Renata BAUBONYTĖ, pedagogė ir vertėja, dirbanti Jungtinėje Karalystėje:
Pritarčiau šeimos atašė atsiradimui. Jeigu jam pavyktų bent gauti leidimą stebėtojo teisėmis dalyvauti šeimų teismuose, tai būtų šioks toks žingsnelis į priekį. Svarbiausia, kad tai nebūtų tik dar vienas pavadinimas ambasadoje.
Šiuo metu Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje, manau, arba neturi tiek galios, arba tiesiog nesiima jokių priemonių spręsdama tokias problemas kaip emigrantų iš Europos šalių įvaikinimas - dažniausiai ji tiesiog laikosi neutralios pozicijos. Belgų žurnalistė Floresnė Beloni (Florence Belloni) pastebėjo, jog Didžioji Britanija jaučiasi itin galinga Europos valstybė ekonominiu požiūriu, pinigas čia yra viskas. Net ir matydamos, kad su jų piliečiais elgiamasi neteisingai, mažosios valstybės nedrįsta prieštarauti arba jaučiasi bejėgės, tėvai pagalbos iš savo šalies ambasados nesulaukia.
Sandra LATOTINAITĖ, teisininkė, dirbanti Norvegijos Karalystėje:
Pagal Norvegijos įstatymus, toks šeimos atašė negalės stebėtojo teisėmis dalyvauti apskrities komisijų posėdžiuose bei teismuose dėl vaiko teisių, nebent gautų leidimą išimties tvarka. Tad kokios bus tokio pareigūno funkcijos? Guosti ir raminti tėvus? Tam yra psichologai. Teisininko darbą atliks valstybės skirti advokatai... Reikalinga dvišalė Norvegijos ir Lietuvos sutartis vaiko teisių apsaugos srityje. Tik ji padėtų spręsti lietuvių, praradusių vaikus Norvegijoje, problemas. Vilčių suteikė žinia, jog Norvegijos parlamentas birželį pritarė 1996 m. Hagos konvencijos ratifikavimui. Tačiau pritarimas nelygu ratifikavimui. Parlamentas dar net nesvarstė įstatymo dėl Hagos konvencijos inkorporavimo į nacionalinę teisę projekto. Net ir ratifikavus ji pradės galioti tik praėjus 3 mėnesiams.