Gulinčių nemuša. Gulinčius spardo!

O broliai lietuviai tyli, tarsi miega. Dar tiki gudria savos valdžios skleidžiama demagogija ir Europos Komisijos skaistumu. Tarpusavyje pasidejuoja, bet rimtai ginčytis su valdžia retas išdrįsta. Mat kaip čia kritikuosi, jeigu per visas žinias girdime, kad šalyje viskas gerai, vėl sparčiai žengiame kažkur pirmyn?

Gerai, kad blogai

Gerai, kad emigravo jau kone milijonas darbingų Lietuvos žmonių. Gerai, kad jiems atsivėrė galimybės įsitikinti ir palyginti, kur yra gerai. Gerai, kad Lietuvoje daugiau kaip 16 proc. jaunimo yra bedarbiai. Profesionalūs liberalieji specialistai aiškina, kad tai geros konkurencijos šalies darbo rinkoje požymis, tai mums labai naudinga. Tiesiog puiku, kad vidutinis atlyginimas už darbą Lietuvoje tuoj bus žemesnis nei Kinijoje - sulauksime investuotojų. Gerai, kad valstybė turi daug skolų - galime lietuviškai džiaugtis, kad yra dar labiau prasiskolinusių.

Gerai, kad išpilta į srutas 30 tonų pieno. Tai tikras požymis, kad jau pasiekėme aukštą laisvosios rinkos išsivystymo lygį. Esame išnaikinę pusę karvių. Jeigu išskerstume dar kelis tūkstančius - sulauktume naujų pagyrimų iš visų Europos šalių pieno gamintojų. Štai pasaulinis pieno perdirbėjų forumas rugsėjo mėnesį bus organizuotas Vilniuje. Tarptautinės pienininkystės federacijos prezidentas dr. Džeremis Hilas (Jeremy Hill) jau iš anksto spaudoje pareiškė, kad Lietuvos pieno sektoriaus laukia šviesi ateitis. Kam rūpi, kokia ateitis laukia ūkininkų, gaunančių vienas žemiausių Europoje pieno supirkimo kainų?

Gerai, kad laisvėjame tiesiog dienomis. Skubos tvarka reikia įstatymo, kad greta Lietuvos ir ES vėliavų privalu visur kabinti ir vaivorykštinę vėliavą. Tarptautinėje parodoje šalį jau reprezentavo vaivorykštės spalvų reklama. Kažkokių Kauno architektų pasiūlyta Vilniaus TV bokšto vaivorykštinio apšvietimo idėja. Tai kur kas labiau nei tas kanalizacijos vamzdis prie Neries keltų turistų ir sostinės svečių pasigėrėjimą išaugusiu mūsų sąmoningumu.

Gal tapkime „ne tokie“?

Europos Komisija gąsdina teismais, o atskiri europarlamentarai mus vis aktyviau prievartauja priimti jų pačių sukurptas abejotinas elgsenos normas, gudriai slepiamas po žmogaus teisių šydu. Net kai kurie savi išrinktieji atvirai kvailina tautiečius tamsumu, nesupratimu tariamai aukštesnio lygmens žmogiškųjų vertybinių nuostatų. Gal jau laikas pamiršti, o gal ir paniekinti visas prieš gerus 600 metų iš tų pačių Vakarų mums atneštas krikščioniškas vertybines nuostatas?

Norėdami pasirodyti, kad esame „ne tokie“, kiek sutrikę šalies valdžios atstovai viešumoje jau vaduojasi nuo netolerancijos. Tik pensininkų Seimo pirmininkė kažkodėl dar bijo. Tie nelaimingieji tiek atsilikę, kad nesupranta vienodų lyčių partnerystės gėrio. Matyt, greit sulauksime ryžtingesnės kritikos „iš viršaus“. Tada, kaip įprasta, reikės greitai reaguoti. Todėl siūlau parodyti visiems išskirtinio humanizmo pavyzdį. Galime ir mes tapti inovatyvūs ir matomi. Juk ir šuo yra geriausiais žmogaus draugas. Gal pirmieji pasaulyje vienu smūgiu įteisinkime ir tokią partnerystę?

Lietuvoje Bažnyčia aktyviai gina tradicinę šeimą. Nesuprantu, kodėl šalies valdžia nebijo demonstratyviai per didžiąsias šventes į Katedrą eiti? Juk radikalieji Europos Komisijos žmogaus teisių ir laisvių apologetai gali ir juos atsilikėliais išvadinti. Gal Briuselio medalis už uolumą vertesnis nei Katedroje gautas švenčiausias sakramentas?

O krikščioniškų vertybių naikinimą pradėkime, kaip darė savo laiku rusai, nuo simbolikos. Pasinaudokime Viliumo Malinausko patirtimi. Kodėl turi stovėti ir priminti pasenusias moralės normas kryžiai visuose kaimuose? Suvežkime juos visus į Kryžių kalną. Galės būti kaip ir tas Grūto parkas. Juk pakelėse turime gausiai pristatytų ir vis statomų didelių mėlynų lentų. Pasimelsti už ES pagalbą Lietuvos ateičiai bus kur. Iš anksto planuokime ir kokį rezervatą, panašiai kaip Amerikoje indėnams, kur atėjus laikui galėtų būti ištremti tradicinių krikščioniškų vertybių neišsižadantys, netolerantiški asmenys, nepritariantys pseudohumanistinei radikaliųjų apologetų moralei. Pats šėtonas iš džiaugsmo uodegą nusičiulptų tai matydamas.

Patys kalti, jeigu nemokame gintis

Okupantus išprašėme, nuo rusų rinkų, nebijodami pasekmių, ryžtingai atsitvėrėme. Amerikiečius ir jų tankus su džiaugsmu pagaliau prisišaukėme. Tačiau priemonių ir ryžto apsiginti nuo didėjančios turtinės atskirties, nuo išorinio tautinio identiteto ir tradicinių vertybių griovimo, nuo prisitaikėliškos valdžios neturime. Stojimo į ES sutartį pasirašėme skubiai, pakeitėme šalies Konstituciją. Tam, kad taptume demokratiško Vakarų pasaulio dalimi, kad apskritai išliktume. O teisiškai tapome paklusnūs, tai yra ir vėl priklausomi.

Nei kairė, nei dešinė valdžia nekalta, kad emigracijos lygis tragiškas, kad penktadalis piliečių skursta, didėja socialinė atskirtis. Kalta rinka, krizės ir dabar Rusija. Labiausiai kalti patys žmonės. Kad čia gimė. Kad yra taikūs ir patiklūs. Todėl juos galima spardyti.

Labai liūdna, kad ruso valdininko iš Kaliningrado kliauza, jog Lietuvoje liko tik seniai ir vaikai, kurių tėra 1,2 milijono, gali po kelerių metų tapti karčia tikrove. Teks pripažinti, kad „mažas esi ir pakeisti nieko negali“.

Vilties, kad žmonės Lietuvoje patys atsikels ir nesileis spardomi, mažai beturiu. Nebent kokį šimtą graikų pavyktų prisivilioti ir natūralizuoti. Mokančių aktyviai ginti savo teises graikų Lietuvos valdžia bijotų labiau nei dešimčių tūkstančių kokios Sirijos pabėgėlių.

Mus jaunus kadais mulkino, kad bus komunizmas. Dabar tikinama, kad gerovę atneš amerikietiškas liberalizmas. Pasvajokime - gal neoliberalia tvarka besimėgaujantis kapitalas prisisotins ir valdžios dėmesio centre bus žmogus? Gal bus tvarka ir teisingumas? Gal mums miegant savaime viskas bus gerai? O mūsų vaikai, eidami į ateitį totalios globalizacijos keliu, sulauks tokios „pažangos“, kad žemėj Lietuvos liks vienetai atsilikėlių, besivadinančių lietuviais, o tautos moralines vertybes ir tikėjimo tiesas bus galima prisiminti tik muziejuose?

O jeigu rimtai - toliaregiškai paskubėkime raginti vaikus mokytis kinų kalbos.