respublika.lt

2018 rugsėjo 18, antradienis

Arvydas Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauganuotraukos (77)

2018 liepos mėn. 31 d. 10:35:31
Arvydas JUOZAITIS

Tuštuma. Dvi baltų tautos iš vienos šaknies, vieno kamieno, tačiau kokie skirtingi keliai! Dvi valstybės, nebendraujančios kaip dera bendrauti gentainiams, dvi viena kitos beveik nematančios ekonomikos ir viena kitą užmirštančios užsienio politikos.

 

Norėčiau klysti, ir jeigu kas įrodytų, kad klystu – nuolankiai sutikčiau. Deja, neklystu.

Kasmet Latvijos Saeimoje rengiamuose užsienio politikos debatuose, o greta to – ir jų nustatomose gairėse Latvija nemato Lietuvos. Dažniausiai atsiperkama keliomis bendromis frazėmis ir teiginiais apie vienybę. O Lietuvos Seime? Apskritai jokių debatų nėra. Lietuva „apsikuičia“ visai be Latvijos.

Absurdas prie absurdo ir tame absurde – skylė.

Egzistencinis klausimas: ar mes galime pajudėti iš mirties taško? Nes mums mėgins sakyti: apie kokią latvių ir lietuvių vienybę jūs kalbate? Vienybė su tuštuma?

Tą vienybę, kuri būtina geopolitikai, nes mūsų tyko egzistencinė, politinė, kultūrinė ir galiausiai išnykimo duobė.

Mes, lietuviai, savo galimą ir būtiną istorinį partnerį palikome kaip kitados prūsus.

O Latvija? Latvija gal ir norėtų kalbėtis, bet juk Lietuva tebestovi atsukusi nugarą.

Taip, yra Baltijos asamblėja. Tačiau ji tik labai formaliai tęsia kitados būtą trijų, tuomet dar tik atgimstančių tautų bendrumo emociją. Latvijai su Lietuva tokio artumo seniai nepakanka. Tuo labiau, kad ir Latvija su Estija bendradarbiauja gyviau, kalbasi konkrečiau.

Pasekmės.
Naujiena: Latvijos URM vadovas Edgaras Rinkevičius pranešė apie artimiausiu metu numatytą Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos vizitą į Latviją. Drauge su Latvijos prezidentu jis tikriausiai perkirps juostelę, atidarys bendrą su Latvija logistikos centrą Kraslavos rajone ir taip užsitikrins alternatyvų Baltarusijos krovinių pervežimą į Rygos uostą apeinant iki šiol buvusį pagrindinį kelią į Klaipėdos uostą. Savo ruožtu, Latvija ruošia sau placdarmą ekonomikos eksportui į Rytus. Jau dabar Baltarusija naudojasi situacija ir mėgina pasinaudoti galimybėmis, kurios kyla dėl Latvijos ir Lietuvos nesikalbėjimo. Tai bus naudojama ir spaudžiant Lietuvą dėl jos griežto nusistatymo blokuoti Astravo AE eksploataciją. 

Nesugebėję palaikyti draugiško ar bent jau aktyvaus dialogo su rytinės kaimyninės šalies vadovu, mes neišvengėme Astravo AE statybų, nors jos aikštelė buvo pasirinkta, nepaisant Espoo konvencijos pažeidimų ir Lietuvos protestų.

Taip, mes net prisidėjome prie to, kad Astravo atominė elektrinė būtų statoma, atidėliodami Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atsijungimą nuo elektros energijos tiekimo žiedo BRELL (Baltarusija-Rusija-Estija-Lietuva-Latvija). Tada, kai buvo projektuojamos visos trys atominės elektrinės (Astravo, Visagino ir Karaliaučiaus srities), juk tikėta ir net žinota, kad tas žiedas užtikrins naujų galingų jėgainių darbą… Rusijos energetinėje sistemoje. Nes tokio galingumo elektrinėms būtinas pirminis galios rezervas, kurį gali užtikrinti tik Šiaurės Rusijos hidroelektrinės. Astravo AE atveju – magistralė eina į Lietuvą. Jei Lietuva šios neprašytos elektros energijos nepriimtų, kur ji tekėtų? Į dangų? O gal vis dėlto nesamu tiltu į Latviją ar net kitu nesamu tiltu į Lenkiją?

Karavanas tik paspartina žingsnį, kai, žinia, kas įsiloja. Tad ko stebėtis, kad A. Lukašenka dabar vyksta į Rygą.

Štai kokia elementari mūsų, Lietuvos ir Latvijos, nebendradarbiavimo išdava. Jau nebe išvada. Šioje situacijoje Latvija, regis, neišvengiamai pasuks pragmatiniu tik savųjų interesų paisymo keliu. Bet juk summa summarum, geopolitiškai, strategiškai aišku: kas ilgalaikėje perspektyvoje žalinga Lietuvai, tas anksčiau ar vėliau bus žalinga ir Latvijai. O kas laimės iš

Nesant bendros strategijos santykiuose su rytų kaimynais, užsisuka ydingas abiejų Baltijos šalių vien tik „pragmatinių“ ir atskirų kiekvienai šaliai interesų ratas. Savigriovos ratas.

Esminis pasiūlymas.
Neturėdami ir netgi nesuvokdami ilgalaikių bendrų Latvijos-Lietuvos interesų jau gerokai pagyvenome ir prisigyvenome bėdų. Net pasidarbavome jas kurdami. Pirmiausia, žinoma, pasidarbavo abiejų šalių politinis elitas. Ir vėl kartojasi Lietuvos elito dėsnis: mūsų elitas (šiais laikais net ir iš ubagų kilęs) labai greitai išduoda nacionalinius interesus.

O juk kalbama apie dviejų sesių bendrus nacionalinius interesus!  Išlikimo interesą.

Tiesa, pavienių mėginimų paskatinti Lietuvos ir Latvijos strateginį bendradarbiavimą būta (kuriant bendrą informacinę, kultūros ir švietimo erdvę, derinant ekonominę, energetikos ir transporto politiką bei kita). Tačiau jokios politinės valios šiems palinkėjimams įgyvendinti taip ir neatsirado.

Todėl būtina sugrįžti prie Latvijos ir Lietuvos politinės sandraugos (konfederacijos) idėjos.

Ne, nesiūlau jokių viršnacionalinių institucijų. Nereikia nė papildomos biurokratijos. Kalba tik apie naują tvarką ir rėmus, kurie nebeleistų abiejų šalių pareigūnams tuščiai aušinti burnas apie esą gyvą latvių ir lietuvių bendrystę. Ne, mūsų bendrystė leisgyvė, jeigu nepasakius griežčiau.

Latvijos ir Lietuvos santykių radikalus pagyvinimas artimiausioje ateityje abiems nekainuotų jų biudžeto lėšų. Tarpparlamentinės bendravimo grupės yra, jos turi dirbti, o ne vegetuoti. Jos gautų papildomus rimtus dvišalio veikimo įgaliojimus ir šia kryptimi turėtų skatinti veikti vyriausybes, ministerijas, kitas veikiančias institucijas. Pagaliau juk 2011 metais yra paruošta ir abiejų šalių vyriausybių aprobuota bendradarbiavimo galimybių studija (Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvų studija/Ziņojums par Latvijas un Lietuvas sadarbības perspektīvām), – paruošta, aprobuota ir ... padėta į abiejų vyriausybių stalčius.

Sandraugos tikslai. Kadaise romantine svajone apšaukta Latvijos ir Lietuvos konfederacija pagaliau turi virsti tikrove. Ji įgyvendintų tuos savaime suprantamus lietuvių ir latvių vienybės tikslus, apie kuriuos buvo daug svajota, daug kalbėta ir planuota.

Tai reikštų pirmiausiai: bendra informacinė, kultūros, švietimo ir mokslo erdvė. Tai bendroji gynybos ir saugumo erdvė, tai ir jungtinė ekonomikos, transporto, energetikos ir aplinkosaugos politika (esminiai visų jų momentai plačiau išdėstyti mūsų parengtuose bendros strategijos Latvijai ir Lietuvai metmenyse, el. nuoroda).

Siūlau atkreipti dėmesį į XXI amžiaus laimės ekonomikos principus, kurie siūlomi pritaikyti Sandraugos kuriamai ekonominei ir socialinei politikai. Taigi, tai būtų abiejų šalių „laimės sąjunga“: laimė̃s láimės Lietuva ir Latvija, arba nelaimės niekas.

Tautinių valstybių bendra atspirtis globalizmui ir geopolitiniams iššūkiams. Mūsų šalys pernelyg nuostabios, kad jas apleistų – o juk tai vyksta visais frontais – gyvybinės jėgos. Kiekviena sau Lietuva ir Latvija nebus laimingos. Niekada.

Vienybė – ne vien sentimentai.
Lietuvos ir Latvijos vienybė nėra tiktai humanitarams geidautinas vieningas kultūrinis-informacinis laukas. Tai visapusiškas dviejų kaimyninių valstybių tandemas (konfederacija), užtikrinantis abiejų tautų egzistencinių siekių įgyvendinimą. Bendras 5 mln. gyventojų rinkos tandemas pritrauktų daugiau žinomų investitorių, suteiktų daugiau galimybių ekonomikai, žadintų prekių kainų mažėjimą, savos produkcijos (pvz., žemės ūkio, išmaniųjų prekių) eksportą. Bendroji erdvė itin sustiprintų turistų srautą.

Lietuvos ir Latvijos energetikos, transporto ir kita infrastruktūra taptų dvišaliu konsorciumu, bendra Sandraugos infrastruktūra, kuri būtų naudojama taip, kad abi šalys gautų maksimalią naudą.

Gerai koordinuota gynyba sustiprintų abiejų valstybių saugumą nuo galimų agresijų. Padidėtų abiejų valstybių politinis svoris tarptautinėje erdvėje, nes jos prabiltų vienu balsu. Kartu būtų lengviau atsilaikyti prieš globalizmo nešamą kultūrų nykimą ir mūsų bendrą menkinimą, o pagaliau – ir prieš savinaiką.

O kaipgi trečioji Baltijos sesė Estija? Lietuvos ir Latvijos tandemas tik pagyvintų santykius su Estija, sudarytų sąlygas pakelti visų trijų Baltijos šalių bendradarbiavimą į naują aukštesnį lygmenį. Bendroji informacinė erdvė plėstųsi ir į Estiją imantis papildomų pastangų, kad įveiktumėme didesnį kalbos barjerą. Žinoma, suprantant, kad Estija panašius tikslus puoselėja su sese Suomija.

Taigi, tai būtų Baltijos Tėvynių sąjunga. Drauge tai būtų ir pirminis, nepasiekiamai idealus „tėvynių sąjungos“ pavyzdys visai Europai. NE-EUROBIUROKRATINIS, NE-FEDERALISTINIS modelis. Valingųjų sąjungos Europoje šaltinis.

Politinės prielaidos Sandraugos iniciatyvai.
Utopija? Žinoma, 30 metų tai buvo utopija.

Utopija, kol mes, latviai ir lietuviai, kalbėsimės tik prastėjančia rusų ir elementaria anglų kalba, kol nematysime vieni kitų TV laidų, kol nesimokysime mokyklose vieni kitų kalbos – taip, tol tai bus utopija. O realybe liks tik tai, kad Lietuvos smalsuoliai apie Latviją sužinos vien iš užsienio radijo stočių ar … iš Pirmojo Baltijos kanalo TV, įvairių „sputnikų“.

30 metų tai buvo utopija, todėl ir liko utopija. O jau seniai turėjo būti pralaužti ledai ir vieni pas kitus turėjome jaustis kaip vieno dviejų šeimų namo erdvėje. Sandraugos realybėje.

Jei tylėsime, Lietuvos nacionalinis transliuotojas dar 30 metų neįsteigs Rygoje televizijos korespondentinio punkto. Lietuvos radijo korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis liks malonia istorine išimtimi; Lietuvos URM bei Kultūros ministerija dar 30 metų nematys reikalo Rygos ambasadoje įkurti kultūros atašė etatą.

Ar atsiras politinė valia mūsų Sandraugai? Visa priklausys nuo sąmoningų lietuvių  ir latvių palaikymo, o po to – ir nuo pabudusios Lietuvos derybų su pabudusia Latvija. 

Skelbdamas šią naujos strategijos Latvijai ir Lietuvai jungtinę viltį, tikiuosi platesnių svarstymų, visuomenės atgarsių; žinoma, ir politinių oponentų dėmesio.

Kiek liko gyvenimo, tiek netylėsime. Palaipsniui išbrisime iš šio apsileidimo, jei neketiname drauge amžiams užgesti. Mūsų tautos – žymiai daugiau nei tik mūsų trumpi gyvenimai.

Latvijos ir Lietuvos sandrauga (trumpiau – Sandrauga) būtų steigiama pagal abiejų valstybių parlamentuose ratifikuojamą kompleksinę tarpvalstybinę sutartį.

Sutartis nustatytų pariteto pagrindais sudaromą Sandraugos institucinę bei teisinę sąrangą, panaudojant tam abiejose šalyse jau veikiančias institucijas. Tarpparlamentinei Latvijos ir Lietuvos grupei pagal Sutartį būtų suteikti specialūs įgaliojimai bei garbingas Latvijos ir Lietuvos Senato titulas. Senatas siūlytų teisės aktus, stiprinančius Sandraugą, arba stabdytų ir tobulintų tuos, kurie ją silpnina. Būtų nustatyti ir kiti tarpparlamentinės sąveikos būdai, nesikertantys su bendradarbiavimu Baltijos asamblėjoje.

Vykdomosios valdžios grandyje Sandraugos įgyvendinimui būtų sukurtas dvišalis Strateginis komitetas, turintis gana plačius įgaliojimus, o užsienio politikos koordinavimui – abiejų prezidentų globojamas dvišalis Sandraugos biuras. Būtų numatyti kiti glaudaus bendradarbiavimo steiginiai.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (77)

  • Angelė 2018 liepos mėn. 31 d. 16:48:36

    nejau Jūs nesuprantat,kad reikia sugyventi ne tik su sodo,
    apylinkės,gyvenamosios vietos kaimynais?Baikit bristi į praeitį.Kam tai
    naudinga tegu...O mes bandykim eit į priekį.Man atrodo tik vargšeliai
    audrą stiklinėje .....Pagailėkim "vargšų...'


    gtrodo labiau

  • įdomu 2018 liepos mėn. 31 d. 15:32:00

    Juozaičiui gerai, jis jau turi žirgo galvą ir gali bičiuliautis su
    latviais, o ką darys tiems, kurių snukis ne toks, kokių reikalauja
    arijų standartai?

  • nuomuonei 2018 liepos mėn. 31 d. 15:00:04

    jusu manymu draugauti ir tampti trak-tuvieciais.baltarusiai pagaliau
    apsidziaugtu visisku savo kaimynu ilga laika rodomu abejingumu.cia tik
    hipoteze,doktoranturos apie "traktoriu nauju tepalu pritaikyma naujam
    motorui" youbyleij"tai niekas neparase.tegyvuoja verslo bendradarbiavimas!

  • valdas 2018 liepos mėn. 31 d. 14:53:00

    Sitas prietranka,tai (gryb.nr 2),arba visiskas Lietuvos sunaikinimas,jau
    nebe istorine klaida...
    Tiek metu Lietuva be teises,kalbek pirma apie teise,zmones vergijoje 28
    metai,nuskurdinti ,isniekinti,apvogti,nori but vyriausiu zonos
    priziuretoju,sapnas baltos kumeles...

  • Tam 2018 liepos mėn. 31 d. 14:49:09

    Aa..sakot noras nusizudyt. Tai dabar tikriausia zengiam i sviesia ateiti ?
    Negi nematot kad ekonomika baigiama suzlugdyt mokytoju gydytoju atlyginimai
    maziausi kalbama jau apie 71 m pencijini amziu zmones isvaziuoja ju vieta
    uzima pabegeliai is Ukrainos ir kitur. Ko dar reikia ?

  • Nerijus Leonas Zakrys 2018 liepos mėn. 31 d. 14:48:16

    Tikrai taip, visiškai solidarizuojuosi su ,,Istorinės klaidos" autoriumi.
    Neabejotinai A.Juozaitis yra vienas iš Lietuvos sąžinės stulpų,
    teneįsižeidžia kiti, pretenduojantys į šį garbingą, bet labai
    sunkiai įgyjamą titulą.
    Ko reikia Latvijos ir Lietuvos realiai vienybei pasiekti? Pirmiausia reikia
    praktiškai atsisakyti nuo mūsų perkaitusiose galvose įsitvirtinusių
    stereotipų apie artimiausius kaimynus. Visa bėda tame, kad, deja, be
    A.Juozaičio, Lietuvoje mažai kas sugeba įsigilinti į latvių-
    lietuvių- estų vienybės esmę ir prasmę.
    Bendrojo lavinimo programos Istorijos kursas sukonstruotas ir
    užprogramuotas į kriterijus, o ne į kokybišką kompetencijų ir
    gebėjimų ugdymą, kad paprasčiausiai nelieka laiko moksleiviui
    įsigilinti į temos esmę, o mokytojas neatlieka lavintojo ir
    koordinatoriaus pareigų. Tad ko norėti, jei vėliau mokinys, gavęs
    išsimokslinimą, (bet be išsilavinimo !), tampa tai veikėju ar
    politiku, ,ir nesuformavęs humanitarinės pasaulėžiūros, nesuvokia
    veiklos esmės.

  • aa 2018 liepos mėn. 31 d. 14:41:51

    Jungtis su Latvijos vatnikais? Ten latvių greit nebeliks. O jei kyla noras
    nusižudyt, tai junkimės su Karaliaučium.Procesas bus greitesnis ir
    mažiau skaudės.

  • Juozaiti, 2018 liepos mėn. 31 d. 14:35:09

    leisk tada paklausti,jei musu Prezidente yra Tamstos mok.laiku drauge,kodel
    leidi sau ja vertinti teigiamai kai sitiek nepataisomos zalos yra padaryta
    bendradarbiavime su musu kaimynemis? Ar nereikia sia nuomone ,beje kaip ir
    visos tautos lukescius jai atvirai isdestyti nevyniojant zodziu i vata,juk
    sitokia zala valstybei ir politine ir ekonomine prasmemis.Visa tai mato ir
    supranta "runkeliai",tad sitas KODEL? yra nepaliaujamas is visu doru
    pilieciu.Ir labai nusivyliau Tamstos visisku tylejimu sitiek metu!

  • nuomonė 2018 liepos mėn. 31 d. 14:11:51

    O kodėl turime bičiuliautis su Latvija, kodėl ne su Baltarusija, mano
    nuomone baltarusiai šiltesni ir draugiškesni žmonės. Juozaičio
    išvedžiojimai šakėmis ant vandens rašyti.

  • Vincenta 2018 liepos mėn. 31 d. 14:09:57

    Sutinku. Pritariu. Čia tai prezidentinis mąstymas. Iš tiesų, kaip
    galėjo taip nutolti dvi tautos? Kodėl niekam iki A. Juozaičio ypatingai
    mūsų prezidentų galvose neblykstelėjo tokios mintys?
    Gal todėl, kad jų veidai buvo ir tebėra į Vakarus pasukti? Iš ten vis
    laukiama ateinant dangiškosios manos.

  • Xx 2018 liepos mėn. 31 d. 14:07:05

    Mano nuomone.Lietuvos 30m.niekas.nevaldo.Valdo tik jei skirtus
    pinigelius.Lietuvos.didziausi.priesai rusai ir lietuviai nors Mano nuomone
    zydai ir lenkai.Klaikiausia.kad.bijoma.garsiai.sneketi

  • >... 2018 liepos mėn. 31 d. 13:57:11

    Tik tiek ir sugebėjai taškelius padėti ir priminti apie svarbesnes
    temas...Buduliams tai svarbiausia, kaip daugiau gauti babkių. Jums
    tema dėl tautos išlikimo - kaip kiaulei dangus, nes nesvarbu kas aplinkui
    sukasi, kokia kalba kalba, koks tikėjimas ir odos spalva.
    Jūsų mąstymas žemiau darželinukų...

  • Gintas 2018 liepos mėn. 31 d. 13:52:27

    "Senis" taikliausiai pakomentavo!

  • ... 2018 liepos mėn. 31 d. 13:24:44

    Šiuo metu yra svarbesnių temų.

  • Prašalietis 2018 liepos mėn. 31 d. 13:06:44

    Tokia A.Juozaičio"išmąstyta"šiuolaikinė"strateginė Krėvos sutarties
    būtinybė"su Latvija pralenkia savo"išminties gilumu,filosofinio proto
    galia"net ir šiandieninės tautos"proto ir
    sąžinės"V.Lansbergio"SANTYKIS YRA VISKAS".Pratęsiant A.Juozaičio
    mintį apie bendrą"kamieną"su Latviją reiktų prisiminti,kad mokslas
    sako,kad homo sapiens į europą ir Lietuvą atkeliavo iš
    Afrikos.Kietesnės Lietuvos išlikimo strategijos vardan reikėtų
    pagalvoti A.Juozaičiui ir jo šalininkams ir gerbėjams pagalvoti:gal yra
    vertingiau kurti konfederaciją su proproprotėvių žemyne gyvenančiais
    giminėmis Etiopijos ar Čiado valstybėse.Tuomet šiandieninės Lietuvos
    išlikimas pasaulyje bus garantuotas A.Juozaičio dėka tūkstantmečiams.

  • Mano nuomone 2018 liepos mėn. 31 d. 12:45:11

    Labai teisingai gerb. Juizaitis parase del musu nesikalbejimo ir
    nesiderinimo su musu artimiausia kaimyne Latvija. Taip - jie kaip ir estai
    pirmiausia ziuri savu interesu kai musu valdzia savus intersus greiciausia
    aukoja del svetimu. Kas elgiasi protingiau - mano isitinimu protingiau daro
    musu kaimynai. Dar reiketu paminet klasikini nesusikalbejino pavyzdi - duju
    laiva. Jog jis toks didelis kad uztektu visoms baltijoms salims. O
    nesikalbejimo rezultatas musu zmoniu skurdinimas ir is to isplaukiancios
    pasekmes

  • zm 2018 liepos mėn. 31 d. 12:25:37

    Nereikia pamiršti, kad Latbija ir Estija yra "protestantiškos" šalys, su
    praktiniu mąstymu, germanizacijos įtakoje, o Lietuva palyginus -
    egzaltuota katalikė su slaviškais draugais lenkais ir gudais.
    Vargu, Juozaiti, ar kalbos panašumas gali būti didesnis už skirtumus,
    juk Latvija irgi ne pernelyg domisi Lietuva, ir prie jos projektų nėra
    linkusi prisidėti "iš draugystės". Turėdami pašonėj draugiškesnę ir
    naudingesnę Baltarusiją, tesugebėjom ją visaip kolioti, nes gavom
    komandą iš viršininkų...

  • senis 2018 liepos mėn. 31 d. 12:11:07

    tai, Lietuvos pasienio kolukio pirmininko kalba, susitinkant su latviu
    kolukieciais. Busimas, daleiskim, Lietuvos prezidentas turetu kalbeti apie
    zmonisku santykiu atkurima su Rusija ir Baltarusija. Ne kazkada ateityje,
    bet dabar ir konkreciai. Astravo AE Lietuvai yra lobis. Lukasenka AE state
    ne savo pilieciu, ar kaimynu lietuviu naikinimui, state, nes AE yra
    ekonomikos pagrindas. Tame tarpe ir Lietuvos ekonomikos. Reikia viska
    daryti, kad Astravo AE butu sujungta su Kruoniu. Turesime, kaip ir savo AE,
    neideje nei cento, nesirupindami apie jos uzdaryma. Kodel mes tokie durni,
    a Juozaiti? Reikia baigti vykdyti visus Makeino nurodymus, jis jau sega
    senatvine silpnaprotyste, baigti tarnauti Makeinui, kaip jo Anakondos
    kilpos aplink Rusija dalis. Nei Rusija, nei Baltarusija Lietuvai ne
    priesai. Turim viena priesa Lenkija.

  • to >sk 2018 liepos mėn. 31 d. 12:06:33

    A.Juozaitis ir diplomuotas ekonomistas ir gilios m inties artojas ir
    išminties erdvės kūrėjas ir turi geras šaknis:jo visa šeima darbavosi
    dėl Lietuvos valstybingumo atgimimo metu.Žmogus nepraradęs minties
    tyrumo ir meilės Tėvynei,lietuvininkas su neišrautomis šaknimis.Minties
    ir išminties Prezidentas.

  • neaišku 2018 liepos mėn. 31 d. 12:01:17

    kuo remiantis galėtų gyvuot konfederacija. Flandrija ir Nyderlandai irgi
    svajoja apie vieną erdvę, bet tai greičiau utopija nei realybė, nors ir
    galėtų būti viena valstybė, bent jau dėl istorijos. Lietuva ir Latvija
    net ir tiek bendra neturi kiek Flandrija ir Nyderlandai. Paprastai
    konfederacijas kuria stiprėjantys elementai, o Baltijos regionas yra
    nukraujuojantis, taigi tokia konfederacija dar ir pavojinga, kad viena
    pusė nenusitemptų ir kitos į dugną.

  • Sk. 2018 liepos mėn. 31 d. 11:55:27

    Filosofas ir lieka filosofu . Išsirinkite prezidentu tai dar ne
    tokių nesamonių pripaistys . Lietuva viena tarpusavy pjaunasi kaip
    pasiutę šunys , ar įmanoma sąjunga Latvija ??

  • Suvalkiotas 2018 liepos mėn. 31 d. 11:48:46

    Dėdulės Landsbergio, Magnolijos-Grybauskaitės subinlaižiai pasiruošę
    visą Lietuvos žemę užpakaliais išarti, kad tik sukompromituotų
    gerbiamą Arvydą Juozaitį. Bet tikėkime, kad lietuviai dar neapkvailinti
    iki to, kad neatskirtų grūdus nuo pelų, tiesą nuo korupcinio melo. O
    Tėvynės išdavikai sulauks to, ko nusipelnė.

  • Rinksim 2018 liepos mėn. 31 d. 11:31:03

    Pagarba gerbiamam A.Juozaičiui jo gilios mintis iš širdies sklinda su
    pagarbos jausmu.Tai skaitant,randas daugiau taikingumo,ir lyg atveriama
    erdvė mąstymui.Daugiau straipsnių,daugiau,gerbiamo
    Juozaičio,minčių,būt neprošal.

  • žopa 2018 liepos mėn. 31 d. 11:14:59

    Arvydui visai nuvažiavo stogas.Abi respublikos neteko po 50 procentų savo
    gyventojų,tai jau ne pavojus,tai au įvykęs faktas.Išlikimui jokių
    šansų nebeliko.Liko tik pensininkų išmirimas,o teritorija jau senai
    parduota.

  • Na 2018 liepos mėn. 31 d. 10:59:11

    čia tik eilinis Juozaičio absurdas.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PABĖGO: antradienį Pietų Korėjos Tedžono mieste, kuris yra už 160 kilometrų į pietus nuo Seulo, iš zoologijos sodo pabėgo puma.
  • NELAIMĖ: Austrijos Graco mieste traukiniui susidūrus su autobusu, vienas žmogus žuvo, o dar 11 buvo sužeista.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar vizitai pas gydytojus ir tyrimai turėtų būti apmokestinti?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +8 +11 C

   +9  +11 C

 

   +8  +10 C

  +11  +24 C

   +22  +26 C

 

   +21  +24 C

  2-3 m/s

 3-5 m/s

 

    2-3 m/s

 

USD - 1.1671 PLN - 4.2955
RUB - 79.4113 CHF - 1.1236
GBP - 0.8888 NOK - 9.5620
reklama
Ukis 2018