respublika.lt

Gyventi ar išgyventi

(0)
Publikuota: 2017 gruodžio 03 08:30:22, Dr. Vytautas Čepas, rašytojas - specialiai „Respublikai“
×
nuotr. 1 nuotr.
Belieka tikėtis, kad tie, kurie „gyvena“, kada nors pasigailės „išgyvenančių“. Eltos nuotr.

Jau ketvirtį amžiaus tauta virkauja - maži atlyginimai, mažos pensijos, niekaip neišeina išgyventi. Ar atkreipėte dėmesį, kad tas „išgyventi“ taip įaugo į mūsų leksiką, kad dažnas net nesusimąsto, ką tai reiškia. Net nepavarčius protingų knygų nujaučiame, kad „išgyvenimas“ yra žmogaus bandymas kaip nors likti gyvam. Vaizdžiai kalbant, žmonės kartais išgyvena po lėktuvų katastrofų, žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų. Kai kurie lietuviai išgyveno Sibiro lageriuose, KGB kalėjimuose... Taigi, išgyvenimas - tai situacija, kai šiaip taip likai gyvas, nors teoriškai ir praktiškai turėjai iškeliauti į aną pasaulį.

 

Makaronų kabinimas

Matyt, nereikia didelių išvedžiojimų ar giliaminčių aiškinimų, kad nemažai daliai nūdienos lietuvių gyvenimas nepriklausomoje ir laisvoje Lietuvoje nelabai kuo skiriasi nuo išgyvenimo „visų tautų tėvo“ Stalino laikais.

Beje, kaip anksčiau taip ir dabar niekas į tuos „išgyvenusius“ didelio dėmesio nekreipia, tiksliau sakant, visai nekreipia. Vietoj to entuziastingai kalba apie nenumaldomai augantį BVP, MMA, užsienio investicijas, perteklinį biudžetą, mažėjančias valstybės skolas, rusų grėsmę, gudų atominę elektrinę...

Ir teisingai daro, kad nekreipia. O ir kam vargintis, jei dar išgyvena? Daugiausiai galima pažadėti, kad kažkada galbūt bus geriau, sočiau, nebereikės taip juodai spaustis. Arba paguosti - štai pasirašyta sutartis, kad verslininkai įvedus eurą kainų nekels (ir tai laisvosios rinkos sąlygomis), kad bus pasirašytos kitos trišalės ir daugiašalės sutartys, ir dar prikabinėti visokių makaronų. Išgyvenate, tad ir toliau išgyvensite, juk pripratę esate!

Tiesą sakant, kas žmogui belieka, nejau gyvas į kilpą lįsi, tad nori ar nenori, patinka ar ne - reikia stengtis išgyventi, bent jau „vardan tos!“.

Pasakos apie baltą jautuką

Dabar galime grįžti prie mažų atlyginimų, kuriuos „išgyvenusieji“ laiko visų savo bėdų pagrindine priežastimi. Šioje vietoje silpnesnių nervų skaitytojų atsiprašau ir rekomenduoju toliau esančio sakinio neskaityti, nes parašysiu labai šventvagišką mintį - LIETUVOJE ATLYGINIMAI YRA NORMALŪS IR NĖRA JOKIO REIKALO JŲ DIDINTI!

Dabar vėl galite skaityti toliau. Taigi, problema ne atlyginimuose. LIETUVOJE PREKIŲ IR PASLAUGŲ KAINOS YRA BEGĖDIŠKAI DIDELĖS! Paprasčiau kalbant, Lietuvoje santykis tarp žmonių pajamų ir prekių kainų yra taip sudarkytas, kad didelei daliai žmonių kalbos apie gyvenimą yra nieko nereiškiantys svaičiojimai, kitaip tariant, pasakos apie baltą jautuką. Taigi, žmonėms nieko kito nelieka, kaip tik iš paskutiniųjų stengtis išgyventi!

„Išgyvenantieji“ naiviai tiki, kad anksčiau ar vėliau (realiai tai reiškia niekada) ateis diena, kai atlyginimai bus pakelti tiek, kad užteks ir mokesčiams sumokėti, ir maistui, ir vaistams, pagaliau bus galima vieną kitą eurą ir juodai dienai atidėti. Galiu drąsiai pasakyti - neateis! Žinote kodėl? Todėl, kad vos tik atlyginimai pakils, tarkime, 20 proc., netrukus lygiai tiek, o iš inercijos ir daugiau, pabrangs prekės ir paslaugos. Ko gero, ne vieną ir ne du kartus esate tuo įsitikinę. Vadinasi, jūsų pajamos šitame visuotinio godumo pasjanse nevaidina jokio vaidmens, jos svarbios tik gamintojams ir prekiautojams, nes tik į jų kišenes subyra tie vargo grašiai. Valstybė su gausiomis savo kontrolės institucijomis yra bejėgė, nes laisvos rinkos sąlygomis kainas nustato pati rinka (bent taip rašoma knygose), o valstybė žiūri, kad nebūtų kartelinių susitarimų. Suprantama, kartelių pas mus nėra, tad ir tokių susitarimų būti negali.

Mielaširdystės eros belaukiant

Belieka tikėtis, kad tie, kurie „gyvena“, kada nors susimylės ir pasigailės „išgyvenančių“. Deja! Taip niekada nebuvo, nėra ir niekada nebus! Laisvoji rinka suryja viską, taip pat ir tauriausius žmogaus jausmus, moralės normas, sulaužo asmenybes. Būsi mielaširdingas - bankrutuosi, suės konkurentai, buvę partneriai, draugai, geriausiu atveju, jei nenušaus, pereisi į „išgyvenančių“ lygą.

Taigi, labai kaltinti „gyvenančių“, kad jie gyvena, lyg ir nėra pagrindo. Jie bent jau kovoja, dantimis įsikibę laikosi savojo gyvenimo. Todėl ir gyvena! O ką „išgyvenantys“? Dejuoja, virkauja, skundžiasi valdžiai naiviai tikėdami, kad toji padės. Nepadės, net jei ir labai norės! Juk yra pasakyta, kad niekas kitas nepadės, jei pats sau nepadėsi. Deja, „išgyvenę“ pagelbėti sau kažkodėl nenori.

Satjagraha

Kažkada Mohandas Gandis (Mohand Gandhi) sukėlė indus prieš britų įvestą druskos mokestį. Milijonai indų 400 km keliavo prie jūros, kur garindami vandenį gamino simbolinį druskos žiupsnį. Tai buvo taikaus, nesmurtinio pasipriešinimo neteisingai tvarkai aktas (satjagraha), netrukus sujungęs visuomenę kovai prieš monopoliją, prieš niekuo nepagrįstas kainas, prieš galingųjų savivalę. Ilgainiui judėjimas sukrėtė ir kitas monopolines sritis, buvo pradėtos ignoruoti ne tik britiškos prekės, bet ir angliškos mokyklos, valdžios įstaigos, bei kitos institucijos. Kuo tai baigėsi, žinome visi. Britų imperija per ganėtinai trumpą laiką prarado Indijoje ne tik rinkas, bet ir politinę bei karinę galią, tad neilgai traukę susipakavo ir susėdę į laivus pasuko link ūkanose skendinčių Albiono krantų.

Ir tikrai, kam reikalinga dominija, kur nėra vietos verslui, kur tavo prekių niekas neperka?

Boikotas!

Taikus pasipriešinimas blogiui ir neteisybei Lietuvoje dar neuždraustas, tad atskirų prekių, paslaugų, prekybos centrų, valdžios institucijų, žeminančių žmogaus orumą ar neatliekančių joms prirašytų priedermių, boikotas, esant dabartinei situacijai yra vienintelis realus būdas priversti Marijos žemės galinguosius suprasti, kad nieko nėra amžino.

Tikrovėje viskas labai paprasta. Reikalinga tik tuos procesus (boikotus) organizuojanti jėga: stiprus lyderis, judėjimas, pagaliau nevalstybinė institucija, telkianti gyventojus ir koordinuojanti jų veiksmus.

Štai bala žino, dėl kokių priežasčių pabrango pieno produktai (teigiama, kad dėl uragano Karibuose ar kažkur kitur), o sviestas net 70 proc.! Boikotas! Juk nė vienas nenumirs savaitę ar mėnesį neparagavęs sviesto, atvirkščiai - taps sveikesnis. O gamintojams ir prekeiviams tai bus problema, kurią vienaip ar kitaip teks spręsti. Nerealizuota produkcija, perkrauti sandėliai, gendančios prekės, nevykdomos sutartys, sustoję atsiskaitymai su bankais... Štai čia „gyvenantiems“ ir teks pasukti galvą - ar patirti milžiniškus nuostolius ir laikytis įsikibus aukštos kainos ir pelno maržos, ar apkarpyti savo apetitus ir nuleisti kainą iki realios žmonių perkamosios galios.

Ir ne tik atskirų prekių, bet ir didžiųjų prekybos centrų, „prestižinių“ parduotuvių, nūnai lupančių nuo žmonių devintą kailį, įmonių, teikiančių nesuvokiamai brangias paslaugas. Boikotas!

Prieš daugiau nei pusę amžiaus M.Gandžio idėjos britams kėlė juoką, buvo vadinamos vaikiškomis ir kvailomis, jie netikėjo, kad nesmurtinis, taikus pasipriešinimas gali sugriauti galingą imperiją. Bet sugriovė! Įveikė ne patrankų ugnimi, ne praliedami upes kraujo, bet sutelkę į kumštį bendruomenę, kuri patikėjo, kad gali, nes yra vieninga, galinga, psichologiškai tvirta ir dėl to neįveikiama jėga. Tai buvo pirmoji ir kol kas vienintelė pasaulyje psichologinė revoliucija.

Lietuvai kitos alternatyvos nėra. Lieka tik viltis iš užguitos, demoralizuotos, mažai vilčių turinčių piliečių visuomenės sukurti save gerbiančią bendruomenę, norinčią ir galinčią pastovėti už savo interesus. Tai vienintelis kelias, kuriuo eidami „išgyvenusieji“ galėtų pradėti gyventi, kur praraja tarp turčių ir skurdžių užsipildytų gyvybinga ir galinga vidurine klase, kuri yra bet kokios šiuolaikinės valstybės gyvasties garantas.

Ko gero, tai visai nebloga idėja Lietuvai.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s