Kurgi mes XXI amžiuje gyvendami Europos centre nugrybavome, kurdami teisinę, demokratinę valstybę? Žinant, kas aprašyta šalies žiniasklaidoje, ir jei ten yra bent dalis tiesos, nusvyra rankos siekti teisingumo, kreipiantis į teismus ginti savo tiesas ar įsitikinimus. Visai Lietuvai reikia šaukti: SOS, teisingume! Deivė neskaisti ir neteisinga, netgi su svarstyklėmis, kardu ir užrištomis akimis. O galbūt ją kas nors išprievartavo būtent todėl, kad akys užrištos? O galbūt eiti „įprastu keliu“ ir pasamdyti kokį užsienietį (kaip „Snorui“) už pusę milijardo litų, kad atliktų mūsų „teisinės valstybės“ teisėtvarkos auditą ir išrašytų receptą „griauti iš pamatų ar lopyti“? Bet tikrai žinau, kad asmens, paviešinusio teismų sistemos netvarką, atskleidimas nepašalins pačios problemos. Tai reikėtų daryti principingai, profesionaliai ir sistemingai. Tai čia pirmos emocijos perskaičius publikacijas.
Nors pačiam teko susidurti, kaip viena Klaipėdos teisėja nepasivargino kreiptis į registrą ir išsiaiškinti, kas yra įmonės akcininkai, pati išbūrė ir pagal savo burtus priėmė sprendimą, netikiu, kad dauguma teisėjų yra „pakabinti“. Tuose straipsniuose rašoma, kad daugiausia pakabina saugumas, prokuratūra. Bet tai vyksta, kai minėtos struktūros randa pažeidžiamą vietą. Bet jei teisėjas sąžiningas ir švarus, tada jo nuomonei ir priimamiems sprendimams negali būti daroma įtaka jokiu spaudimu. Todėl, kaip toje pasakoje, noriu tikėti, kad gerų yra daugiau negu blogų ir gėris turėtų nugalėti. Antraip galima išplėsti kabintojų ratą. Pakabinti gali policija, pakabinti gali ir bankai, suteikdami kreditus palankesnėmis sąlygomis ar mokėdami didesnes palūkanas už indėlius, ir nebūtinai tiems patiems teisėjams, bet jų artimiesiems ar patikėtiniams. Galbūt dėl to iki šiol beveik visos bylos ir baigdavosi bankų naudai. O dėl to bankai ir elgėsi taip drastiškai ir agresyviai. Bet ir į Lietuvą atskrido pirmosios drąsios teisingumo kregždės, kurios daugumai apgautųjų kaip pavasario šaukliai suteikia vilties, kad ir Lietuvoje paprasti žmonės gali kovoti kaip lygiaverčiai prieš bankų savivalę ir nihilizmą.
Nagrinėjant banko DNB ir dėl banko klaidinančios reklamos nukentėjusio kliento bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas R.Klišauskas (pirmininkas) pareiškė atskirąją nuomonę, kad „vykdydami veiklą tarpininkai privalo sąžiningai veikti klientų rinkos ir patikimumo interesais, rūpestingai, su reikiamu profesionalumu ir atsargumu, klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją, įskaitant informaciją apie taikomą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą arba jos nebuvimą. Privalo atsižvelgti, ar klientas yra profesionalus investuotojas. Ta pareiga buvo įtvirtinta dar 1993 m. gegužės 10 d. tarybos direktyva 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje. Akivaizdu, kad M.S. klaidingai suprato reklamą, nes pasirašė jam nenaudingas, ekonominei logikai bei tikslams, kurių paprastai siekia investuotojai, sutartis“.
Gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismas pripažino negaliojančiomis R.B. ir DNB 2007 m. skolinimo ir obligacijų pasirašymo sutartis (teisėjas V.Zelianka).
Gruodžio 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiojo asmens prašymu atnaujino bylą dėl Vertybinių popierių komisijos, už investuotojų klaidinimą bankui DNB skirtos 15 tūkst. litų baudos (teisėjai A.Ablingis, L.Baltrūnaitė, A.Baranovas - pirmininkas).
Šių metų sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismo teisėja N.Cikoto S.L. byloje su banku DNB priėmė sprendimą, palankų Lietuvos piliečiui, ir pripažino, kad bankas tinkamai nesupažindino su galima investavimo rizika. Bankas neįvykdė savo pareigos, dėl to gyventojas patyrė didžiulius ekonominius nuostolius. S.L. dėl banko įpirštos investavimo strategijos patyrė 537 tūkst. litų nuostolį. Bankas, 2007 m. spalį parduodamas klientui obligacijas - taigi, iš esmės skolindamasis iš kliento pinigų, kartu pasiūlė klientui įsigyti šias obligacijas iš to paties banko pasiskolintomis lėšomis. Klientui parduotų banko išleistų obligacijų grąža negarantuota ir svyruojanti, tuo tarpu klientas iš banko skolinasi už fiksuotas palūkanas. Teismas nustatė, kad bankas neatliko pareigos tinkamai informuoti klientą apie riziką, susijusią su tokio investicinio produkto pardavimu neprofesionaliam investuotojui.
Ateityje laukia dešimtys tokių bylų. Ar tie pirmieji teisingumo šaukliai paskatins ir kitus teisėjus pragmatiškai ir objektyviai pasižiūrėti į šias bylas ir išnagrinėti, ar bankas ir klientas yra lygiaverčiai partneriai? Iki šiol teismai „į vienus vartus“ gindavo banko interesus. O gal DNB nesivargina „pakabinti“ žemesnių instancijų teisėjų, galvodamas, kad viskas bus išspręsta jo naudai aukštesnėse instancijose. Kaip bus, mes visi galėsime pasižiūrėti. Bet kokiu atveju teismai, apgynę paprastą žmogų, o ne banką, sulaukia didesnio pasitikėjimo ir tvirtina teisingumo pamatus Lietuvoje.
Visiems banko DNB nuskriaustiesiems linkiu ištvermės, kantrybės ir valios ginant savo teises teismuose. Žinant šio banko vadovų pasipūtimą, demagogizmą ir nihilizmą paprastų žmonių, ypač jų apgautųjų atžvilgiu, galima daryti prielaidą, kad procesas bus ilgas, bus einama iki paskutinės instancijos kiekvienu atveju. Tokia jų strategija. Šiam bankui garbė, padorumas ir prestižas - svetimos sąvokos. Gal to ilgo proceso metu kam nors pasibaigs pinigai ar kantrybė, gal pats numirs, nepakėlęs tokios įtampos, o tai bankui tik į naudą. Bet tvirtai tikiu, kad iš 640 apgautųjų daugumą turėtų pasiekti teigiami teismo sprendimai.
