1 nuotr.Šios mintys, kai pasaulis vis labiau globalėja, o Lietuva, tapusi įvairių tarptautinių organizacijų nare, priimdama daugybę mūsų tautai abejotinų įsipareigojimų, mane aplanko vis dažiau. Vargu, ar kas galėtų tiksliai suskaičiuoti, kiek į įvairias organizacijas ir jų vykdomus projektus yra investavęs, save filantropu vadinantis, milijardierius Džordžas Sorošas (George Soros). Šis amerikietis atvirai pasisako už narkotikų legalizavimą, seksualinių mažumų teises. Tad, kas gali paneigti, kad iš jo pinigų gavę veikėjai, vienaip ar kitaip rinkimuose neremia tokias pačias idėjas propaguojančių įvairių liberalų politinių partijų.
Rugsėjį Varšuvoje vyko kasmetinis Europos savitarpio bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) demokratijos institutų ir žmogaus teisių biuro posėdis. Jame buvo svarstytos valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimo problemos.
Pasirodo, mano anksčiau parašyti pastebėjimai, tai ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų buvusių Rytų bloko bei besivystančių šalių problema.
Buvo prisiminti 2017 metų Lenkijos įvykiai, kai Bartušo Krameko vadovaujamas „Atviro dialogo“ fondas Varšuvoje organizavo masinius neramumus, o savo internetiniuose puslapiuose kvietė žmones valstybiniam perversmui ir spausdino valdžios nuvertimo instrukcijas.
Ukrainos atstovai pasakojo, kad jų valstybės teisėtvarkos pareigūnams pavyko uždrausti „Atviro dialogo“ fondo veiklą, kai šis jų šalyje bandė prekiauti ginklais.
Šioje situacijoje labai taikliai nuskambėjo žinomo lenkų politologo profesoriaus Andžėjaus Zybutovičiaus (Andrzej Zybutowich) mintis: „Būtina labai aiškiai atskirti tikruosius visuomeninius judėjimus, kurie savo veiklas finansuoja narių mokesčiais ir skaidriai, nuo organizacijų, kurios finansuojamos iš užsienio ir propaguoja svetimas mūsų kultūrinėms tradicijoms idėjas.“
Aštuonis metus teko atstovauti Lietuvos Seimui Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje. Tai organizacija, kuri rūpinasi žmogaus teisėmis, demokratija, tolerancija ir pasisako prieš bet kokią diskriminaciją visame pasaulyje.
Kartais kildavo abejonės dėl kai kurių mažiau patyrusių ar suklaidintų kolegų iniciatyvų, kai šie Strasbūre imdavosi ginti žmogaus teises asmenų, kuriems jų valstybėse inkriminuojami finansiniai nusikaltimai ar machinacijos. Beje, Lietuva - ne išimtis tokiems nesusipratimams.
Neseniai mūsų šalies žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo atvejis, kai savo šalyje nuteistas ir Interpolo ieškomas kazachų oligarchas Muchtaras Abliazovas rado prieglobstį Lietuvoje. Jam leidimą čia būti išdavė Migracijos departamentas. Lietuvos teisėtvarkos pareigūnai, prokuratūra susigriebė už galvų.
Dabar šis pilietis, kurio pavardė tarptautinėje žiniasklaidoje neatsiejama nuo „Atviro dialogo“ ir Dž.Sorošo fondų veiklos, ieško užtarėjų, kaip politinis kankinys.
Bet kokiu atveju, Varšuvoje įvykusio ESBO konferencijoje šiais klausimais pasisakę Jungtinės Karalystės, Italijos atstovai labai aiškiai išsakė savo nuomonę, kad ten, kur dirba valstybių teisėsaugos pareigūnai, Interpolas, politikams kištis nederėtų. Tikiuosi, taip ir bus. Ir per įvairias tarptautines organizacijas niekas nesikiš į mūsų valstybės reikalus.
