respublika.lt

Baudžiamasis Europos būrys

(0)
Publikuota: 2012 rugpjūčio 16 12:12:43, Ričardas ČEKUTIS, „Respublikos“ žurnalistas
×

Braškanti per siūles euro zona, vis labiau įsisiautėjanti krizė, regis, neatveria akių mūsų politikams. Jie ir toliau kartoja išmoktus burtažodžius apie Lietuvos narystę euro zonoje - esą tai yra strateginis mūsų visų tikslas. Kažkodėl šis „tikslas“ jau nežavi net visą šią zoną „tempiančių“ vokiečių, o ką kalbėti apie zonos naujokus estus, dabar privalančius savais pinigais gelbėti žlungančius graikų ar ispanų bankus.

Apie tai „Respublika“ kalbėjosi su vienu iš labiausiai patyrusių Lietuvos ekonomistų prof. Jonu Čičinsku.

- Įvairūs ekonomistai, tarp jų ir „pranašu“ vadinamas Nurielis Rubinis (Nouriel Roubini), jau seniai kalba apie gresiantį euro zonos žlugimą. Jų prognozėmis, nuo 3 iki 5 metų - tiek turėtų išsilaikyti euro zona. Ko, jūsų manymu, yra vertos tokios prognozės?

- Taip, N.Rubinis išties specializuojasi prognozuoti įvairias katastrofas... Euro zonoje rimtos problemos nesibaigia ir ateityje mūsų tikrai laukia sukrėtimai. Pirmiausia turiu galvoje Graikiją, kuri greičiausiai neatlaikys ir neįvykdys ES reikalavimų, kurie yra būtina sąlyga, norint gauti finansinę pagalbą. Graikijai iškritus, dar rimtesnė padėtis bus Ispanijoje ir Italijoje. Todėl manau, kad žiemą arba pavasariop Vokietijai gali tekti vykdyti kažkokį planą B...

Šios problemos tikrai lengvai neišsispręs, teks priimti rimtus sprendimus, tolygius chirurginėms intervencijoms, arba situacija sprogs savaime ir taps sunkiai valdoma.

- O kaip Lietuvai elgtis, matant aplink save tokį kontekstą?

- Žinoma, mus paveiks. Tačiau sprendimas siūlosi savaime: neskubėti stoti į euro zoną.

- Nors ne jūs pirmas sakote, kad nereikia mums skubėti į euro zoną, tačiau valdžia, panašu, nė nemano klausyti: euro įsivedimas jau skamba kaip užkeikimas, tuo tarpu jau net patys vokiečiai svarsto įvairiausius išėjimo iš zonos scenarijus. Ar mūsiškiai to nemato?

- Jeigu kiltų sumaištis euro zonoje ir pradėtų pildytis patys juodžiausi scenarijai, prasidėti graikų ir ispanų bankrotai, vis tiek ta audra praūžtų, o euro zona liktų, tik narių skaičius būtų mažesnis, kitos sudėties.

Ji liktų tvirtesnė, tarsi branduolys be elektronų, jei kalbėtume fizikos terminais. O nuo to branduolio vėl būtų siekiama valiutų sąjungos. Europai nėra kitos išeities, kaip tik tęsti ekonominę integraciją, vienijimąsi ekonominiu pagrindu.

Jau dabar pažengta labai daug į priekį šia linkme, ypač dėl biudžetų drausmės. Paprastai šnekant, dabar Europos Komisija tikrins šalių narių biudžetų projektus ir kontroliuos. Tokio ekonominio centralizavimo tik daugės, daugelis čia įžvelgia išeitį Europos ekonomikai, todėl ir pinigų sąjunga pagal tą logiką yra privaloma...

- Ta biudžetų drausmė labai abejotina... Antai euro zonos finansų ministrai kalba tik apie 3 proc. BVP deficitą, tačiau niekas nekalba apie nulinį deficitą?

- Taip, jie kalba apie 3 proc. tik dėl to, kad beveik niekas ir tų 3 proc. reikalavimo nesilaiko, išskyrus suomius ar estus... Visi kiti įbridę į skolas nepalyginti giliau, todėl jiems tie 3 proc. yra pirminis, artimiausias tikslas, t.y. siekiamybė.

Kita vertus, birželio mėnesį Europos vadovų taryboje jie susitarė dėl fiskalinės drausmės pakto. O ten yra kalbama apie biudžetų subalansavimą, t.y. bent jau mintis, kad reikia gyventi pagal pajamas, jau pastebima. Tiesiog jie visi supranta, o gal įsivaizduoja, kad per artimiausius 10 metų neįmanoma subalansuoti biudžetų, nes yra vyriausybių įsipareigojimai - keliai, mokyklos, kariuomenė ir visa kita...

Kitas klausimas - ar nevertėtų tų įsipareigojimų mažinti. O jeigu pajamos mažėja, ekonomika neatsigauna, nori nenori tenka skolintis. Pirmiausia skolinamasi iš saviškių, t.y. iš tų šalių gyventojų, draudimo bendrovių, ir jeigu biudžeto deficitas nėra didelis, iš tų pinigų jis ir padengiamas... Tačiau tam reikia realios ekonomikos, kitaip skolos tik didės ir bus rimtų problemų.

- Kiek yra efektyvios tos visos bankų gelbėjimo priemonės? Štai ispanams ES duoda 100 mlrd., tačiau matome, kad ten netgi ne bankai, o ištisi regionai bankrutuoja. Apie Graikiją išvis neverta kalbėti... Gal pinigai ne ten kišami?

- Čia kiek skirtingi dalykai. Ispanų regionai yra vietinės valdžios reikalas ir rūpestis, centrinė valdžia ten svarsto, ar yra prasmė įsikišti ir jiems pagelbėti, ar ne.

O bankai yra visai kitas reikalas. Jiems tos lėšos nėra dovanojamos už dyką. Jiems skolinama daugiausia iš Europos centrinio banko siekiant palaikyti jų gyvybingumą. Jie kasdien „suka“ pinigus, tačiau nesuveda galų - jie turi gausybę vadinamųjų blogų paskolų dėl nekilnojamojo turto krizės. Bankai, išdaliję tas paskolas, gali žlugti, todėl ir daromos finansinės injekcijos. Jeigu tie bankai išliks gyvi, tikimasi, kad jie pamažu tuos pinigus sugrąžins. Tik štai problema: iš kur jų pasemti?

- Kodėl sunkiau? Europos centrinis bankas prispausdins tų niekuo nepadengtų pinigų, prirašys kompiuteriuose nuliukų ir imkite sau, negi gaila to, ko realiai nėra?


- Taip gali būti. Čia reikėtų pakalbėti su bankininkais. ECB iš dalies taip ir spausdina pinigus. ECB priima užstatą iš bankų - dažniausiai tai jų turimos ispanų ar italų vyriausybių išleistos obligacijos - ir duoda paskolą. Tačiau ECB neturi virš galvos Europos vyriausybės kaip, pavyzdžiui, amerikiečiai.

Jeigu skolintųsi vyriausybė, tai būtų grynas pinigų spausdinimas. Amerikiečiai vis pakelia limitą, kiek leidžia vyriausybė, tiek ir prispausdina dolerių. Tačiau doleris yra viso pasaulio valiuta - jei tik atspausdini daugiau dolerių, jie tuojau pat į Kiniją iškeliauja, į Rusiją, pas arabus. Amerikai infliacijos pavojaus nėra, o su eurais elgiamasi kiek griežčiau...

- Globaliu mastu vyksta grynųjų pinigų naikinimas, pervedant visą sistemą į elektronines laikmenas. Tačiau ar tai kartu nėra ir žmonių finansinės nepriklausomybės naikinimas? Arba, galbūt dar blogiau, siekis tuos žmones kontroliuoti pasakojant, neva taip kovojama su šešėliu? O kur nekaltumo prezumpcija? Kodėl visi in corpore yra laikomi potencialiais nusikaltėliais?

- Tai yra rimtas pavojus. Kai žmogus naudoja grynus pinigus, jis yra visiškai anonimiškas ir nepriklausomas. Tačiau kai jis daro pervedimus kompiuteriu ar atsiskaito kortelėmis, apie jį sužinoma viskas - ką jis perka, kam ir kiek moka, kurią valandą... Čia ir yra visas bjaurumas.

Sistema kaip Džordžo Orvelo (George Orwell) knygoje „Gyvulių ūkis“: patenkame į visišką Didžiojo Brolio kontrolę. Didysis Brolis apie mus viską žino ir nesunkiai gali mus stebėti. Šis pavojus šiuolaikiniame pasaulyje jau neišvengiamas, kaip tie išmanieji telefonai, kurie jums rodo kelią, maršrutą, kur eiti, bet kartu parodo ir kur jūs esate, o Didysis Brolis savo ruožtu jus mato... Kokia čia mano laisvė, jeigu kažkas visada gali sužinoti netgi kur aš esu?

Klausimas tik kas tas Didysis Brolis?

Įstatymai, kurie reglamentuoja tuos elektroninius bankininkystės atsiskaitymus, ko gero, neatsveria duomenų apsaugos įstatymų. Tačiau virš visko stovi centrinės valdžios institucijos. Įstatymais yra apibrėžta, kada jos gali naudotis tais duomenimis, kada reikia kreiptis į teismus leidimo ir t.t., bet iš esmės ši sritis yra palikta valdžios nuožiūrai ir galiausiai paskutinis žodis priklauso jai.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s