2008 11 30 pagal gautą Drąsiaus Kedžio pareiškimą Kauno miesto Panemunės policijos komisariate pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl jo mažametės dukters seksualinio prievartavimo. D.Kedys pareiškime nurodo, kad prievartautojas Andrius Ūsas. Apklausiama mergaitė, paskiriama teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, surenkama kita medžiaga. Kaip vėliau viešai pareiškė generalinis komisaras, jis policijos pareigūnų neturi už ką bausti, nes byla būtų buvusi perduota teismui, jei tyrimo nebūtų perėmusi prokuratūra.

Po dviejų mėnesių šios bylos tyrimą kažkodėl perima Kauno miesto apylinkės prokuratūra, dar po keturių mėnesių bylą perima Kauno apygardos prokuratūra, dar po dviejų mėnesių byla perduodama Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas piktybiškai vilkinamas. 2009 05 25 iš valstybinės ekspertinės įstaigos (instituto) gaunamas mergaitės psichologinės-psichiatrinės ekspertizės aktas bei išvada, kurioje nurodyta, kad mergaitė nefantazuoja, sako tiesą. Kažkodėl stengiamasi bet kokia kaina šią išvadą paneigti - ieškoma specialistų, kurie galėtų pateikti kitokią išvadą. Kreipiamasi į Vaiko raidos centro specialistę, ši ir duoda reikalingą prokuratūrai išvadą, kad mergaitė linkusi fantazuoti. Visiškai nekreipiama dėmesio, kad ši išvada niekinė, kad Vaiko raidos centras nėra ekspertinė įstaiga. Man, prokuratūroje išdirbusiam 33 metus, nekyla jokių abejonių, kad tokiais veiksmais buvo mėginama bylos įrodymus suklastoti.

D.Kedys dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo generaliniam, kitiems aukštiems prokurorams, Seimo nariams, prezidentei, kitiems valstybinės valdžios ir valdymo įstaigų vadovams pasiuntė daugiau kaip 200 skundų (Neringos Venckienės vieši pareiškimai, kad maždaug tiek skundų ir pareiškimų ji padėjusi savo broliui parašyti). Įstatymai draudžia bet kam kištis ar kitaip daryti įtaką prokurorams dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, todėl skundai buvo persiunčiami generaliniam prokurorui ar kitiems aukštiems prokurorams, kurie gali priimti procesinius sprendimus.

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas asmeniškai gavo arba jam buvo persiųsta apie 25 D.Kedžio skundai dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Nustatyta, kad šie skundai pagrįsti. D.Kedys jokių atsakymų negaudavo arba jam atsakydavo tas prokuroras, kurio veiksmus ar neveikimą jis skųsdavo. A.Valantinas, jau gavęs pirmuosius skundus, privalėjo nedelsdamas pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, nustatyti vilkinimo priežastis, nurodyti tuoj pat baigti ikiteisminį tyrimą ir kaltus prokurorus patraukti drausminėn atsakomybėn. Deja, šios bylos tyrimo prokuratūroje metu, atrodo, A.Valantinas buvo davęs tylėjimo ir nieko nedarymo įžadus.

2009 m. liepos mėn. dviejų Seimo komitetų pirmininkai generaliniam prokurorui asmeniškai persiunčia dar vienus D.Kedžio skundus ir parašo paklausimą.

A.Valantinas nusprendžia, kad liaudies tarnams būtų per didelė garbė, jei jis dar su jais susirašinėtų. Komiteto pirmininkai amo neteko, gavę maždaug tokį Generalinės prokuratūros vieno pareigūno arogantišką atsakymą: “...jokių pažeidimų atliekant tyrimą nenustatyta... o ateityje skundus prašome teikti bylą tiriančiam prokurorui”. Atseit kreipkis į tą pareigūną, kuriuo esi nepatenkintas.

Kyla pagrįstas klausimas - kieno interesus taip įnirtingai, net rizikuodamas savo garbe ir reputacija, gynė generalinis prokuroras? A.Valantinas tik 2009 08 25 gauna D.Kedžio pareiškimą, kuriuo prašoma dėl seksualinio prievartavimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėją, A.Valantino kurso draugą Joną Furmanavičių.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios vos ne metus buvo dedamos visos pastangos, kad baudžiamosios atsakomybės išvengtų buvęs Darbo partijos Kauno rajono skyriaus pirmininkas, vėliau Pilietinės demokratijos partijos prezidiumo narys, Seimo nario, vėliau Seimo pirmininko V.Muntiano patarėjas, o gal ir superagentas, dabar jau velionis A.Ūsas.

Asmeniškai gavęs D.Kedžio skundą, kuriuo prašoma patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn, A.Valantinas, vadovaudamasis BPK 169 str., privalėjo tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą ir kreiptis į Seimą prašydamas sutikimo patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn. Kreiptis į Seimą tokiu klausimu gali tik generalinis prokuroras. Taip A.Valantinas be jokių skrupulų ir pasielgė Panevėžio teisėjų viskio butelio ir padangų byloje. A.Valantinas, pažeisdamas įstatymus, vėl nieko nedaro. Kodėl? Gal jo tikslas buvo apsaugoti kurso draugą? Deja, savo kurso draugo A.Valantinas ne tik negynė, bet savo veiksmais ar neveikimu viską padarė, kad teisėjas šiandien būtų kapuose.

Teisėjas spėtas apklausti kaip spec.liudytojas, jokios kaltės nepripažino, manė, kad yra šmeižiamas. Generalinis prokuroras privalėjo savo reikalavimu tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo, nes teisėjo šmeižimas turi didelę visuomeninę reikšmę, ir patraukti D.Kedį atsakomybėn, kaip nurodyta Baudžiamojo kodekso 167 str. A.Valantinas neatlieka jokių veiksmų teisėjo, savo kurso draugo, garbei apginti. Gal buvo bijoma, kad gali nepavykti nekaltumo įrodyti?

D.Kedžio patraukimas atsakomybėn dėl šmeižimo būtų leidęs prokurorams paskirti jam kardomąją priemonę, paimti jo ginklus.

2009 09 07 Laima Stankūnaitė ir Violeta Naruševičienė įteikia generaliniam prokurorui A.Valantinui prašymą imtis priemonių, kad jos ir jų šeimos būtų apsaugotos nuo D.Kedžio nuolatinių grasinimų susidoroti fiziškai. Negaudomos jokio atsakymo, jos 2009 09 15 nuvyksta pas generalinį prokurorą ir pakartoja savo prašymą. A.Valantinas išsityčioja iš jų, sakydamas, kad jos per daug skundų rašinėja.

BPK 81 str. nurodyta, kad įstatymų nustatytais pagrindais liudytojai turi teisę prašyti taikyti jiems apsaugos priemones nuo nusikalstamo poveikio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas reglamentuoja apsaugos priemonių skyrimo tvarką. Šio įstatymo 15 str. nurodyta, kad apsaugos priemonės gali būti taikomos... teritorinės prokuratūros vadovo ar Generalinės prokuratūros padalinio vadovo teikimu. Bendrą sprendimą dėl apsaugos priemonių taikymo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teikimo gavimo priima Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Ir Lietuvos generalinis komisaras.

A.Valantinas privalėjo nedelsdamas ikiteisminio tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui duoti nurodymą parengti jam teikimą ir priimti sprendimą. Tačiau jis, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, nieko nedaro. Prašymas savaitę praguli Generalinėje prokuratūroje, paskui persiunčiamas Vilniaus apygardos prokuratūrai, žinant, kad ta jokio sprendimo priimti negali, ši dar po 9 dienų persiunčia Kauno apygardos prokuratūrai, nors ten ir bylos nebėra. Kauno apygardos prokuratūra 2009 09 29 prašymą perduoda Kauno policijai, nors ši, nesant generalinio prokuroro sprendimo, jokių priemonių taikyti negali. 2009 10 05 pareiškėjos kviečiamos atvykti į policiją, tačiau nebespėja - ryte nušaunamas teisėjas, po keturių valandų ir viena iš pareiškėjų V.Naruševičienė.

Trečiadienį dienraštyje “Respublika” skaitykite: A.Ūso vaidmuo ne tik Kauno bylose buvo milžiniškas. Todėl jis tikėjosi, kad bus panaikinti net sunkiausi įtarimai? O kodėl viskas baigėsi mirtimi?