respublika.lt

2017 rugsėjo 20, trečiadienis

Laisval kortel 2

Himnas: deklaracija ar programa? (8)

2010 gruodžio mėn. 06 d. 13:27:40
Marius KUNDROTAS, Politologas

Lietuvių kalbos patriarchas Jonas Jablonskis įžvelgė, kad savo kalboje tauta pasisako, kas esanti. Galima perfrazuoti, kad valstybė pasisako, kas esanti, savo himne. Bent jau taip turėtų būti.

Himną galima laikyti deklaracija, galima laikyti programa. Šie du žanrai praktiškai skiriasi. Deklaracija iš esmės reiškia skelbimą, pareiškimą. Deja, šiandien “deklaracijos” sąvoka išsyk siejasi su išvestiniu būdvardžiu - “deklaratyvus”, kas paprastai reiškia - “dirbtinis”, “nenuoširdus”, “tuščiažodis”. Deklaracija dabartiniam žmogui reiškia tai, ko nebūtina arba net neketinama laikytis. Kur kas labiau įpareigojančią prasmę turi sąvoka “programa”, kurios reikšmė - konkrečių tikslų, uždavinių, veiksmų planas. Be to, deklaracija paprastai būna vienkartinė, programa labiau orientuota į tęstinumą.

Pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona “Tautišką giesmę” laikė amžina mūsų Tėvynės programa. Dabar ji labiau suvokiama deklaracijos lygmeniu, tarsi neįpareigojanti nei tikslams, nei uždaviniams, nei veiksmams. Kas vis dėlto čia deklaruojama ar programuojama?

Lietuvos himnas absoliučiai neutralus religijos, politinės santvarkos, socialinės sanklodos klausimais. Logiška, juk tai - tautinis ir valstybinis, o ne religinis ar partinis himnas.

Jame nerasime tiesiogiai įvardinto Dievo, kuris figūruoja Didžiosios Britanijos, Latvijos, Estijos himnuose. Dievo ir žmogaus santykis čia paliekamas jiems patiems, valstybė į religinę dimensiją nepretenduoja, dėl to šis himnas universalus įvairių tikėjimų piliečiams.

Nerasime čia užuominų nei į valstybės valdymo formas, nei į visuomenės gyvenimo modelius, kuo pasižymi tiek Didžiosios Britanijos, tiek Prancūzijos himnai. Lietuvos himnas palieka šiuos klausimus antraeilius, pasirinktinius pagal kintančias aplinkybes ir sąlygas.

Pagaliau, čia nėra nieko apie tarptautinius santykius - nei draugiškus, ką pabrėžia Baltarusijos himnas, nei priešiškus, ko pavyzdį matome Lenkijos himne. Apskritai Lietuvos himnas labiau intravertinis, labiau orientuotas į teiginius, o ne į neiginius. Jame apibrėžiama, kokia Lietuva yra ir kokia turi būti, kviečiama kurti, dirbti, o ne kariauti. Karas turi savus maršus, karai ateina ir praeina, o šis himnas skirtas ilgalaikės būties perspektyvai, konstruktyviam tautos ir valstybės narių sambūviui.

“Tautiškoje giesmėje” galima įžvelgti dvi linijas - adoracinę ir imperatyvią. Pirmiausiai išsakoma pagarba Tėvynei - didvyrių žemei. Paskui jos vaikai kviečiami semtis stiprybės iš garbingų protėvių žygių. Tada formuluojami konkretūs principai, gyvenimo gairės - dora, tiesa, meilė.

Doros principas persmelkia visą himno autoriaus Vinco Kudirkos filosofiją. Neatsitiktinai iš visų čia suformuluotų principų jis įvardinamas pirmiausiai. Po jos didelė reikšmė skiriama darbui - kūrybai. Šiek tiek toliau užsiminta apie šviesos ir tamsos kovą - tai bene vienintelė užuomina apie kovą, tačiau priešingos jėgos įvardintos abstrakčiai - simboliais. Apšvietos dvasioje gimęs himnas kviečia mus rinktis šviesą, galime tai suprasti ne tik moraline, bet ir intelektualine prasme. Čia pat simbolis jau sukonkretinamas iki idėjos - įvardinama tiesa. Po jos - meilė. Galiausiai - vienybė, išplaukianti iš viso to, kas pasakyta prieš tai.

Dabar galime tiktai spėlioti, ar eiliškumas tekste jo autoriui reiškė pirmenybę svarbos atžvilgiu. Vis dėlto įdomu, kad dora įvardinta pirmiausiai, o vienybė - paskiausiai, nors kai kam norėtųsi himno žodžius perskaityti atvirkščiai, vienybę pajungiant sau. Svarbu ir tai, kad pagrindinis kūrybos, meilės, vienybės adresatas čia - Lietuva. Užtai dar vienu himno motyvu, apimančiu visus išvardintus anksčiau, reikia laikyti patriotizmą.

Ar giedodami “Tautišką giesmę” įsipareigojame gyventi taip, kaip giedame? Ar Lietuva - vis dar mūsų Tėvynė, gal ją keičia Airija, Europos Sąjunga, globalus pasaulis? Ar žengiame dorybės takais? Ar dirbame Lietuvos naudai ir žmonių gėrybei, ar tik savo gėrybei ir naudai? Ar mūsų žingsnius lydi šviesa ir tiesa, ar mumyse dega meilė? Pagaliau - ar žydi vienybė vardan Tos? Tegu kiekvienąkart, giedant savo himną, atsakymai į šiuos klausimus taps mūsų dvasine ataskaita.


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (8)

  • ne šaipūnas 2010 gruodžio mėn. 07 d. 16:39:08

    Ne visiems čia kliūva žydai, tiesiog Hanuka ir Kudirka - gana keistas
    derinys, žinant kai kuriuos Kudirkos traktatus. Nors - gal čia
    sutaikinimo siekis, tuomet gal ir sveikintina.

  • Loidas dėl žydų 2010 gruodžio mėn. 07 d. 08:59:00

    Šiaip jau mūsų žydai yra Lietuvos politinės (pilietinės) tautos
    dalis, tampriai susiję su visa mūsų istorija, o judaizmas - viena iš
    įstatymu pripažintų Lietuvos tradicinių religijų.
    Beje, Vilniuje iki Katastrofos žydai sudarė trečdalį visų gyventojų,
    už jų pinigus pastatyta maždaug pusė visų prieškarinių mūsų
    sostinės pastatų.
    Švieskitės, pašaipūnai, tada ir Chanuka neatrodys tokia baisi.

  • Imantas M. 2010 gruodžio mėn. 07 d. 08:51:12

    Tikrai geras tekstas. Atsiprintinau ir įsidėjau į prieš tris metus
    išleistą knygą apie Europos šalių himnus, kuriai buvau parašęs
    recenziją "Kario" žurnale.

  • Algimantas Z. 2010 gruodžio mėn. 07 d. 04:03:59

    Šį tekstą, prieš išmokydami mokinukus giedoti himną, visi mokytojai
    privalėtų turėti prieš akis.
    Ačiū autoriui.

  • Įdomu 2010 gruodžio mėn. 06 d. 15:46:52

    Kaip čia žydai sugalvojo šalia Kudirkos Hanukiją pasistatyti? Gal jo
    traktatų, poemų neskaitė?

  • to:Kaip jums patinka? 2010 gruodžio mėn. 06 d. 14:04:33

    Visaj normalus dalykas, nieko smerktino ar blogo nera. Juk ir patsai
    kudirka savo dainoj zydus minimi, vartodamas: "zydi vienybe".

  • vienybė 2010 gruodžio mėn. 06 d. 14:01:49

    žydas tas kuris žydi, kaip toj dainoj- žydi vienybė

  • Kaip jums patinka? 2010 gruodžio mėn. 06 d. 13:56:43

    Mūsų himnas, mūsų tautinė giesmė, Kudirka ir šalia dabar žydai
    pastatė savo skluptūrą ir švenčia savo religinę šventę Chanuką.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČEMPIONATAS: Bergene vyksiančio jubiliejinio, 90-ojo, pasaulio dviračių plento čempionato jaunių vaikinų pavienio starto lenktynėse antradienį Lietuvos atstovai Romas Zubrickas ir Kęstutis Vaitaitis užėmė atitinkamai 42-ą ir 60-ą vietas.
  • GOLBOLAS: Suomijoje vykstančio Europos golbolo čempionato trečiosiose B grupės rungtynėse antradienį Lietuvos rinktinė 12:4 nugalėjo Belgijos komandą ir iškovojo antrąją pergalę.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar valdžia daro pakankamai, kad grįžtų emigrantai?

balsuoti rezultatai

Ar tikite materialinės pagalbos prašymais, skelbiamais socialiniuose tinkluose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +9   +12 C

   +7  +13 C

 

   +10   +11 C

   +12  +16 C

  +13 +16 C

 

   +14  +17 C

    7-12 m/s

     1-5 m/s

 

      1-3 m/s

 

USD - 1.1972 PLN - 4.2785
RUB - 69.5066 CHF - 1.1535
GBP - 0.8862 NOK - 9.3420
reklama
Velyke2017