Kelių paskutinių savaičių diskusijų ašis - „būti ar nebūti“ aplinkos ministrui. „Štai klausimas koksai“, pasakytų Hamletas ir jo klausimą atkartotų Lietuvos svarbiausieji rūmai, kalnai ir kloniai, nesumedžioti žvėreliai, politikuojantys ir nepolitikuojantys žurnalistai, politologai, jau beveik visu etatu dirbantys priklausomose ir nepriklausomose arba laisvose žiniasklaidose. Tai klausimas, kuris rūpi visiems Lietuvos žmonėms, kurie rengiasi linksmai ir originaliai švęsti Vasario 16-osios šventes.
Bet kaip čia švęsi ir dar linksmai, kai trūksta vieno ministro? Ne bet kokio, bet VISOS mūsų aplinkos. Čia beveik tas pats, kaip tada, kai kuriam nors veikėjui trūksta bent vieno šriubo. Jis nieko negali galvoti, daryti, kyla panika. O ką jau sakyti valstybiniu lygmeniu? Šakės. Netvarka. Pažeista Konstitucija. Visiškai sužlugdytas tarptautinis autoritetas. Lietuva pavojuje.
Kas kaltas? Na, čia jau ne hamletiškas klausimas. Atsakymas aiškus - ministras pirmininkas. Kodėl? Rinkimai. Ką bedarytų ar nedarytų - vis tiek kalti rinkimai. Ir bendrai jis kaltas, nes jis - Saulius Skvernelis. Ar tikrai?
Šiaip tai atsirado formalus pretekstas rimtai prisikabinti. Nuo Konstitucijos pažeidimų, bandymų jėga (per 15 dienų priversti siūlyti kandidatą) iki valstybės žlugdymo ir Vyriausybės darbo destabilizavimo ir t.t.
Ar tai pirmas kartas Lietuvos istorijoje? Abejoju. Ne tik po 1990 metų bet ir tarpukario Lietuvoje tokių istorijų pilna. Ir Lietuva vis dar gyva ir gyvuoja.
Ką tai reiškia? Arba paprasčiau kas yra įvykę?
Paprasta procedūra - ministerijoje atleidžiamas ministras. Ieškomas kitas. Jo kandidatūra teikiama prezidentei. Ji paskiria arba nepaskiria vienos ar kitos kandidatūros. Toliau veiksmas kartojasi, kol prezidentė paskiria. Seimas priima priesaiką ir viskas baigta.
Čia procedūra. Paprastai aprašyta Konstitucijoje, Vyriausybės įstatyme, Seimo statute ir kituose įstatymuose. Be politikos, užkulisinių kovų, „savų“ ir „svetimų“ pretendentų, partinių susitarimų ir spaudimų.
Ministro kandidatūrų skyrimo istorija prasidėjo isteriniu šūkiu - „IEŠKOKITE MOTERS“. Vyriausybėje nėra moterų. Kas dabar bus? Visas pasaulis žiūri į mus, o mes neturime ministrių moterų. O čia dar prezidentės išvyka į Davoso forumą skaityti pranešimo „Moterų lyderystė - valstybės gerovės pamatas“. Reikia moters. Kompetencija (tą žodį ministras pirmininkas citavo beveik kelias dienas) čia nereikalinga - svarbu MOTERIS.
Davoso forume prezidentė žodžių kišenėje neieškojo: „Nors globali statistika dėl moterų lyderystės demonstruoja pesimistines tendencijas, tačiau ir nuo pačių moterų priklauso pokyčiai, jų pačių rankose glūdi galimybė tokį pesimizmą pakeisti į optimizmą“... „Europoje pilna pavyzdžių, kad sudėtingiausių krizių laikotarpiais atsakomybės ir lyderystės imasi moterys. Moterys yra linkusios išgirsti visas puses, nuoširdesnės, stipriai orientuotos į rezultatą ir nelaukia už savo darbą jokio apdovanojimo.“
Na, rėžė tai rėžė. Ir teisingai iš esmės. Beliko tik palaukti grįžimo ir skambios pranešimo frazės būtų įgyvendintos. S.Skvernelis davė žodį, kai tik prezidentė grįš iš Davoso - bus ir kandidatas (-ė). Kaip sakė, taip ir padarė. Prašome - jauna, graži teisininkė, teisingumo viceministrė, dirbusi ES struktūrose, besišypsanti Irma Gudžiūnaitė.
Kaip pirštu į akį. Pokalbis prezidentūroje, atsakymai - vėliau. Na, anglų kalbos testas tikriausiai buvo išlaikytas, pokalbis šiltas, malonus, spaudos konferencija normali.
Verdiktas (nuosprendis) nesuprantamas. Cituoju pranešimą spaudai: „Profesionalumas, kuruojamos srities išmanymas, administraciniai gebėjimai, skaidrumas ir interesų konflikto vengimas - pagrindiniai prezidentės keliami reikalavimai visiems kandidatams į ministrus. I.Gudžiūnaitė, pasak prezidentės, veržli ir perspektyvi jauna politikė, tačiau neturi reikiamos dalykinės patirties ir susitikime nepademonstravo vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos.<...>
Apie kokią patirtį kalbame? Ar priklausai kokiam medžiotojų būreliui? Jai ne - tai netinkamas. Ar jauti klimato kaitą? Jei ne - tai netinkamas. Ar rūšiuoji atliekas? Jei ne - tai netinkamas.
Ar iki šiol buvę ministrai jautė klimato kaitą? Ar jautė, kad klimatas šyla, o mes uoliai šildome savo pastatus taip, lyg greitai atslinktų ledynai? Ar buvę gali pasakyti, kas bus, kai gyvensime kaip Afrikoje? Plėšysim putų polistirolą nuo sienų? Ir vėl renovuosimės. Ar bendrai kas nors gali trumpai suformuluoti dalykinės patirties sąvoką?
Galėčiau pasakyti viena - gerų teisininkų vadovų šitai ministerijai tikrai reikėtų, nes kokios parengtos tvarkos, taisyklės, įstatymų projektai iškeliauja iš šios įstaigos, valstybei turėtų kelti didelį susirūpinimą.
Ką jau bekalbėti apie atliekų klanus ar kalnus, apie statybos, teritorijų planavimo sferas. Kažkoks nesusipratimas. Jau net statybininkai pradėjo nesuprasti to, ką jie daro. Ir ar daro pagal reglamentus, kurie keičiasi greičiau nei orai Lietuvoje.
***
Pabaigai palinkėjimas premjerui: gerbiamas premjere, nekreipkite dėmesio ir gerai vykdykite savo pareigas. Ministrų skyrėjai parodė, kad jiems nerūpi nei lytis, nei kompetencija, nei suvokimai. Jiems rūpi rinkimai.