Valentinas Mazuronis - vienas iš europarlamentarų, balsavusių už direktyvą, kuri leis ES šalims narėms pačioms nuspręsti, leisti savo teritorijoje auginti genetiškai modifikuotus organizmus ar ne. Interviu „Vakaro žinioms“ jis akcentavo, kad tai didžiulis žingsnis į priekį, nes dažniausiai priimamos tokios direktyvos, kurios valstybėms savarankiškai ką nors nuspręsti neleidžia.
- Jūs balsavote už direktyvą, kuri valstybėms leis pačioms nuspręsti, ar leisti pas save auginti GMO, tačiau buvo siūlymas ir visos ES mastu GMO uždrausti auginti. Kodėl nepritarėte pastarajai minčiai?
- Taip, žalieji tą siūlė. Tačiau į viską reikia žiūrėti vertinant esamą situaciją. Direktyva yra kompromisinis žingsnis į priekį Lietuvai naudinga kryptimi. Sutinku, kad geriausia būtų iš viso uždrausti GMO auginimą visoje ES. Tačiau tokio sprendimo per 4 metus nepavyko pasiekti, nes atskiros valstybės, spaudžiamos galingų korporacijų, nesutinka su tuo. Kadangi visiškai uždrausti auginimą šiandien yra neįmanoma, geriau jau leisti valstybėms pačioms apsispręsti. Nes šiuo metu genetiškai modifikuotus kukurūzus Mon810 ES auginti leidžiama. 9 valstybės priėmė sprendimą juos uždrausti, tačiau ES maisto saugos tarnyba nusprendė, kad tokie draudimai nėra pagrįsti. Korporacijos kai kuriose iš tų valstybių laimėjo teismus ir draudimai buvo atšaukti. O įsigaliojus direktyvai valstybės galės neleisti ir kukurūzų auginti.
Todėl žaliųjų siūlymai nepritarti direktyvai kaip tik gina korporacijų interesus ir tėra propaganda, demagogija. Kitaip tariant, jie siūlė viską palikti taip, kaip yra dabar. Tai tokia pat propaganda, kokią varo Rusija, sakydama, kad sutinka mažinti anglies dvideginio išmetimą į aplinką, jei po susitarimu pasirašys visos pasaulio valstybės, nors visiems aišku, kad to niekada nebus. Tokius pačius žaidimus žaidžia žalieji: nori pasirodyti labai geri, dideli GMO priešininkai, o iš tikrųjų gina korporacijų interesus.
- Direktyvos priešininkai sako, kad GMO gali išplisti per valstybių sienas, jei kuri nors šalis įteisins jų auginimą: per žiedadulkes, vabzdžius ir panašiai. Ar pagrįsta tokia baimė?
- Nepagrįsta. Yra numatyta: jei valstybė nusprendžia auginti tuos produktus, o kaimyninė šalis to nedraudžia, bus įrengtos pasienio apsauginės zonos. Bijau suklaidinti, kokio dydžio jos bus, tačiau jos sieks nuo keliolikos iki keliasdešimt kilometrų: kad nei bitės neperneštų, nei vėjas žiedadulkių nenupūstų.
- Europos Parlamente dirbate pusmetį. Ar anksčiau teko susidurti su atveju, kai patvirtinama direktyva, kuri leidžia ką nors spręsti pačioms ES narėms?
- Deja, svarstant kiekvieną direktyvą vyksta kova tarp dviejų krypčių: tarp didesnio centralizavimo ir požiūrio, kad viskas turi būti sprendžiama iš viršaus, bei tarp didesnio valstybių savarankiškumo. Mano pozicija yra tokia, kad valstybėms ir jų piliečių išrinktiems politikams būtų suteikta teisė spręsti patiems.
- Bet kodėl jūsų požiūris dažniausiai pralaimi?
- Paprastai pateikiamas toks argumentas, koks buvo ir svarstant GMO draudimą: korporacijos pradės papirkinėti atskirų valstybių parlamentus. Man tai neatrodo logiška. Nes lygiai taip pat gali būti papirkinėjamas ir Europos Parlamentas.