respublika.lt

2017 birželio 29, ketvirtadienis

Diskusija apie paskyrimą po studijų rodo visuomenės brandąnuotraukos (11)

2017 vasario mėn. 19 d. 08:08:18
Justina GAFUROVA, „Respublikos“ žurnalistė

Ką tik pasibaigusioje studijų ir karjeros mugėje „Studijos 2017“ apsilankęs premjeras Saulius Skvernelis dar kartą priminė visuomenėje taip diskutuojamą idėją - paskyrimą į darbo vietas baigus studijas. Nors viešojoje erdvėje jau pasirodė kritikuojančiųjų mintys, kad valstybės finansuojamose vietose studijavę jaunuoliai turėtų Lietuvoje atidirbti kelerius metus, S.Skvernelis tvirtina, kad pasipiktinimai, esą jaunuoliai turės atidirbti regionams, neteisingi. Tokia tvarka iš tiesų būtų siekiama, kad jaunuoliai, baigę studijas, atidirbtų Lietuvai, o ne užsieniui.


- Ar tokia jau bloga idėja būtų prisiminti ir šiems laikams pritaikyti kitados jau veikusią paskyrimų po studijų sistemą, ypač žinant, kiek daug šalyje išsilavinimą gaunančių jaunuolių neranda darbo arba būna priversti rinktis specialybę neatitinkančias pareigas? - „Respublika“ paklausė KTU rektoriaus Petro BARŠAUSKO.

- Visuomet pasisakau už demokratinį požiūrį, bet kad problema yra, akivaizdu. Pažiūrėkime, kiek absolventų baigia aukštąjį mokslą Lietuvoje, o paskui dirba Londono baruose. Labai didelis procentas žmonių, Lietuvoje baigusių aukštąjį mokslą, išvažiuoja svetur arba savo šalyje dirba ne pagal specialybę. Akivaizdu, kad tai lemia nesubalansuoti aukštojo mokslo poreikiai ir išleidžiamų absolventų skaičius. Tą problemą reikia spręsti, kad bent jau kaip nors galima būtų susigrąžinti finansavimą, kurį valstybė skyrė žmogui pasiruošti darbo rinkai.

Ar spręsti šias problemas priverstine tvarka, nežinau. Tokios metodikos, žinoma, kai kuriose šalyse yra naudojamos, - baigę studijas jaunuoliai turi atidirbti tam tikrą metų skaičių. Nesakau, kad tai visiški niekai, bet reikia apie tai diskutuoti ir labai gerai aptarti detales.

- Ar paskyrimų sistema padėtų išspręsti specialistų trūkumo regionuose problemą? Ten jau dabar stinga pedagogų, gydytojų ir kitų profesijų atstovų.

- Paprastai vienas veiksmas niekuomet nenulemia rezultato, turi būti kompleksas. Taip yra ir šiuo atveju. Priverstinė tvarka padės tik nedideliu procentu, bet problemą spręsti reikia ne tik šiuo vienu sprendimu. Turi būti ne tik priverstiniai paskyrimai, bet ir natūrali trauka vykti į regioną. Jei bus tik prievarta, pasikartos sovietinė praktika, kai žmonės visais būdais vengs, apgaudinės, stengsis nuvažiuoti, o vėliau pabėgti. Turi būti sprendimų kompleksas, taip pat ir pragyvenimo lygio kėlimas, bendros ekonominės situacijos šalyje gerinimas. Jauną žmogų traukia didmiestis. Kodėl? Dėl kultūrinio gyvenimo ir karjeros. Turi atsirasti adekvatūs traukos centrai - tiek ekonominiu, tiek kultūriniu atžvilgiu, kad geriausieji neišvažiuotų iš regionų. Tam reikalinga valstybės ir visuomenės branda. Nereikia įsivaizduoti, kad tik paskyrimas ar paliktas universitetas regione pritrauks specialistus. Taip nieko nebus.

- Valstybės finansuojamose vietose mokosi geriausiai mokyklas baigę asmenys. Kaip apsisaugoti, kad esant paskyrimų sistemai į regionus nebūtų išsiųsti gabiausieji, o didmiesčiuose neliktų vien prasčiau pasirengę specialistai?

- Na, pabandykime įsivaizduoti gabų, stiprų, jauną žmogų. Jis visada norės karjeros, aukšto lygio darbo. Jei jis itin aukšto lygio, jis važiuos į pasaulio centrus. Ir tai natūralūs dalykai, per prievartą tokių žmonių neišlaikysi. O tam, kad būtų trauka, jaunam žmogui svarbu įsidarbinimas, geros įmonės regione, geri atlyginimai. Žmogų turi traukti pragyvenimo galimybės. Jeigu to nėra, žmogus vis tiek išvažiuos iš regiono ir mes jo nesulaikysime. Gabūs, jauni, stiprūs žmonės visada ieškos, kur geriau. Todėl turime sukurti adekvačias sąlygas, kurios motyvuotų žmogų važiuoti ten, kur mes jį kviečiame. Vienas iš pavyzdžių - Panevėžys. Aplink jį veikia nemažai didelių stiprių, tarptautinių, daugianacionalinių įmonių. Ir ten koncentruojasi jaunimas, gaunantis gerus darbus ir atlyginimus.

- O jei regionuose specialistams būtų mokami didesni atlyginimai nei didmiesčiuose, gal tai motyvuotų jaunimą?

- Tai priklauso nuo visos infrastruktūros - nuo įmonių, nuo verslo. Jei įmonės gyvos, tarptautinės, jose mokami geri atlyginimai, jau prasideda trauka. Bet vieno kito tokio regiono nepakanka, tai turėtų būti masiška. Jei galvosime primityviai, kad jauną žmogų, baigusį studijas, paskirsime kažkur dirbti, nuo to pasikeis tik vienintelė dedamoji. Žmogus, kuris besimokydamas gavo valstybinį finansavimą, baigęs studijas per kažkiek metų atidirbs valstybei tuos pinigus. Bet ar tai išgelbės bendrą regiono plėtrą? Labai abejoju. Jei žmogus nematys karjeros perspektyvų tame regione, jo netenkins pragyvenimo lygis, jis vis tiek išvažiuos.

- Gal jaunimas taip nesibaidytų paskyrimo į regionus, jei būtų galima per paskyrimą grįžti dirbti į regioną, iš kurio esi kilęs?

- Tai labai įdomi mintis. Tikrai būtų verta pamąstyti apie tai, kad jaunas žmogus galėtų grįžti dirbti į tą miestą ar regioną, iš kurio pats yra kilęs. Jam tai būtų daug paprasčiau ir priimtiniau. Negalime tik numesti paskyrimų idėjos, reikia aptarti kiekvieną dedamąją, kaip tai bus įgyvendinta ir kokiais kriterijais vadovaujantis bus organizuojami paskyrimai. Vienas iš kriterijų galėtų būti grįžimas į savo regioną.

Žinoma, tai yra sudėtingi dalykai, kuriems reikia laiko, bet jie būtini. Mes dažnai pykstame, kad estai geriau tvarkosi šiose sferose. Bet jų praktika duoda rezultatų. Aukštojo mokslo sistemų pokyčiai pas juos buvo padaryti daug anksčiau. Mes tik dabar bandysime kažką keisti. Reikia suprasti, kad vadybiniai ir organizaciniai dalykai valstybėje taip pat duoda labai didelių rezultatų.

- Kitaip sakant, žiūrime į rezultatą, kurį gavome per tiek metų švietimo nelaikydami prioritetine sritimi?


- Taip. Visuomet norėjau, kad švietimas būtų valstybės prioritetas. Bet jeigu dabar iškelsime sau tikslą, kad mūsų prioritetas yra regioninė plėtra, tai nuosekliai susidarykime planus ir siekime to kompleksiškai. Bus rezultatas, bet reikia nesiblaškyti. Negali vienos kadencijos metu būti vienas prioritetas, o pasikeitus valdžiai - kitas. Kai nėra aiškumo ir tęstinumo, procesas labai sulėtėja. Ir tai parodo mūsų visuomenės brandos lygį.

Kita vertus, nereikia nuneigti ir to, kad kartais mes užsiimame saviplaka ir viską matome daug blogiau, nei yra iš tikrųjų. Šiandien Kembridžo universitete mokosi apie 60-70 mūsų jaunų žmonių. Iš kur jie atėjo? Iš mūsų mokyklų ir universitetų. Ir ten jie rodo puikius rezultatus. O jei lygintume su kitų šalių jaunimu, lietuvių ten labai daug. Tai gal nėra mūsų švietimas visiškai niekinis? Tik norėtųsi jo dar geresnio. Ir aiškiai matome, ką reikėtų daryti ir ką galėtume. Bet trypčiojame vietoje. Pokyčių tikrai reikia, ir seniai. Esame jiems pribrendę ir jau gerokai vėluojame.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (11)

  • tam manau 2017 vasario mėn. 20 d. 08:53:54

    o kodėl tu man siūlai važiuoti pas putiną ?Tai čia tu remi tą
    betvarkę , kuri egzistuoja Lietuvoje ?Tai tu remi Lietuvos jaunų žmonių
    išvarymą iš Lietuvos .Tai tu remi ir esi patenkintas , kad iš Lietuvos
    išvažiavo milijonas jaunų darbingų žmonių .Tai tu remi ir džiaugiesi
    , kad pagrindinė šalies vadovė buvusi komunistų partijos partinės
    mokyklos dėstytoja . Tai tu remi , kad užsienio reikalų ministras buvęs
    komunistų partijos komjaunimo sekretorius .Gal tu pamiršai , kad nuo
    nepriklausomybės atkūrimo praėjo 26 metai , bet komunistai vis dar
    valdžioje ?Tai tu remi , kad dirbančio žmogaus atlyginimas Lietuvoje
    būtų 300 eurų ?.Aš gyvenu Lietuvoje ir noriu , kad mano vaikai galėtų
    dirbti ir gerai gyventi Lietuvoje .Aišku nevogdami iš valstybės t.y. iš
    musų visų .

  • Va 2017 vasario mėn. 20 d. 08:46:29

    teko kalbėtis su žmogumi , kuris sako ,kad Lietuvoje kainos nėra
    didelės.Iš pradžių įrodinėjau aš , kad kainos Lietuvoje
    didelės.Jis man ir sako ,kiek didesnės už kainas Vokietijoje ?Na , sakau
    keliasdešimt centų .Tai va sako mano pašnekovas.Kol jūs kažkieno
    primestus žaidimus su kainomis žaidžiate tol ir būsite skurdžiai ir
    avinai .Esmė sako kame?Esmė tame , kad toj pačioj Vokietijoje atlyginimo
    mažesnio nei 1500 eurų NĖRA.Gaukit jūs nors po 1 000 eurų į mėnesį
    ir kainos bus normalios .Priminė ir dabartinio ministro pirmininko
    pasirašytą įsakymą dėl specialistų atvežimo iš Gruzijos ,Ukrainos
    .Sako , vietoj to , kad būtų mokamas Lietuvos gyventojams normalus
    atlyginimas , valdžia leidžia verslininkams atsivežti pigios darbo
    jėgos .Čia ir sako jūsų bėda , kad neturite valdžios , kuri
    rūpintųsi savo šalies dirbančiaisiais.Tas ažiotažas su didelėmis
    kainomis tai gudriai sugalvotas manevras-nereikėtų mokėti normalių
    atlyginimų .Tautai parodė priešą .

  • Nebesivarginkit 2017 vasario mėn. 20 d. 08:02:21

    Sitas karas jau pralostas amzinai.Lietuvele
    isvaikyta,isvogta,praskolinta,uzstatyta ir jau kolonizuojama su svetimu
    armiju pagalba.Tsakant del valdancios chuntos ir tautiniu grobiku saujelkes
    saugumo....

  • Lorkė 2017 vasario mėn. 19 d. 21:44:20

    Gal į problemą reikėtų pažiūrėti kitu kampu. Ar regionai pajėgūs
    įdarbinti daugybę aktorių, teisininkų, edukologų, etnologų,
    vadybininkų, adminstratorių..?

  • Manau, 2017 vasario mėn. 19 d. 17:57:01

    kad be reikalo čia įvedinėjate ar norite įvesti rusišką tvarką .
    Nepatinka čia Lietuvoje, niekas jūsų nelaiko , o priešingai Putin'as
    apmoka kelionę namo ir suteikia visus ruskus popierius ir , o sugrįžus
    į deržavą ir butus Maskvoje.Ir į kariuomenę jūsų neims ir baigus
    mokslus atidirbti nereikės.Sąlygos suteikiamos "puikos ", tad ko sėdite
    Lietuvoje ir piktinatės, o Putin'as laukia išsižiojęs.

  • KA 2017 vasario mėn. 19 d. 14:53:30

    Gaila ir koktu skaityti tokius " mastymus" . Matyt sis tipelis ir bego
    palikes darba rajone. arba niekuomet ten nebuvo. Bet rajonuose buvo ir
    gamyklos ir kitos imones , kuriose buvo ir inzinieriai ir kitas mokslus
    baiges personalas kuris niekur nebego. Zmones gaudavo butus, turejo darbo
    vietas ir socialines garantijas. Dabar nieko, isskyrus mokescius ir
    nezinia del rytdienos. Ir tur but niekas nesikeis , kol universitetams
    vadovaus tokio mastymo rektoriai. Gal svietimo reforma pradeti nuo galvos?

  • Uzsienis 2017 vasario mėn. 19 d. 13:10:55

    ir studijos ten-iseitis gabiam jaunuoliui.Kada grius isvagiamoji
    prichvatizacine sutve ir jos atramos prisigrobusios zydu,lenku,vokieciu
    turto ir zemiu,ivyks deprivatizacijos procesas- daugelis gris.Panasu,kad
    dvaro dienos suskaiciuotos,jos neapgins net JAV abramsai.....O norintiems
    vergauti,skursti uz kelis eurus kelias atviras i likima pragertame
    lietuviskame liune ir pseudoekonomikos mesle....

  • Leonas 2017 vasario mėn. 19 d. 10:58:13

    Mes "atirbinėjom" po trejus metus, o po to dar po 11 metų savo noru. Ir
    nieko blogo neatsitiko. Stenkis dirbti, pasieksi ir karjerą, nereikės
    lėkti į užsienį.

  • Kas 2017 vasario mėn. 19 d. 09:52:49

    šiandien gali studijuoti?Be abejo didesnė dalis turtingųjų vaikai.O
    šitiems, kaip žinia bet kokios pertvarkos-siaubas...Į kariuomenę
    imti-riksmas, daryti pertvarkas formacijoje-riksmas,mažinti alkoholio
    vartojimą-riksmas,įteisinti atidirbimą po paskyrimo -riksmas ir t.t. ...

  • Tiesiog 2017 vasario mėn. 19 d. 09:52:42

    melo ir vagiu dvarelio grimasos....su visu apukvailiu pseudomokslininku
    priesaky.Tai ne Europa, tai lituviska baudziava....

  • valdas 2017 vasario mėn. 19 d. 09:42:06

    Kad vadintumes brandzia visuomene visu pirma tai, kaip isnaikint mastyma
    apie bet koki kysi,dabar 99 %,valdininkisku-biudzetiniu istataigu
    darbuotoju dirba su tom paziurom,kad turi gaut,duot,imt kysi,ypac
    medicina,turiu 20 metu patirti,teko pabuvot visose didziosiose LT
    istaigose,zmogus verciamas duot "atsidekot"visokiausiais budais,nes ilgesni
    laika gydantis tai labai matosi,na o,kad paskyrimas,kai baigiam isnykt be
    kalbos,o ka bekalbet apie musu "teise",teisininkus ?

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PLOKŠTELĖS: Japonijos korporacija „Sony“ ketina nuo 2018 metų kovo mėnesio po 30 metų pertraukos atnaujinti vinilinių plokštelių gamybą.
  • NELAIMĖ: trečiadienį Kentukio valstijos Miurėjaus mieste sprogus dujoms viename iš tenykščio universiteto bendrabučių, nukentėjo du žmonės.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar reikia riboti grynųjų pinigų atsiskaitymo limitą?

balsuoti rezultatai

Ar dažnai lankotės kino teatre?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +5  +16 C

   +14   +16 C

 

   +18  +19 C

   +19   +23 C

  +29  +32 C

 

   +21  +25 C

    5-10 m/s

     1-6 m/s

 

      0-6 m/s

USD - 1.1375 PLN - 4.2375
RUB - 67.9014 CHF - 1.0913
GBP - 0.8853 NOK - 9.6020
reklama
Labas vasara
reklama
Rokiškio pienas 2017.06