Lietuvos statistikos departamentas taip pat pristatė savo matymą, kokia situacija yra šalyje: parengė ir išleido kasmetinį leidinį „Lietuva skaičiais 2012“, kuriame pateikiama 2011 ir ankstesnių metų statistinė informacija apie socialinę ir ekonominę šalies raidą. Nors kai kurie skaičiai džiugina, tačiau bendra situacija yra labai prasta.

Statistikos departamentas irgi jau perprato Vyriausybės meną į dienos šviesą ištraukti tik gerus skaičius, blogus paskandinant. Beje, tame nėra nieko keisto, turint omenyje, kad tai nėra nepriklausoma institucija.

Departamentas vakar išplatino pranešimą, kuriame nurodomi beveik vien teigiami pokyčiai, vykę 2011-aisiais. Pavyzdžiui, kad BVP 2011 m. siekė 106 mlrd. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 5,9 proc. Pernai nedarbo lygis šalyje siekė 15,4 proc. ir buvo 2,4 proc. mažesnis nei užpernai. 2011 m. metinė infliacija (2011 m. gruodžio mėn., palyginti su 2010 m. gruodžio mėn.) sudarė 3,4 proc. ir buvo 0,4 proc. mažesnė nei 2010 m. 2011 m. 55,8 proc. namų ūkių turėjo asmeninį kompiuterį (2005 m. - 29 proc.). Tad žmonėms, kurie tingės pasiskaityti visą apžvalgą, gali pasirodyti, kad viskas eina tik geryn ir geryn.

Deja, akis bado pranešime nepaminėti skaičiai. Pavyzdžiui, 1990-aisiais Lietuvoje gyveno 3,69 mln. žmonių, užpernai - 3,3 mln., pernai jau tik 3,2 mln. Ir tai dar yra neįvertinus paskutiniojo visuotinio gyventojų surašymo rezultatų, kurie byloja, kad mūsų - tik kiek daugiau nei 3 mln. Tiesa, superoptimistai tame gali įžvelgti pliusų: gyvename nebe taip susispaudę. 1990-ai-siais kvadratiniame kilometre mūsų buvo 56,6, o dabar tik 49.

Smarkiai mažėja gimstamumas. Užpernai gimė 35 626 kūdikiai, o pernai - 34 385. Kartu mažėja ir darbingo amžiaus mokesčius mokančių, o ne pensijas ar pašalpas gaunančių žmonių: 2010 tokių buvo 68,5 proc. visų gyventojų, pernai - 68,3 proc.

Tarptautinės migracijos skaičiai irgi neguodžia. 2009-aisiais emigravo 21,9 tūkst. tautiečių, užpernai oficialiai emigraciją deklaravo 83 tūkst. žmonių, nenorėjusių mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčių, o pernai tokių buvo 53,9 tūkst. Tačiau svetimšalių atvyksta vis daugiau: užpernai - 5,2 tūkst., pernai - 15,7 tūkst.

Nors esą ekonomika vis atsigauna, šalpos pensijas gauna vis daugiau žmonių: 2008 m. - 41,4 tūkst., 2009 m. - 41,8 tūkst., 2010 m. - 42,7 tūkst., 2011 m. - 43,7 tūkst. Vargu ką gali paguosti ir tai, kad pernai šalyje veikė 1309 bendrojo lavinimo mokyklos, nors 2005-aisiais jų buvo 1534. Bibliotekų per tą patį laikotarpį sumažėjo 69-iomis, iš 51 kino teatro liko 32.

Per metus kiek pakilo vidutinis darbo užmokestis - nuo 1988 iki 2042 litų, tačiau visą padidėjimą ir dar daugiau suėdė infliacija, todėl žmonių perkamoji galia žymiai nusilpo. Pavyzdžiui, už darbo užmokestį užpernai buvo galima nusipirkti 399 litrus A 95 markės benzino, o pernai - tik 371 litrą, pieno vietoj 757 litrų galima buvo nusipirkti 684 litrus ir t.t. Užtat per metus padaugėjo užregistruotų nusikalstamų veikų - nuo 77 669 iki 79 523.

 Parengta pagal dienraštį "Respublika"