respublika.lt

2017 gruodžio 18, pirmadienis

Dun-dun-dun į žaliąją sąžinęnuotraukos (25)

2017 rugsėjo mėn. 18 d. 08:00:17
Ferdinandas Kauzonas, „Respublikos“ apžvalgininkas

Šio rašinio pavadinime „dundundukas“ ir sąžinės spalva visiškai nereiškia, kad daužausi į geležines duris, kurioms atsivėrus patekčiau vien tik į šiandienės valdančiosios daugumos sąžinę. Tai beldimasis į visų, šios ir buvusiųjų nuo pat istorinės Kovo 11-osios, kadencijų sąžines - seimų vadovų ir narių, ministrų, premjerų, prezidentų...

 

Tiesą sakant, beldžiuosi visai ne aš. Beldžiasi Mokytojas. Ką ten beldžiasi - galva daužo geležines duris. O aš tik vos vos jam talkinu. Kad kaip nors prisibelstų. Nes prie buvusiųjų taip ir neprisibeldė. Vadinasi, nepaisant anų Lietuvą valdžiusių koalicijų ir joms oponavusių opozicijų politinių spalvų įvairovės, jos visos buvo žalios. Nesunokę iki tokios brandos, kad gebėtų suvokti, ką valstybei, irgi dar žaliai, dar nesunokusiai reiškia MOKYTOJAS.

Aristotelio telegrama Lietuvai

Pabandžiau įsivaizduoti, kokiu taptų mano gyvenimas, jeigu aš parašyčiau, kad „tie mokytojai, kurių mokiniai visą gyvenimą išlieka jiems dėkingi už jų išauklėjimą, verti didesnės pagarbos nei tėvai: vieni jiems padovanojo tik gyvybę, antrieji - padoraus žmogaus gyvenimą“. Vaikų tėvai, o gal net ir jų vaikai, perskaitę taip suformuluotą mintį, jos autorių aptaškytų tokiais „komentarais“, kad „Respublika“ mano paslaugų kaipmat atsisakytų. O kaimynai iš mano daugiabučio balkonų mane tikrai kuo nors, tikrai maloniai nebekvepiančiu, apipiltų.

Aš ir pats niekada nebūčiau išdrįsęs taip pažeminti tėvų misijos. Buvau šventai įsitikinęs, kad tėvų įtaka augančiam žmogui nė kiek ne mažiau svarbi nei mokytojų. O galbūt net svarbesnė, nes, kaip visai neseniai mane įtikino bičiulis, jau turintis keliolikos metų senelio stažą, kad vaikui didžiausią įtaką galima daryti toje jo gyvenimo atkarpėlėje, kai jis miegodamas savo lovytėje sugeba apsisukti 360 laipsnių. It laikrodžio rodyklė. Kai iki pirmojo jo susitikimo su mokytoju dar toli toli.

Todėl skubu pranešti, kad aukščiau paskelbta erezija, išaukštinanti Mokytojo ir drįstanti įžūliai pažeminti tėvų įtaką vaiko auklėjime, yra visai ne mano. Ji priklauso jau amžinatilsį žmogui. Aristoteliui - graikų minties galiūnui, mokslininkui, filosofui, Platono mokiniui ir Aleksandro Makedoniečio mokytojui. O kaip dabar man paaiškėjo, dar ir labai akylam toliaregiui, o gal net aiškiaregiui. Turbūt tik senovės graikų dievai žino, pro kokius teleskopus ar binoklius Aristotelis, žiūrėdamas Šiaurės link, gebėjo taip ryškiai regėti mus, nuo jo nutolusius per beveik pustrečio tūkstančio kilometrų ir tiek pat... metų. O vis dėlto matė, net girdėjo, kaip šiandieniai Mes dūsaujame ir pergyvename, kad mūsų vaikai, neduokdie, padoriais žmonėmis užaugtų - taigi pražūtų toks vargšas vaikelis Lietuvoje. Tiesa, turbūt čia dar niekada nebuvo labai lengva padoriam, bet taip, kaip šiandien...

O gal ne tik Lietuvoje? Gal visur šiandien padoriam nelengva? O gal tokiems nelengva buvo net Aristotelio laikais? Todėl jis taip puikiai suprato lemtingą Mokytojo vaidmenį, gelbstint valstybes ir tautas nuo degradavimo, o paskui ir išnykimo.

Būtent todėl ir nusprendžiau pateikti skaitytojui šią Aristotelio „telegramą“, perspėjančią mus apie gresiančią katastrofą. Gal net pavojingesnę už Astravą. Gal! Nes Mokytojo likimas mūsų pačių rankose. O Astravo?.. Tik dėl Astravo visą Europą bandome sukelti ant kojų, o dėl Mokytojo likimo?.. Piršto nepajudiname.

Gal, viliuosi, tarp skaitytojų netyčia rasis ir, pavyzdžiui, premjero ar Seimo pirmininko žmona, o gal net kuri nors prezidentės bendradarbė, ir pasiūlys bent vienai mūsų valstybės galvai susipažinti su Aristotelio „telegrama“, lietuviškai galvai adresuota...

Ar Skvernelis pavydi Mokytojui?


Jeigu aš pasakyčiau, kad „mokyklų mokytojai yra apdovanoti tokiomis galiomis, tokia valdžia, apie kokią ministrai pirmininkai gali tik svajoti“, skaitytojas pamanytų, kad kvoštelėjau, o mokytojai imtų juoktis pro ašaras?.. Na, o premjeras Skvernelis?.. Kikentų, kad ketinau pasakyti tokią nesąmonę? Nemanau. Jis pakankamai gerai jaučia ironiją, o ir pats mėgsta ironingai pašmaikštauti. Beveik kaip jo kolega Vinstonas Čerčilis.

Beje, premjere, aukščiau cituota ir tarp kabučių mano pariebinta mintis apie premjerus, pavydinčius galios mokytojams, priklauso visai ne man, o būtent serui Čerčiliui, dukart buvusiam Jungtinės Karalystės premjerministrui. Tam pačiam, kuris į pasaulio istoriją įrašytas kaip vienas išmintingiausių valstybės vadovų. Jis turbūt niekada nebūtų sau leidęs apie mokytojus taip neapdairiai leptelėti, kaip kad p adarėte jūs, premjere, bandydamas aiškinti, kad didesnius atlyginimus mokytojai galės gauti tada, kai pagerės mokinių rezultatai.

Išgirstų tokius savo lietuviško kolegos žodžius seras Čerčilis - ir jam iškart tikriausiai taptų aišku, kodėl, pavyzdžiui, visais įmanomais lėktuvų trapais Lietuva tekina lekia į Britų salas, o jo britai į Lietuvą „kažkodėl“ nelekia. Ne, Čerčilis niekada nepasakytų, kad mūsų lėkimo priežastis - lietuviškų galvų požiūris į mokytoją. Fui, primityvu. Jis pasakytų išmintingiau: „Visų Lietuvos piliečių emigraciją skatinančių priežasčių priežastis - Lietuvą valdančiųjų ir valdžiusiųjų specifinis požiūris į mokytoją“. Ir, ko gero, dar pridurtų: „Visų kitų priežasčių, įskaitant prieš ketvirtį amžiaus Pabaltijo tigru riaumojusios Lietuvos liūdną šiandienį kniaukimą benamiu, beglobiu purvinu, valerijono prisiuosčiusiu kačiuku - taip pat...“

Aš labai atsiprašau mūsų premjerą gerbiančių skaitytojų, kuriems galėjo pasirodyti, kad kiek nepagarbiai operavau jo pavarde. Premjero neatsiprašau, nes, neabejoju, jis puikiai suvoks, kad operavau ne pavarde, o pareigomis, kurios labai derėjo prie Čerčilio pareigų (gal duos Dievas ir premjero požiūris į mokytoją ims derėti...). Ir dar premjeras supras, kad jis šiame rašinyje - tik simbolis, o vietoj žodžio „Skvernelis“ galėjo figūruoti „Grybauskaitė“, „Pranckietis“ ir kiti labiausiai iškilūs lietuviški tikriniai daiktavardžiai, vartojami dabar ir vartoti šiek tiek ankstėliau.

Kuriuo lazdos galu tvosime?..

Mokytojas yra tas žmogus, su kuriuo dėl jo itin specifinės profesijos galima visiškai nesiskaityti. Ta specifika paremta dviejų lazdos galų principu. Vienas lazdos galas priklauso valdžiai. Tas galas skirtas mokytojui mušti, diskriminuoti, daryti su juo ką nori. Kodėl? O būtent todėl, kad jis mokytojas. Kad jis daugiau nieko nemoka. TIK būti mokytoju. Tiesa, ir dar šio to moka, tačiau mokytojo orumo jausmas, paveldėtas iš smetonmečio, ne kiekvienam leidžia spjauti į Lietuvą ir lėkti į Britų salas lėkščių plauti, ar merdinčių senukų vartyti lovoje nuo vieno šono ant kito. Mokytojas - tai ne gydytojas, kuris visur gali būti gydytoju. Jeigu mokytojas galėtų būti mokytoju ir už jūrų marių, Lietuvos vaikus jau šiandien mokytų kompiuteris, o dar pavojingiau - televizija. Ji jau ir dabar pakankamai efektyviai gana dažnai „moko“: tai ką gyvas mokytojas vaikui įdiegia per 12 metų, televizija gali atimti per pusvalandį.

Bet yra antras lazdos galas. Jis galėtų, privalėtų virsti mokytojo ginklu. Gaila, mokytojas, savo rūpesčių ir valdžios nerūpestingumo užspęstas, net pagalvoti neturi kada apie tą antrą galą: Gyvo mokytojo Lietuvoje nepakeis nei mokytojas, atbėgęs iš Ukrainos, nei iš Sirijos ar Eritrėjos. Ar jau supratote, mielieji mokytojai, kokia didžiulė jėga jūsų rankose? Jūsų skaičius, nors su kiekvienais metais vis mažėja, tačiau jis dar pakankamas, kad galėtumėte „susimesti“. Pakaktų tik po euriuką, kad „išsinuomotumėte“ iš bet kurios didesnį demokratijos patyrimą turinčios Vakarų valstybės streikų organizavimo patyrimą turintį mokytojų profsąjungos veikėją. Tik porai mėnesių. Ir po to driokstelėtumėte tokiu visuotinu mokytojų streiku, kokio Lietuva per amžius nėra regėjusi. Tokį, kuris truktų bent mėnesį. Niekas kitas Lietuvoje tokio streiko negalėtų surengti. Tik jūs. NES JŪSŲ NIEKAS NEGALI PAKEISTI! Įsivaizduojate, kokią pilietiškumo pamoką gautų jūsų mokiniai. Ir visa Lietuva. Kurią, beje, ir sudaro tik mokytojai ir mokiniai. Esantys, buvę ir būsimi...


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (25)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUGALĖJO: Graikijos vyrų krepšinio čempionate sekmadienį Atėnų „Panathinaikos“ komanda, kuriai atstovauja Lukas Lekavičius, namuose 91:69 nugalėjo Retimno „Cretan Kings“ ekipą.
  • BRONZA: Vokietijoje vykstančio 23-iojo pasaulio moterų rankinio čempionato bronzos medalius iškovojo Olandijos rinktinė; mažajame finale sekmadienį olandės 24:21 nugalėjo Švedijos komandą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar reikėjo nušalinti A.Verygą?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -4  +1 C

   -4   0 C

 

   -1  0 C

    -1  +4 C

   -1  +3 C

 

   0 +4 C

    1-5 m/s

    1-4 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1806 PLN - 4.2167
RUB - 69.5043 CHF - 1.1669
GBP - 0.8825 NOK - 9.7828
reklama
Velyke2017