respublika.lt

Bankams - milijoniniai pelnai, o lietuviams - 4,6 proc. infliacija (14)

2017 spalio mėn. 28 d. 08:03:34
Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Lietuviai savaitgaliais vos ne masiškai „turistauja“ į Lenkiją, kad čia nusipirktų pigesnių prekių. Įskaitant net tualetinį popierių. Tačiau, sprendžiant iš jau skelbiamų didžiausių Lietuvos įmonių trijų ketvirčių finansinių ataskaitų, mūsų ekonomika klestėte klesti. Išgyvena žydėjimo periodą. Tad kurių galų Lietuvos piliečiai graibsto Suvalkuose kiekvieną pigesnį sūrelį, jei mūsų šalis, anot finansinių ataskaitų, didžiausioms įmonėms uždirba milijardinius pelnus?

 

„Swedbank“ paskelbė, per 9 šių metų mėnesius uždirbęs

85 mln. eurų grynojo pelno. O pernai per tą patį 9 mėn. laikotarpį uždirbo tik 74 mln. eurų, tai yra 15 proc. mažiau. Ar yra koks nors santykis tarp šalies gyventojų ir banko gerovės? Jei bankas pernai buvo 15 proc. „skurdesnis“, tai gal ir gyventojai pernai buvo 15 proc. skurdesni nei šiemet? Pvz., 15 proc. dažniau važinėdavo apsipirkti į Lenkiją. Tačiau ne. Pernai žmonės dar važinėdavo savo lengvuoju transportu, o šiemet juos jau veža specialūs keleiviniai autobusai. Jei srautas būtų sumažėjęs, privatininkams specialūs autobusai neapsimokėtų. Vadinasi, nepaisant, kad „Swedbank“ džiaugiasi padidėjusiu pelnu, Lietuvos žmonės negali pasidalinti šiuo džiugesiu. Šiemet į Lenkiją jau važinėja netgi tie, kurie savo mašinos neturi ar dėl blogos sveikatos negali vairuoti. Tad, jei kas ir girsis išaugusiais pelnais, tai ne mūsiškiai pirkėjai, bet lenkai pardavėjai.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje metinė infliacija rugsėjį buvo 4,6 proc., nors Europos Sąjungos vidurkis - tik 1,8 proc. Todėl čia prekių kainos augo ir toliau auga tiesiog žvėriškai. Aliejus, pienas, sūris, kiaušiniai pabrango 11,9 - 20,8 proc. Tad bankai turtėja, o lietuviai, nejausdami tų turtų, ir toliau lakstys apsipirkti pas kaimynus. Nes net Latvijoje infliacija tesiekia 3 proc.

To paties „Eurostat“ duomenimis, 30,1 proc. mūsų gyventojų yra ties skurdo riba. Patys nieko neturi. Bet naudojasi elektronine bankininkyste ar pensiją, algą gauna „nuo kortelės“. Ne pasirinktinai, bet priverstinai. Vadinasi, bankai, tvarkydami tokių skurdžių sąskaitas, ir iš jų gauna pelno. Ir iš visiškai skurdžių namų ūkių, sudarančių šalies trečdalį. Nes ir minimalus darbo atlyginimas yra išmokamas per bankus.

SEB banko grupės grynasis pelnas šiemet išaugo 28 proc., o pats bankas per 9 mėn. uždirbo 65 mln. eurų grynojo pelno. Tokia mūsų ekonomika. Kupina paradoksų. Lietuvoje, kurios gyventojai, ypač jaunos šeimos bei pensininkai, yra vieni skurdžiausių Europos Sąjungoje, bankai ir farmacininkai - klestėte klesti. Sugeba išspausti iš skurdžių milijoninius pelnus. Bankai šiųmetį pelno augimą aiškina taip - padidėjo namų ūkių vartojimo išlaidos ir skolinimasis būstui. Vėlgi paradoksali Lietuvos ekonomika. Žmonių mažėja, bet namų ūkių vartojimo išlaidos didėja. Žmonės esą turtingėja, tačiau „Maisto bankas“ seka paskui kitus bankus kaip šešėlis. Vos spėja dalinti nuskurdusiems žmonėms suaukotus produktus. Tad lietuvių namų ūkiuose tikrai didėja suaukotų kruopų ir aliejaus vartojimas.

Jei skandinavai taip turtėja, vadinasi, Lietuvos valstybė svetinga. Draugiškai leidžia svečiams kuo daugiau uždirbti. Ar svečiai už tai dėkingi? Ar abipusis draugiškumas trykšte trykšta? Toli gražu. Bankai lietuviams nėra draugiški. Provincijoje bankų skyriai likę tik rajonų centruose, o kai kur - ir visai neliko. Didžiuosiuose miestuose bankų skyrių ir net bankomatų mažėja. Jei klientui reikia toliau važiuoti iki bankomato ar banko padalinio, pvz., iš Rietavo į Plungę, jis sunaudoja daugiau kuro ir laiko. Savo sąnaudų. Ne banko. Tad skandinavų pelnų didėjimas tiesiogiai priklauso ir nuo klientų nepatogumų didėjimo. Kam rajonuose išlaikyti padalinius, mokėti jų darbuotojams algas, jei daug pigiau pavaikyti lietuvius klientus. Niekur nedings.

Teigiama, kad kovojant su šešėliu, būtina masiškai atsiskaityti elektroniniais pinigais. Grynieji pinigai vos nepaskelbti šešėliniais. Būtinai gauti iš kontrabandos ar kito neapmokestinto pasipinigavimo. Bet nutylima, kad kuo dažniau atsiskaitome kortelėmis, tuo daugiau uždirba bankai. Nes įmonės turi naudoti kortelių skaitytuvus. O be grynųjų pinigų mūsų piliečiai negali apsieiti dėl tų pačių bankų. Kur dėtis kokiame bažnytkaimyje, jei nėra bankomato, o žmogui reikia skubiai atsiskaityti už atvežtas malkas? Tad grynieji pinigai buvo ir bus neišvengiama būtinybė. Ir tokią būtinybę sukūrė patys perdėtai godūs skandinavai.

ORLEN Lietuva paskelbė, kad įmonės trečiojo ketvirčio pajamos - vos ne rekordinės Mažeikių bendrovės istorijoje. Trečiojo ketvirčio grynasis pelnas - 72 mln. JAV dolerių, antrojo ketvirčio - 50 mln. JAV dolerių, o pirmojo ketvirčio - 42,8 mln. JAV dolerių. Iš vienos pusės džiugu, kad kažkam sekasi, mažeikiečiai turi darbo, valstybė gauna mokesčius, nes 2006 m. Lenkijos giganto PKN ORLEN įsigyta bendrovė nebankrutuoja. Kita vertus, ar būtinai reikėjo bendrovę parduoti. Jei ji buvo tokia finansiškai perspektyvi, gal Lietuvai ją reikėjo pasilaikyti sau? Bet buvo įrodinėjama kitaip. Iš pradžių atidavėme amerikiečių „Williams International“, o paskui tas, jau ne mūsų, turtas ėmė eiti per užsieniečių rankas. Ir būtent jiems, o ne mums auginti pelnus.

Mūsų mokytojai, bibliotekininkai, socialiniai darbuotojai tų milijonų nejaučia.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (14)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • STICHIJA: penktadienį Ramiajame vandenyne prie Saliamono Salų įvyko 6,5 balo žemės drebėjimas.
  • APIBENDRINS: penktadienį Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje vyks konferencija „Priklausomybių konsultantai Lietuvoje”, kurioje numatyta apibendrinti Priklausomybės ligų specialistų asociacijos projekto „Priklausomybių konsultanto modelio, veikiančio užsienio šalyse, diegimas 9 Lietuvos savivaldybėse“ rezultatus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar savo mieste matėte žmonių, kurie dalyvavo „Raudono baliono“ akcijoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +7 C

    0  +4 C

 

   +4  +3 C

  +6   +9 C

   +3  +6 C

 

   +3  +8 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis