respublika.lt

2017 spalio 20, penktadienis

Išbarstytus Sąjūdžio idealus reikia surinktinuotraukos (70)

2017 gegužės mėn. 14 d. 08:07:53
Rolandas Paksas, Europos Parlamento narys, buvęs Lietuvos prezidentas

Toliau tęsiame svarstymus apie mūsų sudėtingą situaciją ir pamirštus Sąjūdžio laikų idealus bei politinius tikslus, kurie taip ir lieka neįgyvendinti.

 

Šalies situacija yra itin komplikuota. Jokiomis nomenklatūrinėmis manipuliacijomis nebeįmanoma paslėpti tikrosios padėties ir netgi, sakyčiau, gresiančios katastrofos nuojautos. Melo tikrovė yra tiesiog užtvindžiusi dabartinę mūsų visuomenę ir jos narių tarpusavio santykius.

Ką daugiau čia galima bepridurti, jeigu net mokyklinio amžiaus vaikai nebesieja savo ateities perspektyvų su Lietuva!

Lietuvių tauta - tarsi suakmenėjusi ir apimta absoliučios rezignacijos. Vilties išsigelbėti beveik nebėra, išskyrus pavienį blaškymąsi ir žmonių norą iš čia ištrūkti.

„Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“, - sakoma viename iš svarbiausių (ne)veikiančios Lietuvos Konstitucijos straipsnių. Tai - fundamentali formuluotė, kuri mūsų nūdienos tikrovėje tapo gerokai iškreipta ir devalvuota.

Filosofas Vytautas Radžvilas viename iš savo tekstų, dedikuotų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtpenkmečiui, apeidamas viešajame diskurse vyraujančio politkorektiško žargono pinkles, teigia, kad „tik išsilaisvinimo pasakojimo užhipnotizuotas ir jo uždėtų ideologinių rožinių akinių nenorintis nusiimti stebėtojas drįstų teigti, kad emigracijos iš Lietuvos mastai, daugelį kartų viršijantys vidutinius europinius rodiklius, yra ne tariamai išsilaisvinusios tautos išsivaikščiojimo ir tiesiog fizinio/demografinio nykimo požymis, bet natūralus ir net pozityvus reiškinys. Būtent minėtas ideologinis pasakojimas didžia dalimi lemia, kad šalies gyventojų prarastys, pranokstančios karo ir trėmimų laikotarpiais patirtas žmonių netektis, racionalizuojamos vaizduojant jas kaip neišvengiamą reiškinį, panašų, tarkime, į natūralią metų laikų kaitą, ir net laikomos atgautosios laisvės išraiška, o ne vadinamos tikruoju vardu - neatsakingos ekonominės ir socialinės politikos sukeltu ir tebetrunkančiu tautos su(si)naikinimo procesu.“

Nors visą laiką buvo liečiamos tik ekonominės emigracijos priežastys, akivaizdu, kad tai - tik problemos ledkalnio viršūnė. Tikrųjų priežasčių niekas nė nesiruošia tirti ir atskleisti, nes tai reikštų, kad valstybėje reikalingos revoliucinės permainos, kurioms įsišaknijęs isteblišmentas nėra nusiteikęs. Įdomu būtų suskaičiuoti, kokie finansiniai ir kitokie resursai valdžios yra metami propagandai ir tikrajai padėčiai retušuoti?

Visuomenės solidarumas - apgailėtinas, dominuoja totalinis egoizmas, tarsi niekas aplinkui daugiau neegzistuotų. Kalbėti apie kokius nors ideologinius aspektus būtų bergždžias užsiėmimas, nes tai, kas šiandien vyksta politiniame lauke, labiau panėšėja į grupines grumtynes nei į demokratinės šalies politinį procesą.

Dominuojančio valdančiųjų sluoksnio panieka ir ciniškas požiūris į likusią visuomenės dalį tiesiog yra tapę visuotinai priimtina viešojo gyvenimo norma. Skandalai ir patyčios liejasi laisvai. Internetinė žiniasklaida ir jos „maitinami“ socialiniai tinklai yra tapę puikia tokių „santykių“ terpe. Net nacionalinis transliuotojas savo misiją informuoti visuomenę grindžia virtualių „Facebook“ lyderių naujienomis!

Akivaizdžiai prasta visuomeninių santykių būklė tapo itin gerai matoma pastaruoju metu, kai vadinamieji „valstiečiai“ užsimojo įgyvendinti savo rinkimų pažadus dėl alkoholio vartojimo sumažinimo. Pasirinktos priemonės - policinės. Draudimų paketas - ne kas kita, kaip parodomoji kova su pasekmėmis.

Kas tai - ambicijos, noras primesti visiems kažkokius „įsitikinimus“, absoliuti nekompetencija, visiška panieka daugumai žmonių, dar vienas užmojis „pribaigti“ smulkųjį verslą? Kas slepiasi už to garsiai propaguojamo pseudoblaivybės vajaus?

Baudžiamųjų priemonių visuma, prievarta, valdžios veiksmai ir desperatiški bandymai veikiau panėšėja į represijas. Tai lyg Vyskupo Motiejaus Valančiaus - tikro blaivybės sąjūdžio įkvėpėjo, kuris savo šviečiamąja ir ganytojiška veikla pabudino tautą, ragino žmones atsisakyti ydingų įpročių, - atminimo išniekinimas. Tada tauta atsiliepė: manoma, kad per dvejus metus alkoholio suvartojimas sumažėjo daugiau nei penkis kartus!

Kuo pasibaigs dabar kilęs šurmulys dėl alkoholio - nesunku prognozuoti. Kaip ir skubotas bei itin „neskaidrus“, suglumusiai akademinei bendruomenei primetamas universitetų „optimizavimo“ projektas, vadinamoji miškų reforma, vaistų kainų „reguliavimas“, kuris, tikėtina, dar labiau kirs socialiai jautriausioms visuomenėms grupėms. Gal geriau būtų ta vienintelė Vilniaus mero nupjauta tuja nei minėti grandiozinių užmojų griuvėsiai...

„Sąjūdis kovojo dėl tokio Lietuvos valstybės ir visuomenės santykio, kuris įstatymais garantuoja visų visuomenės narių ir demokratinių organizacijų lygybę nepaisant pasaulėžiūros skirtumų. Sąjūdis yra už įvairių visuomeninių, politinių, taip pat ir jaunimo organizacijų kūrimąsi ir legalią veiklą.

Šiandien sakoma „skaidrumas“, o tikrovėje yra priešingai. Sakoma „reformos“ - o už to slepiasi siauri merkantiliniai tikslai ir interesai. Sakoma „politinė“ programa - o ten tik frazių rinkiniai, kurių realiai niekas nė nebando paisyti.

Ypač mėgstama pabrėžti depolitizaciją ten, kur politiniai sprendimai yra neišvengiamai būtini. Kas tada turi prisiimti atsakomybę dėl naujosios nomenklatūros buveinėse sugeneruotų reformų? Todėl partijų būklė Lietuvoje yra itin sudėtinga, nes jos praktiškai nedalyvauja valstybės politikos formavime.

„Sąjūdis kilo kaip pilietinė iniciatyva, reiškianti visuomenės dorovinį, tautinį, politinį atgimimą“, - teigiama Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio bendrojoje programoje, kuriai buvo pritarta steigiamajame suvažiavime.

Tada visos Lietuvos akys buvo nukreiptos į Sporto rūmus Vilniuje, o tyla ištuštėjusiose miestų ir miestelių gatvėse bylojo, jog artėja kažkas labai svarbaus ir viltingo. Dvi dienas buvę prikaustyti prie televizorių ekranų, išaušus pirmadienio rytui, lietuviai budo ir kėlėsi jau kitokie.

Programinis teiginys, jog „Sąjūdis siekia atgaivinti pilietiškai sąmoningą ir aktyvią visuomenę, žmogų kaip moraliai atsakingą asmenybę, pilietį - savo krašto šeimininką ir patriotą“, - skambėjo kaip varpas ir visos Tautos troškimas.

Gindamas visų Respublikoje gyvenančių tautų lygiateisiškumą, Sąjūdis siekė užtikrinti lietuvių tautai išlikimo ir suverenaus valstybingumo sąlygas. Tam buvo būtina atkurti ir išplėtoti „politines, teisines, ekonomines bei kultūrines gyvenimo formas Respublikos suvereniteto pagrindu.“

Tačiau šių Sąjūdžio tikslų laukė didžiuliai iššūkiai. Kas įvyko?

Kaip teigia Vytautas Radžvilas, „entuziastingas ir urminis Sąjūdžio veržimasis į valdžią ir toks pat nenoras likti vienintele tą valdžią kontroliuoti gebančia jėga reiškė tai, kad buvo išsižadėta svarbiausio judėjimo tikslo - sukurti demokratišką ir modernią Lietuvos valstybę. Šio tikslo įgyvendinimas buvo atidėtas neapibrėžtam laikui, o iš tikrųjų buvo tyliai numarinta pati tokios valstybės vizija. Šis apsisprendimas buvo lemtingas ne tik būsimajai valstybei, kuriai taip ir nebuvo lemta gimti, bet ir pačiam Sąjūdžiui. Absoliučiai daugumai jo dalyvių net nesusivokus, kas vyksta, Sąjūdis faktiškai dar iki Nepriklausomybės paskelbimo liovėsi egzistavęs kaip būsimosios valstybės karkasą turėjusios sudaryti politinės visuomenės branduolys. (...) Lygiagrečiai vykęs Sąjūdžio ir LKP gretų valymas neabejotinai yra vienas dramatiškiausių ir kartu lemtingiausių Lietuvos „dainuojančios revoliucijos“ epizodų.“

Šiandien Lietuvos valstybingumo raidos praradimo problema tebėra esminis klausimas, į kurį neatsakę prarasime bet kokias galimybes sugrįžti prie tikros valstybės, kurios taip ir nesukūrė Tauta, išduota naujosios (senosios) nomenklatūros ir įvairiausių jos šiuolaikinių atmainų.

Esu įsitikinęs, jog bet kokia kaina anksčiau ar vėliau turėsime sugrįžti prie tikros savo valstybės kūrimo darbų. Kaip yra sakęs Sąjūdis, „Tautos atgimimo laikais mums kaip niekad svarbus sveikas, blaivus protas. Blaivus protas - tai drąsus protas. Drąsus protas - tai laisvas žmogus.“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (70)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BURIAVIMAS: Japonijoje vykstančio pirmojo pasaulio buriavimo taurės etapo moterų „Laser Radial“ jachtų klasėje po septynių plaukimų lietuvė Viktorija Andrulytė išsaugojo penktąją vietą.
  • TRAUKINIAI: nuo pirmadienio maršrutu Vilnius-Klaipėda darbo dienomis važiuos papildomi traukiniai; traukinių grafikai bus specialiai pritaikyti prie keliaujančiųjų darbo reikalais.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar Lietuvoje reikia įteisinti dvigubą pilietybę?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   0   +4 C

   +4  +7 C

 

   -1  +3 C

   +9  +11 C

  +7 +9 C

 

   +7 +8 C

    3-8 m/s

     1-6 m/s

 

      1-5 m/s

 

USD - 1.1834 PLN - 4.2392
RUB - 68.1785 CHF - 1.1541
GBP - 0.8982 NOK - 9.4190
reklama
Velyke2017