respublika.lt

2017 gegužės 29, pirmadienis

Fotomenininkas Romualdas Rakauskas: Lietuvą suprantu, ir ji mane supranta (4)

2012 liepos mėn. 08 d. 08:42:14
Danutė ŠEPETYTĖ, "Respublikos" žurnalistė

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas fotomenininkas Romualdas Rakauskas dar sykį atidavęs duoklę grožiui (ką tik pasirodė jo nuotraukų albumas „Variaus apžavai“) tarp jaunųjų fotografų sako ieškąs išskirtinumo, tačiau randąs nusirašinėjimą ir supanašėjimą. Jo nuomone, taip yra dėl to, kad kosmopolitizmui graužiant etnines šaknis, originalumo versmė senka.

- Kai išėjo albumas, nuėjau prie Variaus upelio Anykščių rajone, atsisėdau ir kaip man liūdna buvo. Pasižiūrėjau aš į jį ir nusigandau: nebebus ką fotografuot. Visai greta jo ir mano sodybos Niūronyse yra Arklio muziejus. Dabar jie įrengė ten jaukią trobą su dviem senovinėmis audimo staklėmis, ir dvi audėjos - viena vyresnė, kita jaunikliukė - verpia, audžia, sienas gražiausiais rankšluosčiais, lovatiesėmis puošia. Siūlė man iškabinti ten ir arklio nuotraukų, bet aš pamaniau, kad mano Varius geriau tiktų prie tų raštų. Dabar patys džiaugiasi mano upelio paroda...

- Norit pasakyt, kad tautiniams raštams nesat abejingas?

- Aš nuo jų niekada ir nebuvau nutolęs. Modernizmai yra laikini, o liaudiški raštai eina iš tolumos. Iš gylio. Jaunystėje gal nebūčiau to labai įvertinęs, bet vakar vienoje parodoje pats nustebau, kaip man buvo gražu žiūrėt į fotografiją, atspaustą ant drobės, joje tokia močiutytė, stovinti prie Buities muziejaus žeminės, pavaizduota, tikriausiai iš vorkutų parvažiavusi, ir aplinkui - vainikas melsvų gėlyčių išsiuvinėtas, - fantastika, kaip gražu, kaip veikia, - aš juk sakiau, esu varguolis, pančiojamas grožio.

- Įtariu, kad jūsiškis grožis tėra skydas nuo gyvenimo klampumo ir žiaurumo.

- Man atrodo, yra kitaip. Viskas yra tavo viduje, nors mano vaikystė ir buvo ne iš lengvųjų. Tėvukas anuomet buvo Akmenės viršaitis, buvo Šaulių sąjungos veikėjas, žodžiu, tas, kuriam Sibiras garantuotas, bet karui nuėjus jis net įkalbinėjamas nesitraukė Vokietijon. Idealistas, galvojo, išsisuks kaip nors. Man buvo ketveri, atsimenu tą išvežimą, ryškiai užsifiksavo. Atvažiavo kagėbistai arklio traukiamu vežimu. Mes tada iš pačios Akmenės atsargumo dėlei buvome išsikėlę prie Bubių. Atvažiavo dviese, pasakė, kokia situacija. Mama klausia, ar dar gali tėvas pavalgyti, sako, tegu pavalgo. Tyliai ramiai, nei buvo ašarų, nei ko, įsisodino jį vežiman per vidurį ir išvežė dešimtmečiui. Mama turėjo verkt, šaukt, bet, matyt, jie jau žinojo, kad taip bus, buvo susitaikę - vežimai vyko ištisai. Mes su mama pabėgom į Anykščius, kur gyveno tėvuko sesuo, ir visa mano jaunystė prabėgo Aukštaitijoje. Aš tą „Varių“ dedikuoju Anykščiams, dėkodamas, kad išaugino, aš visas ten ir susiformavau. Nuvažiuoju į gimtąją Akmenę, man ten viskas svetima, o čia - mano namai. Čia su mama mes vargus vargom, jokių pasakojimų apie tėvą, jokių kalbų, - baimė buvo didžiulė. Nei mokykloje, nei universitete, kai į komjaunimą stojau, niekas nežinojo, kad mano tėvukas buvo tremtyje.

- Jam turėjo nepatikti komjaunimas...

- Suprato, juk anais laikais reikėjo prisitaikyti. Girdėjau vieną Kazio Sajos apsakymą, manau, labai teisingą, kur šmėkšteli mintis, kad tais partizanavimo laikais, kai mes praradome tiek daug narsių žmonių miškuose ir visur kitur, ko gero, verčiau reikėjo kolaboruot ir išlikt gyviems...

- Bet dabar nebūtų kuo didžiuotis.


- Jei mūsų menininkai didieji nebūtų išvykę į Vakarus, būtų buvę į Sibirą išvežti ir sunaikinti...

- Manot, kad ir šiandien bėgama iš Lietuvos, nenorint susitaikyti su neteisingumu ir prarasti savastį?

- Labai gražiai Eimuntas Nekrošius pasakė: „Skrendu į Londoną ir taip širdį spaudžia - pilnas lėktuvas tokių šviesių gražių jaunų veidų“... Daugelis galvoja: užsidirbs butą, mašiną, o paskui sugrįš, bet kai įsisuka tas ratas, nebežinia, nei kaip sugrįžt, nei kur. O ką daryt, kaip gyvent jauniems?  Darbo nėra, kaip jiems išlaikyti šeimą. Mano jaunesnioji dukra yra Čikagoje, jau trylika ar keturiolika metų ten... Samprotaut galima visaip, bet kaip jauniems spręsti gyvenimo problemas. Į Seimą gal nueina dalis padorių žmonių, kurie mano, gal ką padarys, pakeis, bet greitai pasijunta esantys vieni ir nieko nepadaro.

- Teko nukentėt ar pasinaudot tuo, kad tėtis kentė Sibire?

- Kol neturėjau septyniasdešimties, važinėjau traukiniu už pusę kainos, kaip tremtinio vaikas, turiu tą pažymėjimą, o šiaip buvo įdomiausia, kai „Nemune“ dirbau skyriaus vedėju, ir vyr. redaktorius Antanas Drilinga paragino stot į partiją. Tada aš jam ir pasakiau, kad tėvas buvo Sibire. Po dviejų mėnesių atėjo jam atsakymas, kad Rakauskas partijai netinka. Nors socializmui mano labai šviesi kūryba tiko. Bet tokia ji buvo ne dėl to, kad būčiau norėjęs kam įtikti. Koks tada buvau, toks ir dabar esu. Mano fotografija klasikinė, mano požiūris klasikinis, aš toks ir išliksiu. Jaunimui reikia efekto, jie nori sukurti efektą. Kaip sakot, gal mano „Varius“ su savo spalvomis yra efektas?

- Neišdegs, Romai, jums tapti modernistu net su išskirtiniu upelio peizažu...

- Kai mano upelio nuotraukų paroda buvo iškabinta Anykščių koplyčioje, viena jauna mergaičiukė pakritikavo, kad man vertėjo pabandyti kažkaip kitaip jį pamatyti ir parodyti. Aš atsakiau, kad ji jauna ir gali tai daryti, o aš jau nebegaliu. Teoriškai žinau, kaip galima išsidirbinėt, fragmentą kažkur iškišt, kažką kažkur paslėpt, bet aš sau atrodyčiau juokingas.

- Kodėl jums rūpi, kaip atrodytumėt, svarbu juk tai, ar norite? Nesate patenkintas savo darbu?

- Be abejo, o kuriuo savo darbu aš visiškai patenkintas? „Pavasario mergaitėmis“? Mane net jau ramina, kad tarp jų yra visai neprastų nuotraukų. Bet aš manau, kad penkiolika metų jos man išbraukė iš gyvenimo. Reziumuojam: tos panelytės gražus kūnas, bet autoriaus, Rakausko, tose fotografijose nėra. Išrengei ją ir jeigu ji tobulų formų, - nuotrauka yra. Prie Variaus esu prifotografavęs: guldyk, statyk, kraipyk, įkomponuok jos kūno grožį į peizažą, ir viskas, gal užtat aš tų fotografijų ir nevertinu. Atvirai pasakysiu, tai labai lengvas, malonus kelias.

- Ir kaipgi šitam žmogui, „vidutinio ūgio, vidutinių gabumų“, pavyko šitiek daug pasiekti?


- Aš kažkaip irgi apie tai pagalvojau, turbūt yra velniškai geri genai ir labai geras variklis viduje; darbas galų gale. Talentingiausieji rašytojai ir talentingiausieji dailininkai patvirtins viską pasiekę darbu ir tik juo.

- Tikiuosi, supratote, kad leidau pacituoti sau R.Rakauską.

- Aišku, sugavau. Nesimaivydamas sakau, nedrįstu su pasauliniais fotografais lygintis, nes mano lyrizmas net greta didžiųjų Lietuvos meistrų vis vien yra mažiau paveikus. Antiestetika, bjaurastis paprastai žmogų stipriau suima.

- Gal silpniau veikia, bet ilgiau išlieka.

- Mano jaunystės idealai - Botičelis, Renuaras, Šagalas, jie idealais išliko ir dabar, o jei klausydamasis muzikos sugaunu Šopeną, noktiurnėlį, man jau visai gerai. Gražiausia, nuvažiavom trise į Rietavą: du nacionalinės premijos laureatai Aleksandras Macijauskas, Romualdas Požerskis ir aš, tada dar ne laureatas, ten mūsų parodą iškėlė, labai gražią... Išgėrėm, Rietavas - Oginskio rūmai, ir kai paleido Oginskio polonezą... Nepatikėsite, jo polonezas, tas atsisveikinimas su gimtine, taip skaudžiai mane paveikė, kad aš ne juokais susigraudinau, akimirksniu ėmiau visko gailėtis, o Požerskis sako, na, Romai, tu ir duodi. Jie, racionalistai, sėdi nepajudinami, o aš verdu viduje, esu labai jausmingas ir tas jausmingumas prasimuša kūryboje. Natūraliai.

- Ar ištikimybė yra geras bruožas?

- Ištikimybė man atrodo yra kryptingas tikslingas ėjimas, nes blaškymasis nieko gera neduoda. Aš pabandžiau: buvo ir panelytės, ir montažai, bet pamačiau, kad tai man svetima, ne mano. Ištikimybė - tai prisirišimas būti savimi. Kai aš pasižiūriu į internetus, parodas, pastebiu velnišką suvienodėjimą, kosmopolitizmą. Kiek žiūriu jaunimo fotografijų parodose, visi jie pasiutusiai vienodi. Paviršutiniškumas, nebėra prasmės, minties; gero lygio džiaziukas, techniškas, bet be savo stiliaus.

Kadaise mes kabinomės ant nacionalinio kabliuko ir tuo skyrėmės iš suomių, prancūzų, dabar visi nusirašinėja nuo amerikų, ir eidamas per parodas, neberandi asmenybių. Mūsų garsioji lietuvių fotografijos karta, galima sakyti, savamoksliai, niekas nebaigė specialių mokslų, bet kiekvienas buvo vis kitoks. Nepatikėsite, bet tarp fotografų man šiuo metu įdomiausias Algis Griškevičius, dailininkas. Jo kitas mąstymas, kitas matymas. Ar jis sugriebė tą lietuviškumą, ar nesugriebė, pasakyti negaliu, bet manau, kad mūsų kelias iš suvienodėjimo yra tik vienas - per nacionalumą. Per tuos staltiesių raštelius, apie kuriuos klausėte...

- Tik mechaniškai šito neprikabinsi.


- Tai turi susiformuoti, tai ateis.

- Jums svarbu būti pripažintam Lietuvoje?

- Negražu būtų sakyt, kad man nelabai rūpi tas populiarumas, - didelis džiaugsmas, kad Lietuvoje žino mano nuotraukas, kad jos kabo Niūronyse ir Akmenėje, kitur. Man tai svarbu. Jei nuvažiuočiau į kokią Braziliją, tiems brazilams „Žydėjimas“ nežinia kaip pasirodytų. Žinau, kaip pats sutinku ir priimu užsieniečių parodas, - gana šaltokai pasižiūriu į jas.  O Lietuvą suprantu ir ji mane, atrodo, supranta. Ir, atrodo, patiki mano darbu. Kaip ir manimi.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (4)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASMERKĖ: Prancūzijos politikai sekmadienį pasmerkė šalies karo didvyrio bei buvusio prezidento Šarlio De Golio kapo išniekinimą.
  • SVEČIAI: sekmadienį-antradienį, gegužės 28-30 d., Seimo ir Užsienio reikalų ministerijos kvietimu Lietuvoje lankysis JAV Senatorių ir Atstovų Rūmų narių patarėjų delegacija.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar policija piktnaudžiauja viešaisiais pirkimais?

balsuoti rezultatai

Ar skaitmenizuojamos paslaugos didina socialinę atskirtį?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +8    +10 C

   +5   +7 C

 

   +10   +13 C

   +16   +18 C

  +17  +20 C

 

   +19  +26 C

    7-12 m/s

     1-5 m/s

 

      2-7 m/s

USD - 1.1196 PLN - 4.1830
RUB - 63.7967 CHF - 1.0888
GBP - 0.8719 NOK - 9.4018
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12