respublika.lt

Dr. A.Bosas: Galingieji

(0)
Publikuota: 2011 rugsėjo 07 12:11:22, Dr.Antanas BOSAS, apžvalgininkas
×

Taip ir nutiko, kaip rašiau straipsnyje „Sukčiai su kaklaraiščiais“, kad „DnB Nord“ bankas skųs š.m. liepos 28 dienos Vertybinių popierių komisijos (VPK) sprendimą, mat ši pagaliau pripažino, kad minėto banko SASO (su akcijomis susietos obligacijos) platinimo banko skolintomis lėšomis paslauga neatitiko teisės aktų reikalavimų ir buvo teikiama netinkamai.

VPK sprendime faktologinė ir teisinė dalis išdėstyta daugiau negu aiškiai ir mažai ką ten galėtų pridurti net aukščiausios kvalifikacijos teisininkai. Bet bankas skundžia.

Tokia yra jų teisė, bet neaiškūs tikslai. Pirmiausia galbūt tikisi išlošti laiko ir apsispręsti, ar atsiskaityti su nuostolius patyrusiais, jų pačių apgautais klientais, ar pasirinkti kitą kelią. Bet įdomiausia tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą priėmė ir nusprendė jį nagrinėti slapta. Tai kai kuriems teisininkams kelia šoką. 640 žmonių apgautų, o bylą nagrinėja slaptai! Paskirta net teisėja. Kas sugebėjo įtikinti teismą, kad „DnB Nord“ banko afera su obligacijų emisijomis turi būti nagrinėjama slapto proceso būdu? Peržiūrėję Lietuvos administracinių bylų nagrinėjimo įstatymą randame normą reglamentuoti tuos atvejus, kai gali būti priimta nuostata nagrinėti bylą slapta:

8 Straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisme viešumas

1. Administraciniuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Į teismo posėdžių salę neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, jeigu jie nėra proceso dalyviai arba liudytojai.

2. Teismo posėdis gali būti uždaras - žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Dėl to teismas priima motyvuotą nutartį. Uždarame teismo posėdyje gali būti proceso dalyviai, o reikiamais atvejais - ir liudytojai, specialistai, ekspertai, vertėjai.

3. Bylų nagrinėjimo teisme viešumo principas netaikomas ir tais atvejais, kai pagal įstatymą skundai ar bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.

Paieškojome, kada buvo nagrinėjamos bylos administraciniame teisme slaptai. Radome: Lietuvos karių Afganistane girtavimo byla 2010-10-22 buvo išnagrinėta slaptai. Na, suprantu, Lietuvos kariai girti, gėda Lietuvai, pasiuntusiai į taikos misiją nedrausmingus karius, netinkamus kariūnus, netinkamai kontroliuojančius savo karius.

O kas gi mūsų aprašomuoju atveju? Bankas komercinis. Iš kur ši valstybinės reikšmės paslaptis? Jeigu komercinė paslaptis - tai VPK sprendimas yra viešas, buvo paskelbtas. Tai kodėl procesas dėl VPK sprendimo slaptas?

Įdomu, kokie buvo slapto nagrinėjimo prašymo argumentai? Ko bijo skundo pareiškėjas? Kodėl teismas mano, kad skundo pareiškėjo baimė yra pagrįsta?

Pabrėžti verta ir tai, kad nutartis dėl slapto bylos nagrinėjimo gali būti skundžiama. O kas gali sužinoti, kad tokia nutartis apskritai yra priimta? Pažiūrėjus į Vilniaus apygardos administracinio teismo elektroninį puslapį tokios informacijos rasti nepavyko. Nežinome net bylos, pradėtos skundo pagrindu, numerio.

Kyla klausimas, kaip teismas, gavęs skundą, nesusivokė, kad dėl aferos nukentėjo 640 asmenų? Ar jie neturi teisės žinoti apie bylą? Net jeigu toje byloje yra slaptą teismo posėdį atitinkančių kriterijų, yra galimas ir kitas būdas - paskelbti bylos medžiagą slapta. Bet kodėl tokios aferos nagrinėjimas slapta nusvėrė savo pusėn Temidės svarstyklių ašiniu principu esantį Administracinių bylų nagrinėjimo įstatyme, Viešo administravimo įstatyme, Vertybinių popierių rinkos įstatyme ir t.t., deklaruojamą ir Konstitucijos garantuotą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijai pažadėtą vykdyti bylų nagrinėjimo viešumo principą?

Tikiuosi, kad VPK, viešai paskelbusi savo sprendimą, pasinaudos savo teise ir apskųs nutartį dėl slapto bylos nagrinėjimo. Bet kas pasakys, kokių jėgų veikiama ta nutartis buvo priimta? Man negalėjo paaiškinti nei aukščiausios kvalifikacijos teisininkai, nei teisės mokslų profesorius, dėstantis teisę viename iš Vilniaus universitetų, pagal kokius teisės aktus tokia nutartis išvis galėjo būti priimta.

Šiame sprendime daugiau klausimų negu atsakymų. Darosi netgi įdomu, ar gyvename iš tikrųjų teisinėje valstybėje, ar teisę valdo bankai ir kiti galingieji. Taip pat bus įdomu pažiūrėti ir į reakciją, kilusią po šių abiejų straipsnių, išverstų į norvegų ir anglų kalbas ir išspausdintų Norvegijoje bei kitose Skandinavijos šalyse. Abejoju, kad ten iš neteisės gali gimti teisė. Bet čia Lietuva, Marijos žemė, čia tie patys Skandinavijos bankai lietuvius laiko runkeliais ar jų kiaulidžių prižiūrėtojais. Ir tai tęsis tol, kol Lietuvos institucijos nepradės ryžtingai ginti asmens, visuomenės ir Valstybės teisių bei teisėtų interesų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s