komitetuose yra svarstomas svetimvardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas, kai balsuoja partijų atstovai tuose komitetuose, atsiskleidžia politikų nuostatos dėl Lietuvos valstybingumo.

Deja, nemažai politikų, Seimo narių, sprendžiant iš jų veiksmų ir kalbų, tiesiog netiki suverenia Lietuvos valstybe, lietuvių Tautos egzistavimu. Jų argumentai išplaukia iš mitų, kad žmogaus vardas ir pavardė yra „prekės ženklas“, kuris yra žmogaus nuosavybė ir tapatybės patvirtinimas. Tačiau jei Rimvydas Valatka būtų Graikijos ar Izraelio pilietis, o jo pavardė būtų užrašyta graikišku ar hebrajišku raidynu, vargu ar jis ginčytųsi, kad pasikeitė jo tapatybė. Dabar šis „logikos bokštas“ vėl niekina lietuvius ir vadina juos „durnių tauta“.

Jei jau ponas Linas Linkevičius mano, kad „kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę užrašyti pavardę originalo kalba“, tada rusas turėtų užrašyti kirilica, žydas hebrajiškai, armėnas armėniškai ir t.t. Valstybinės kalbos paskirtis yra palaikyti tvarką valstybėje. Ar mes norim, kad valstybės pareigūnai, teisėjai, policininkai, politikai, žiūrėdami į „originalo „kalba“ parašytą pavardę, myktų, kaip daugumų knygynų pardavėjų, kai jų paprašai perskaityti užsieniečių knygų autorių pavardes?

Didžiulė bėda ir Lietuvos piliečių moterų, ištekėjusių už užsieniečių, pavardžių užrašymas, nes atseit neįmanoma parodyti santuokinio ryšio, tačiau nuoseklus požiūris sakytų, kad Lietuvos piliečio pase, jo pageidavimu, gali atsirasti papildomas įrašas apie santuokos registraciją su įrašyta sutuoktinio pavarde jo valstybės kalba. Taip būtų laikomasi jau galiojančio įstatymo dėl dokumentų rašymo valstybine lietuvių kalba.

Manau, kad laikantis Lietuvos valstybės kūrimo ir stiprinimo nuostatos galima rasti daug išeičių, kaip laikytis įstatymo ir nepažeisti lietuvių kalbos statuso. Yra įstatymo projektas, paremtas „latvišku“ svetimvardžių rašymo valstybiniuose dokumentuose pavyzdžiu, bet šiuo metu jis net nesvarstomas Seimo komitetuose.

Gerbiami Lietuvos piliečiai, labai greitai svetimvardžių rašymo valstybės dokumentuose įstatymas bus svarstomas Seime, todėl netylėkime, perteikime savo nuomonę Seimo nariams, kuriuos gal dauguma pažįstate asmeniškai, ar esate jų rinkėjai, rašykite jiems, susitikite su jais, išsakykite savo nuomones gyvai.

Panašu, kad skubama ne šiaip sau. Skubama, siekiant pasinaudoti vasarą ištuštėjusiu Seimu. Partijos, kurios siekia Kirkilo ir Šiaulienės įstatymo projekto, jaučia, kad daro blogai, bet labai nori, kad būtų galima apsidrausti ir kad kaip senais gerais laikais viskas būtų „vsio zakono“. Gerbiami Lietuvos Seimo nariai, jūs privalote ginti valstybinę kalbą taip, kaip norėtumėte, kad Lietuvos kariai gintų savo Tėvynę.


Prof. Povilas GYLYS, Seimo narys: Abėcėlės keitimas - lietuvių pažeminimas:

Daug lietuvių mano, kad mes neturime išmintingo, patriotiško elito. Ne tik politikų, bet ir žurnalistų, analitikų. Daugelio jų mentalitetas yra tarniškas. Galią turintys ir mus valdantys turi stiprų tarno instinktą. Tačiau tai ne tarnystės savo šaliai ar Tautai instinktas. Mus valdantieji dairosi ne tiek į tai, ką galvoja ir ko nori Lietuvos žmonės, o į tai, ko gali norėti kitų šalių sostinėse ar Briuselyje. Todėl eilinis lietuvis nemano, kad mus valdo elitas. Jis labiau linkęs valdančiuosius vadinti naująja nomenklatūra. Tie, kas turi visuomeninį ar humanitarinį išsilavinimą, juos linkę vadinti kompradorine klase - grupe, kuri tarnauja svetimiems. Tai patvirtina ir jau bene du dešimtmečius besitęsianti istorija su pavardžių rašymu. Ta istorija pirmiausia ir daugiausia sietina su Lietuvos ir Lenkijos dvišaliais santykiais ir su lenkų tautinės bendrijos padėties klausimu.

Šioje istorijoje išskirčiau keletą aspektų. Pirma, ilgą laiką buvo diegiama mintis, kad 1994 metų balandį pasirašytoje tarpvalstybinėje sutartyje egzistuoja abipusis įsipareigojimas lenkų pavardes Lietuvoje ir lietuviškas pavardes Lenkijoje rašyti atitinkamai lenkiškais ir lietuviškais rašmenimis. Tačiau tai - netiesa. Minėtoje sutartyje sakoma, kad tos pavardės turi būti rašomos pagal skambėjimą. Ten nekalbama apie rašmenis, apie abėcėlę.

Taigi, abiem atvejais rašant pavardes turi būti atlikta TRANSLITERACIJA, t.y. pavardės perrašymas, naudojant kitos kalbos rašto raides. Lietuvių pavardės Lenkijoje turi būti perrašomos lenkiškais, o lenkų pavardės Lietuvoje - lietuviškais rašmenimis.

Antra, jeigu šiuo požiūriu būtų padaryta išimtis vienai etninei grupei, t.y. transliteracija nebūtų vykdoma, pavyzdžiui, rašant lenkų pavardes, iškiltų klausimas dėl galimo kitų tautinių grupių diskriminavimo.

Visgi bene svarbiausias šioje byloje būtų konstitucingumo klausimas. Juk Konstitucijos 14 straipsnyje sakoma, kad valstybinė kalba mūsų šalyje yra lietuvių kalba. O rašytinės kalbos pagrindas yra raidynas, kitaip sakant - abėcėlė. Vadinasi, keisti abėcėlę mes, jeigu esame teisinė šalis, galime tik keisdami Konstituciją. Ir tam turi būti labai rimtos priežastys. Jų, mano manymu, nėra. Apskritai nežinau tokios šalies, kuri pastaruoju metu būtų keitusi savo abėcėlę. Jeigu kas nors žino tokią šalį, turėtų jos pavadinimą mums paviešinti. Negirdėjau, kad tai būtų padariusi ir Lenkija.

Tiesa, ši šalis sudarė galimybes, manau, propagandiniais tikslais, Seinų ir kitiems Lenkijos lietuviams turėti pasus, kuriuose jų pavardės įrašytos lietuviškais rašmenimis. Tačiau tai tik SUVENYRINIAI dokumentai, nes praktiškai jais naudotis Lenkijoje yra neįmanoma. Kiek man aiškino tenykščiai lietuviai, tos šalies įstaigų, bankų ir t.t. kompiuteriai „neatpažįsta“ lietuviškais rašmenimis parašytų pavardžių. Todėl norintys ten gyventi, reikalus tvarkyti lietuvių kilmės Lenkijos piliečiai sutinka su transliteracija, t.y. lietuviškų pavardžių rašymu lenkiškais rašmenimis.

Dar apie juridinę reikalo pusę. Briuselio institucijos pripažino, kad Lietuva nepažeidžia europinės teisės principų pasuose įrašydama kitų tautybių žmonių pavardes lietuviškais rašmenimis. Nepaisant to, Lietuvoje daromas džentelmeniškas gestas: siūloma leisti pavardes originalo kalba rašyti kitame paso puslapyje. Pasirodo, to maža.

Visgi, kodėl mūsų kompradorinė klasė žeminasi ir jėga bruka idėją išplėsti mūsų abėcėlę? Atsakymas politinio gyvenimo paviršiuje - kompradorinė nomenklatūra mano, kad taip mes pelnysime Varšuvos elito prielankumą ir kad taip lengviau judės svarbūs europiniai projektai.

Niekas neneigia to, kad Lenkija mums yra labai svarbi, kad geri santykiai su ja, ypač kai kuriais klausimais, turi gyvybinę reikšmę. Tačiau gal, užuot rodę kaprizus, kuriuos kartkartėmis demonstruoja mūsų prezidentė, demonstruokime pragmatišką, blaivų ir geranorišką požiūrį į šią kaimyninę šalį. Kita vertus, ginkime savo garbę ir interesus, kai to reikia.

Normaliame dialoge su Lenkijos politikais ir visuomene mes galėtume pastebėti, kad Lietuva, kaip ir Lenkija, turi savus nacionalinius interesus, kad ji nėra praradusi savojo orumo jausmo, kad Lietuva, kaip suvereni šalis, turi savo Konstituciją ir įstatymus ir norėtų, kad su ja būtų elgiamasi ne kaip su protektoratu, o kaip su suverenia šalimi. Beje, priklausančia Europos Sąjungai ir NATO. Vadinasi, sąjungininke. O juk su sąjungininkais reikėtų elgtis vadovaujantis bendradarbiavimo dvasia. Galėtume sakyti, kad matomas ir nujaučiamas politinis spaudimas, kai kurių lenkų politikų nediplomatiški, netgi neinteligentiški pareiškimai kenkia tiek mūsų valstybių dvišaliams santykiams, tiek politinio solidarumo būsenai ir Europos Sąjungoje, ir transatlantiniame aljanse.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s