respublika.lt

F.Kauzonas: Kodėl mes tokie panašūs? (17)

2018 spalio mėn. 21 d. 09:44:11
Ferdinandas KAUZONAS, „Respublikos“ apžvalgininkas

 

 

Sibiras ir getai - greta?

„Visa Lietuva gali paliudyti, kad nukrečia šiurpas vien tik ištarus žodį „Sibiras“ arba „getai“ Vilniuje, Kaune ir kitur...“

Mišių Kaune metu šiuos žodžius ištarė popiežius Pranciškus. Viename sakiny - ir SIBIRAS, ir GETAI?.. Kodėl kartu ir kodėl sakinys toks trumpas? Gal todėl, kad 700 metų kely, kuriuo lietuviai drauge su Lietuvos žydais koja kojon ėjo, sibirai ir getai - tik trumputė tragiška akimirka?

O jeigu popiežius tuo sakiniu norėjo pasakyti: „Vaikai, ar neatėjo metas vienąkart užbaigti politinius žaidimus, kuriuos draskydami senas žaizdas vis dar žaidžia kai kurie lietuviai ir žydai, turintys toli siekiančių, o gal ir iš toli skatinamų motyvų?..“

Ir dar vienas popiežiaus mums paliktas ženklas, šiandien leidžiantis man, viliuosi, ir ne vien man, panašiai samprotauti... Antrąją savo viešnagės dieną, Rūdninkų skersgatvyje malda pagerbęs Vilniaus geto tragediją, jis atvyko tiesiai į buvusius KGB rūmus ir jų rūsiuose meldėsi už čia kankintuosius, nužudytuosius.

...Indrę Makaraitytę, manau, turiu pagrindo laikyti aistringiausia Lietuvos žurnaliste, nes turbūt nė vienoje lietuviškai kalbančioje televizijoje niekas negeba su tokiu entuziazmu, taip meistriškai, taip profesionaliai nutraukinėti savo pašnekovų, kaip tai daro ji. Bet kad ji, ryžtųsi nutraukti patį popiežių!? Viename interneto portale, o gal ir dviejuose, bet labai susigiminiavusiuose, ji atliko tokį savotišką „šakar-makar“ - Lietuvą informavo, kad popiežius beveik kiekvienoje per dvi dienas pasakytoje kalboje nors sakiniu paminėdavęs ne tik holokaustą, bet ir... getus. O kur Sibiras? Nutraukė tokią prasmingą popiežiaus mintį... Tik pusę jo tiesos pasakė? Sąmoningai ar visai netyčia pamiršdama, kad pusiau tiesa - pavojingesnė už melą. Lygiai taip pat, kaip tą neretai pamiršta ir daugelis mūsų, ir ne tik mūsų, žiniasklaidininkų, politikų, kitokių politinių aistruolių, į savo sakinius nuolat „talpinančių“ tik arba getą, arba tik Sibirą.

O štai popiežius abi tiesos puses, ir sibirus, ir getus, sudėjo į vieną tiesą...

Kas buvo pirmas?

Turbūt visame pasaulyje vaikai vienodi. Kai du, net jeigu jie broliai, vienas su kitu susimuša, o tėvas ar mokytojai, juos išskyrę, bando aiškintis, kas atsitiko, visi „tardymai“ paprastai baigiasi tuo pačiu: „Jis pirmas pradėjo...“

Tai kas gi buvo tas „vaikas“, kuris pradėjo? Žydas ar lietuvis pirmas sudrumstė šimtmečius trukusią mūsų bendro gyvenimo darną? Tokį klausimą prieš gerus 30 metų aš išdrįsau pateikti žinomam tarybmečio istorikui Romui Šarmaičiui, tuo metu jau baigusiam tarnybą partijos istorijos instituto direktoriaus pareigose. Tiesa, patį klausimą suformulavau kiek kitaip. Paklausiau, kodėl tarpukariu, kai jį, bolševiką-pogrindininką, porą kartų areštavo to meto Lietuvos saugumo policija, drauge su juo vis įkliūdavo ir keli žydai. Ir Šarmaičio atsakymas man atvėrė akis - suvokiau, kad tas pirmas, nuo kurio viskas prasidėjo, buvo visai ne žydas. Ir ne lietuvis.

Lietuvos žydų ir lietuvių santykiai ėmė komplikuotis, kai Vokietijoje galvą ėmė kelti nacizmas, vienu iš savo svarbiausių priešų laikęs „žydų bolševizmą“. Ir mūsų žydai, kuriems tiek šimtmečių Lietuva buvo gerais namais, suvokė, kad tie jų „geri namai“ yra per maži namai, kad galėtų juos apginti nuo didžiulės Vokietijos, nacių vis labiau užvaldomos. Ne paslaptis jiems buvo ir tai, kad Lietuvoje jau veikęs bolševikinis pogrindis buvo susijęs su Tarybų Sąjunga, kuri galbūt vienintelė galėtų juos apsaugoti. Ir tuomet daug mūsų žydų nuėjo į , bolševikų, pogrindį. Tai už ką šiandien juos kaltinti? Už tai, kad jie nenorėjo mirti?..

Ir jų gelbėtojai netruko pasirodyti - TSRS okupavo Lietuvą, o su gėlėmis okupantą sutikęs bolševikų pogrindis per porą mėnesių padėjo jam Lietuvos prievartinį prijungimą prie TSRS „apiforminti“ kaip laisvanorišką prisijungimą vykdant lietuvių „tautos valią“. Visai netrukus, 1941-aisiais, pasirodė pirmieji sibirai... Ir jau tuomet mirti nenorėjo lietuviai - tie, iš kurių ką tik buvo atimta valstybė. Beje, tąsyk ir žydų, tremiamų drauge su lietuviais, buvo pakankamai daug. Bet nemažai jų buvo ir tarp tremiančiųjų (29 proc. to meto saugumo darbuotojų sudarė lietuviai, 16,8 proc. - žydai).

O tų pačių metų vasarą pasirodė Vokietijos naciai, kurių taip bijojo mūsų žydai, ir dabar jau mirti nenorėjo jie. Buvo įkurti pirmieji getai, o tarp lietuvių radosi „keršytojų“, kurių „paslaugomis“ naciai puikiai pasinaudojo. Paskui sugrįžo pirmieji okupantai, tik šįsyk okupacija buvo pavadinta išvadavimu. Ir vėl dundėjo traukiniai į sibirus, o talkino okupantui jau kiti „keršytojai“...

Kai surikiuoji į tokią eilę šiuos vos kelioliką metų trukusius siaubus, susijusius su lietuvių ir žydų santykiais, iš tiesų, nukrečia šiurpas. Kažkoks šėtoniškas ping-pongas. Tai vieni smūgiuoja - tai kiti, tai jie - tai mes. Tarsi tų mūsų 700 metų, kai ir jie, ir mes buvome tiesiog Mes, niekada ir nebūta... O juk Mes - tokie... panašūs. Net ir tuomet, kai Mes, lietuviai ir žydai, nacių ir tarybinio fizinio ir propagandinio smurto paveikti, liovėmės būti Mes...

Ar tikrai panašūs?


Prieš gerus penkerius metus „History“ kanalas rodė dokumentinį britų serialą „Nacių medžiotojai“ („Nazi Hunters“), sukurtą 2008 m. Vieną seriją net įsirašiau. Joje pasakojama apie Britanijos armijos Žydų brigados kariškių grupelę, kuri iškart, pasibaigus karui, neinformavusi savo vadovybės, Vokietijoje ėmė keršyti vokiečiams, kuriuos įtarė karo nusikaltimais. Pasak filmo diktoriaus, „jie buvo apsirengę britų kariškių uniforma. Atvažiuodavo ir areštuodavo tuos žmones. Priversdavo juos prisipažinti, o paskui nužudydavo. Aukos neturėjo nė mažiausio šanso pasiteisinti.“

Chaimas Mileris buvo grupės vyresnysis, bet šaudydavo ir pats. Filme tas dienas atsimena išdidžiai šypsodamasis: „15 minučių jis kasė sau duobę, o aš stovėjau šalia. Kai duobė jau buvo pakankamai gili, kad joje būtų galima atsigulti, bum - ir viskas...“

Ir man tie jo žodžiai pasirodė kažkur girdėti... Prisiminiau 1980-aisis mūsų kino studijoje sukurtą dokumentinį filmą, kuriam rašiau pirmą savo gyvenime scenarijų. Susirandu filmą ir iš karto aptinku reikalingą tekstą: „Iš rikiuotės išvedė šešis ir va, sako, turit pakarti. O kaip kart mes nežinom. Tai paaiškino kaip kart. Va, sako, ant suoliuoko užlips, užkabinat virvę, suoliuką paspiriat ir viskas...“ Ta pati Milerio intonacija... Tik šiek tiek skiriasi tekstas. Ir balsas kito žmogaus - 1946-aisiais nuteisto, savo terminą „atsėdėjusio“, todėl jokios baimės jau nebejaučiančio Kazio Ūso, buvusio Impulevičiaus bataliono eilinio.

Tačiau su tragiškiausiu lietuvių ir žydų „supanašėjimu“ susidūriau skaitydamas Vilniaus geto žydų Ružkos Korčak (Korczak) atsiminimų knygą „Lehavot ba efer“ („Ugnys pelenuose“), išleistą 1946 m. Izraelyje, ir Hermano Kruko knygą-dienoraštį „Paskutinės Lietuvos Jeruzalės dienos“ (Vilnius, 2004 m.).

1942 m. spalį Viniaus geto policija, sudaryta iš pačių žydų, gauna gestapo nurodymą atlikti valymo akciją Ašmenos gete, mat ten „per daug“ nedarbingų žydų - senių, ligonių, vaikų, moterų, o ir maisto visiems 4 tūkstančiams jau trūksta...

Atvykusi Vilniaus Geto policininkų „delegacija“ po ilgų derybų su vietinio geto vadais dėl pasmerktųjų skaičiaus pradėjo atranką. Kadangi į pagalbą buvo atsiųsti ir 6 lietuviai iš Ypatingojo būrio („Sonderkomandos“), pastariesiems buvo numatyta „misija“ vaikštinėti prie maldos namų, kur buvo vykdoma „pasmerktųjų atranka“, kad, pasak Vilniaus geto viršininko Jakobo Genso, atrodytų, jog atranką vykdo lietuviai. Paskui Gensas šios minties atsisakė - žydams pamačius lietuvius, gali kilti panika.

Atlikus atranką per 400 pasmerktųjų buvo išvežti už Ašmenos ir sušaudyti. Egzekucijoje dalyvavo minėti 6 lietuviai policininkai iš „Sonderkomandos“ ir 7 žydų policininkai. Po to vietos getas surengė „svečiams iš Vilniaus“ pabaigtuves - liejosi degtinė, kvepėjo ant laužo kepama ožka. O ir dovanų už gerai atliktą darbą gausybė - turbūt sušaudytųjų turtas...

Ir jau tada, 1942 m spalį, Hermanas Krukas savo dienoraštyje, virtusiame knyga, formuluoja išvadą: „Žydų policininkai pasidarė pinigų ir, aišku, jiems buvo leista tai daryti, kad juos korumpuotų. Labai galimas dalykas, jog panaši akcija netrukus bus įvykdyta vėl, ir tada žydų policininkai jau pasisiūlys savanoriais.“ (395 psl.)

Manau, kad šią „Kruko formulę“ galėtume taikyti sau ir mes, lietuviai, tie, kas tais tragiškais metais rankas susitepė žydų krauju ir jų užgyventu turtu. Juk mes tokie panašūs. Gal „mūsiškius“ į šią tragišką nuodėmę irgi atvedė ne kerštas už atimtą valstybę, o Vokietijos nacių gebėjimas korumpuoti tokiais baisiais metodais?.. Nežinau. Ir pavydžiu tiems, kurie viską šiuo konkrečiu klausimu žino: Vanagaitei, Zurofui, Vinokurui, net Makaraitytei... Pavydžiu, tačiau būti toks negeidžiu.

Epilogas

Popiežiaus vizito išvakarėse Vilniuje, Tymo kvartale, atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams pagerbti. Nuostabu. Bet kur paminklinis akmuo žydams teisuoliams, gelbėjusiems lietuvius nuo sibirų? Pastatykime. Gal net Tymo kvartale. Šalia vienas kito. Kad ir sibirai, ir getai būtų šalia. Kaip popiežiaus sakiny. Kad tiedu lietuvius ir žydus kažkada išskyrę žodžiai imtų mus jungti. Tik nedrįskime net manyti, kad žydų, gelbėjusių lietuvius, nebuvo. Pats žinau kelis. Manau, ir ne vienas skaitytojas žino. Parašykite apie tai „Respublikai“. Gal bendromis jėgomis kažką pavyks padaryti. O gal ir ne „kažką“, o tai, ką Lietuvai taip subtiliai tuo vienu sakiniu pasufleravo popiežius.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (17)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSPENDAVIMAS: dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu vienam Didžiosios Britanijos Lordų Rūmų nariui gresia trejų metų suspendavimas; Lordų Rūmų komitetas pirmadienį rekomendavo 82-ejų liberaldemokratą Entonį Lesterį iki 2022 metų nušalinti nuo pareigų, nes jis seksualiai priekabiavo prie vienos aktyvistės.
  • SEPTYNI: Graikijos vyrų krepšinio čempionate Atėnų „Panathinaikos Opap“ klubas, kuriam atstovauja Lukas Lekavičius, svečiuose 88:67 nugalėjo Atėnų „Panionios“ ekipą; 19 min. aikštėje praleidęs L. Lekavičius surinko 7 taškus (dvitaškiai 0/1, tritaškiai 2/3, baudos 1/2).
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Koks laikas turėtų būti nuolatinis Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +1   +2 C

   +2  +4 C

 

   +1  +4 C

  +4   +7 C

   +4  +7 C

 

   +5  +8 C

 5-7 m/s

 8-9 m/s

 

   4-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018