respublika.lt

Be pinigų, bet nuosavuose namuose

(0)
Publikuota: 2020 liepos 14 13:23:23, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 5 nuotr.
Lietuviams vis dar vienas svarbiausių dalykų gyvenime - nuosavas stogas virš galvos, o štai užsieniečiai gali ir nuolat gyventi nuomotuose, svarbu, kad pinigų turėtų. EPA-Eltos nuotr.

Lietuvos bankas pirmą kartą dalyvavo Europos Sąjungos šalių namų ūkių finansų ir vartojimo tyrime. Šis tyrimas atskleidė kelis netikėtus dalykus apie lietuvių namų ūkių sukaupto turto sandarą. Lietuvos gyventojų finansinis turtas, tai yra piniginės lėšos, sudaro tik 4,3 proc., viso turto. O nekilnojamasis turtas sudaro 93,2 proc. Tai didžiausias rodiklis tarp visų ES šalių. Būtent dėl šio rodiklio lietuviai, gaunantys ES vos ne mažiausias algas, atrodo visiškai turtingi.

 

Pagal Gini indeksą, nurodantį šalies piliečių pajamų nelygybę, atrodome geriau už euro zonos šalių Gini indekso vidurkį. Mūsiškis Gini indeksas - 0,589, o Eurozonos vidurkis - 0,695. Kuo Gini indeksas didesnis, tuo ir pajamų nelygybė didesnė. Vadinasi, ir lietuvių pajamų nelygybė už Europos vidurkį mažesnė, ir nekilnojamuoju turtu esame labiau „apsikrovę“. Tačiau kodėl dauguma piliečių vis vien jaučiasi čia neturtingi ir ieško geresnio gyvenimo „skurdesniuose“ Vakaruose?

Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras, ekonomistas Povilas Gylys toli gražu nemano, kad dauguma lietuvių yra labai turtingi:

„Yra Lietuvoje žmonių, kurie iš principo negali taupyti, nes gyvena nuo algos iki algos ir nuo pensijos iki pensijos. Lietuvoje apie 20 proc. gyventojų yra septynis kartus neturtingesni už 20 proc. pačių turtingiausių. O Europoje toks santykis yra tik penki kartai. Neturtingieji apskritai nieko netaupo, nes neturi iš ko. Tai socialinė pajamų nelygybė, skurdo problema.

O nekilnojamojo turto struktūra yra įvairi. Gal šį turtą sukaupė tėvai, seneliai. Gal tas turtas likvidus, gal nelikvidus, bet žmogus jį turi ir kol kas jame gyvena. Ar pavyktų jį visą parduoti? Jei grįš 200 tūkstančių emigrantų į Lietuvą, tai nekilnojamasis turtas taps likvidus. O kai Lietuvoje gyventojų mažėja, ypač periferijoje, nekilnojamąjį turtą labai sunku parduoti. Jei seneliai ar tėvai išėjo į anapilį, o nekilnojamasis turtas yra nevaizdingoje vietoje ar kur nors Lietuvos pakraščiuose, jis kartais tampa našta net turtą paveldėjusiai šeimai. Tokia yra situacija.“

- Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje net 93,2 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste. Tai didžiausias rodiklis tarp ES šalių. Vidutiniškai tik 60,2 proc. europiečių gyvena savo būstuose, o Vokietijoje tik 43,9 proc. Kaip teigia Lietuvos banko Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus vyresnysis ekonomistas Karolis Bielskis, namų ūkis, kaupiantis ne nekilnojamąjį turtą, bet santaupas bei finansinius produktus, lengviau susidorotų su pajamų ar ekonominiais sukrėtimais. Bet kodėl mes, lietuviai, vis vien į nekilnojamąjį turtą taip įsikibę?


- Tai nacionalinis mūsų bruožas. Nuo senų laikų žmonės linkę investuoti į nekilnojamąjį turtą, kaip į patikimą investiciją. Na, ir aš pats jau pergyvenau kelias pinigų reformas, o mano mirusi mama - keturias-penkias tokias pinigų reformas. O nekilnojamasis turtas nepriklauso nuo pinigų sistemos. Tęsiant nekilnojamojo turto temą, žmonės galvoja, kad sukauptas nekilnojamasis turtas liks vaikams, todėl darys viską, kad tą nekilnojamąjį turtą išlaikytų, neprapuldytų.

- Šiuo aspektu - nekilnojamojo turto kaupimu - mes esame panašūs į graikus ir italus. Nors tose dviejose šalyse, kaip parodė tyrimas, yra didelė pajamų nelygybė, tačiau nekilnojamuoju turtu visi namų ūkiai apsirūpinę apylygiai. Gal todėl italai ir graikai, kaip ir mes, dar vertina tradicines šeimas? Norime didelių namų, kad visi giminės galėtų susirinkti?

- Tai yra geras bruožas. Dar yra sąsajų tarp skirtingų kartų, ko pasigendu liberaliose visuomenėse. Aš esu iš tų ekonomistų, kurie mano, kad šeima yra socialinis kapitalas, padedantis bendrai veikti dėl bendrojo visuomenės gėrio.

- Išeina, kad finansiškai turtingų valstybių piliečiai jau gali būti benamiais, bet turėti pinigų, kai mes Lietuvoje vis dar vertiname net ir visiškai sukiužusią savo senelių sodybą?


- Tai lemia darbo jėgos rinkos mobilumas. Nes nežinai, kur rytoj darbą gausi. Tai pastebėjau Šveicarijoje. Aišku, išskyrus provinciją. Ten žmonės sėslesni. O miestuose dažnai būstas nuomojamas, nes vieną dieną dirbi Ženevoje, kitą mėnesį gal jau dirbsi Lozanoje ar Berne. Tai darbo rinkos fundamentalizmo pasekmė, kai žmonės turi būti mobilūs. O nuosavas nekilnojamasis turtas žmogų pririša. Bet dabar ekonominė aplinka vėl keičiasi. Kai kuriuos darbus žmogus gali atlikti ir iš savo namų, būdamas sėslus.

- Vadinasi, europiečių požiūris į nekilnojamąjį turtą turėtų ir vėl keistis?


- Nors nesu nekilnojamojo turto specialistas, bet bendrais bruožais galiu tuos pokyčius pastebėti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s