Dėl Kauno tragedijos sukyla visuomenė, dėl tragedijos kaltinamas pedofilų klanas, netikima, kad žudyti galėjo Drąsius Kedys, reikalaujama kaltų pareigūnų atsakomybės, generalinio prokuroro atsistatydinimo ir atsakomybės, vyksta piketai, mitingai. Seimas priverčiamas atlikti parlamentinį tyrimą. Seimo išvados visuomenę dar labiau sukiršina, manoma, kad suklaidinta ir prezidentė. Algimantas Valantinas arogantišku elgesiu, keletą kartų pareikšdamas, kad jis dirba gerai ir nemano atsistatydinti, dar labiau kaitina įtampą.
Andrius Ūsas pradedamas saugoti pagal Apsaugos įstatymą. Jo apsauga kainavo mums apie 40 000 Lt kiekvieną mėnesį. Aš, daugiau nei 30 metų išdirbęs prokuratūroje, neatsimenu, kad nusikaltėlius valstybė dar ir saugotų, kitaip nei kalėjime. Įdomu, kas inicijavo tokio sprendimo priėmimą?
Visuomenė pradedama maitinti serija TV laidų, kuriose tiek Laima Stankūnaitė, tiek A.Ūsas vaizduojami kaip nukentėję, D.Kedžio apšmeižti dori piliečiai, taip pat smerkiami D.Kedžio rėmėjai, jo sesuo Neringa Venckienė. Tai dar labiau suskaldo visuomenę.
Visuomenės ir prezidentės verčiama prokuratūra duoda nurodymą perduoti bylą į teismą. Tačiau prezidentė ir visuomenė apgaunama - A.Ūsui byloje liko tik lengviausias, koks galėjo būti kaltinimas, t.y. mergaitės tvirkinamieji veiksmai, nebeliko jos prievartavimo. L.Stankūnaitei išvis jokie įtarimai nepateikiami, lyg A.Ūsas būtų tvirkinęs mergaitę naktimis, įlindęs pro kaminą, motinai nežinant.
Visuomenė mitinguoja, rašo peticijas, reikalauja teisingumo. Galimai nusprendžiama, kad reikia mesti paskutinį įrodymą, jog žudė D.Kedys (anksčiau ar vėliau jis turėjo būti nužudytas, nes D.Kedys laisvėje - tiksinti bomba, išsprogdinsianti spec. tarnybas ir pedofilų klaną): jis prigirdomas alkoholio, imituojama jo mirtis nuo užspringimo lapu ir skrandžio turiniu. Kūnas nuvežamas ir numetamas prie Kauno marių, šalia numetamas ir pistoletas, iš kurio buvo nušauti teisėjas ir Violeta Naruševičienė. Visuomenė negali patikėti, kad D.Kedys nenužudytas, tuo labiau kad ant jo kūno akivaizdūs smurto požymiai, neleista kūno ekspertizėje dalyvauti ekspertui profesoriui Antanui Garmui. Dar keistesnė atrodo aplinkybė, kad D.Kedys tiek laiko vaikščioja su įkalčiu - pistoletu, bet ant jo nepalieka jokių pirštų atspaudų.
Įtampa aštrėja, D.Kedžio sesuo N.Venckienė reikalauja pakartotinės ekspertizės, lavono ekshumacijos. A.Ūsas viešai pareiškia, kad jis bus išteisintas ir kad tai žino patys prokurorai. Matyt, A.Ūsas jaučiasi šiek tiek apgautas tiek galimai VSD, tiek prokuratūros, todėl galimai pradeda reikšti pretenzijas, gal net grasinti. Galimai nusprendžiama pašalinti ir A.Ūsą, nes jis per daug žino, o agentai neišduodami. A.Ūsas, važiuojantis motociklu, sustabdomas, nuvežamas ir prigirdomas upelyje, galimai taip pat prigirdomas alkoholio, nes jo žmona teigia, kad jis išvažiavo blaivas. Įdomu, kodėl A.Ūso motociklininko pirštinė, kuri sunkiai nusimauna, randama net už pusantro kilometro nuo įvykio vietos? Gal buvo sustojęs pasisveikinti? Vėl apsižioplinta?
Nors negalime atmesti ir tos versijos, kad kape visai ne A.Ūso palaikai.
Kas kitas? Manau, L.Stankūnaitei turėtų būti teismo sprendimu sugrąžinta duktė. Dėl to jau daromas spaudimas. Jų pėdsakai pasimes kur nors užsienyje, gal gausime žinią, kad žuvo kokioje avarijoje. Jokių įrodymų nebeliks. Venckai greitai bus pastatyti, kaip liaudis sako, į savo vietą. Keisčiausia, kad jų kolegos teisininkai dar nesuprato, kas vyksta, ir padeda susidoroti.
D.Kedžio byla: sutryptas teisingumas
D.Kedžio byla: tylėjimo įžadai
D.Kedžio byla: infiltruotas “kurmis”
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
