respublika.lt
 

Ar liks Vyriausybėje D.Grybauskaitės kadrų? (37)

2019 birželio mėn. 09 d. 14:16:12
Parengė Gediminas JAKAVONIS

Po liepos 12 d. turėtume išvysti naują Ministrų kabinetą. Ką iš esamų jo narių norėtų keisti Gitanas Nausėda, apie tai naujasis prezidentas kol kas nešneka. O kuriuos ministrus reiktų keisti ir kokie pirmieji svarbiausi darbai laukia valstybės vadovo?

×
nuotr. 1 nuotr.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje jau nebėra 6 ministrų „profesionalų“. Stasio Žumbio nuotr.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, Seimo narys, dabar išrinktas į Europos Parlamentą Juozas OLEKAS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Vidmantas ŽIEMELIS, Algimantas NORVILAS, Audrius BUTKEVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Ką tik baigėsi rinkimai, turime naują prezidentą Gitaną Nausėdą. Kad ir kaip būtų, pagal mūsų įstatymus prezidento galios yra tokios, kad jis ir gali, ir negali, jei neturi savo komandos. Pirmas atėjusio prezidento darbas yra priimti Vyriausybės įgaliojimus. Nuo to ir prasideda: santykiai su Vyriausybe bus normalūs, jeigu bus sutarta dėl ministrų. Gerbiamas Juozai, jūs pirmoje Vyriausybėje buvote sveikatos apsaugos ministras, buvote ir krašto apsaugos ministru. Jei aš būčiau išrinktas prezidentu, Aurelijų Verygą būčiau iškart atleidęs net nesvarstęs kandidatūros jau vien tam, kad padidinčiau savo reitingus. Ką jūs manote, kaip elgsis prezidentas, kas laukia dabartinių ministrų?



J.OLEKAS: Išrinktasis prezidentas yra pasakęs tokių teiginių, kad jo netenkina kai kurios sritys, kurios priklauso Vyriausybei. Manau, tikrai bus nemažai permainų. To reikia ir pačiam prezidentui, reikia ir Lietuvai, nes kai kurie ministrai aiškiai nesusitvarko su savo pareigomis. Prisiminkime, buvo organizuota daug interpeliacijų, tačiau dauguma tuo metu apsigynė, jie pasiliko. Bet kai pavažinėji po Lietuvą, jauti, kad žmonės mato netvarką sveikatos įstaigose ir žemės ūkyje, asfaltuojant kelius ir socialinėje srityje. Manau, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar premjeras bus siūlomas tas pats. Nuo to labai daug priklausys, ar pasiliks tokios sudėties Vyriausybės ministrai. Jei bus naujas premjeras, bus iš esmės ir naujas kabinetas. Ateidama dauguma turi turėti ir tam tikrą atsakomybę. Atsakomybė yra ne tik Seime, bet ir Vyriausybėje. Svarbi ir prezidento pozicija kalbantis su senuoju ar naujuoju premjeru dėl ministrų, kurie nesusitvarko su savo pareigomis. Aš niekaip negaliu pritarti požiūriui, kad sveikatos apsaugos srityje kas nors juda į priekį. Taip, yra kai kurių gerų iniciatyvų - dėl rūkymo, dėl alkoholio vartojimo, - aš manau, už tai mes visi pasirašome. Tačiau kai gąsdinama, kad bus skiriama tik tam tikra suma ligonių gydymui ar ligoninių uždarymui, čia yra tikrai ne tas reformos kelias, apie kurį reikėtų šnekėti norint, kad Lietuvos žmonės gautų geresnę pagalbą. Tas pats yra su Žemės ūkio ministerijos kilnojimu. Čia veikia tam tikros ambicijos. Jeigu norime sustiprinti regionus, tai kelkime kur nors į pakraštį. Kaunas nėra jau toks nuskriaustas miestas, kad ten iškeltumėm vieną ministeriją. Turėtų veikti vieno langelio principas. Mes turėtumėm aiškiai pasakyti, kas buvo žadėta prezidento rinkiminėje kampanijoje, ir žmonės ėjo balsuoti už prezidentą tikėdamiesi, kad permainos tikrai įvyks. Aš manau, kad už mūsų išvardytas sritis atsakingi ministrai turėtų būti pakeisti.

G.JAKAVONIS: Jau šiek tiek anksčiau prie šio stalo kalbėta apie Lietuvoje įsivyravusią baimę Dalios Grybauskaitės valdymo laikotarpiu, kai visos specialiosios tarnybos buvo paimtos į vienas rankas, nors Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo kuriama tam, jog būtų prie Vyriausybės. Ar, atėjus naujam prezidentui, gali kas keistis šioje srityje? Ar vėl bus viena politinė jėga, turinti savo rankose visą teisėsaugos sistemą?

J.OLEKAS: Aš manau, kad erdvės tartis yra. Prezidentė buvo įvedusi tvarką mosuoti pažymomis sakydama, kad kažką turi, bet niekas nieko nemato, o tos pažymos nepasitvirtina. Prisimenu, kai kolegos europarlamentarai buvo apkaltinti, kad yra pažyma, jog jie kažkur kažką Kaišiadoryse kalbėjo. O kai kažkas paprašė parodyti, paaiškėjo, kad pažymos visai nėra. Tai tokiu stiliumi valstybė negali būti valdoma. Manau, prezidentas G.Nausėda tikrai nepratęs šių tradicijų, kad mes turėsime labai aiškius kriterijus, pagal ką žmonės yra skiriami į pareigas, tam jokiu būdu negali būti naudojama operatyvinė medžiaga. Tarnybos neblogai dirba, tačiau kai iš jų reikalaujama pateikti medžiagą, o paskui pasakoma, kad tai yra galutinio sprendimo priėmimo sąlyga, tai tie dalykai negali toliau tęstis. Aš tikiuosi šioje srityje permainų.

G.JAKAVONIS: O jei generalinis prokuroras atsisako Seime pateikti ataskaitą. Kaip vertinate tokį Seimo nepaisymą? Jeigu jis neturėtų prezidentės palaikymo, jis tikrai taip nesielgtų.

J.OLEKAS: Čia yra du aspektai. Vienas dalykas, ateiti ir pateikti medžiagą yra privalu, mes turime teisę išklausyti. Bet kitas dalykas - per daug kištis irgi yra negerai. Kai Seime yra viena po kitos kuriamos komisijos, dirbančios prokuratūros darbą, toks elgesys taip pat yra netinkamas. Užuot išaiškinę nusikaltimus ir padarę didesnę tvarką, mes padarome daugiau netvarkos. Paprastai per tas komisijas būna nutekinama informacija, tada būna politiniai pareiškimai dėl to, kas jau yra nusikaltęs. Ir po to, kai teismai priima iš esmės galbūt ir teisingus sprendimus, nuteistasis gali pasakyti, kad čia nebuvo joks objektyvus tyrimas ir sprendimas, nes politikai jau buvo mane nuteisę. Mes turėtumėm aiškiai pasidalinti funkcijomis, reikalauti iš tų institucijų savo pareigas atlikti teisingai ir ne politiškai angažuotai, ne pagal užsakymą, ne todėl, kad reikia kaip nors susidoroti su buvusiu ar esamu oponentu, bet objektyviai ištyrus. Žmonės pasiilgę teisingumo. Mes dažnai girdime priekaištus, kad nieko nepadarysi, nėra ko kreiptis, nes viskas jau yra nuspręsta, sprendimai jau yra priimti. Pasaulyje yra labai skirtingi modeliai, o mes esame prie vieno iš labiausiai centralizuoto modelio, kuriame teisingumo struktūros šiek tiek atskirtos nuo vykdomosios valdžios.

G.JAKAVONIS: Kokios būtų buvusio vidaus reikalų ministro įžvalgos dėl to, ką prezidentas žadėjo teisėsaugos srityje? Pas mus nuolat iškeliamos bylos, kurios vėliau subliūkšta. Kokios būtų jūsų viltys ar pastebėjmai?

V.ŽIEMELIS: Visų pirma dabartinis prezidentas duoda viltį, kad jis bus visų prezidentas. Jis gali klysti, tačiau turi būti visų prezidentas. Atrodo, jis tam yra pasiryžęs, tad tikėkime. Jo inteligentiškumas neleis naudotis tokiais metodais, kuriais naudojosi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Man gaila tų institucijų, kurias man teko kurti, kad jos išnaudojamos politiniais tikslais. Politiniams tikslams kartas nuo karto buvo išnaudojami geri, kvalifikuoti specialistai. Prezidentas, manyčiau, turėtų pareikšti, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba turi grįžti ten, kur jai priklauso būti, t.y. į Vyriausybės sudėtį, nes pagal Konstituciją, kaip aš jau esu minėjęs, Vyriausybė yra atsakinga už viešąjį saugumą, už visuomenės saugumą. Kovojant su korupcija, pirmiausia būtent ši institucija vykdo vieną svarbiausių funkcijų. Todėl nereikia net Konstitucijos keisti, reikia tik pakeisti įstatymą, kad ši institucija grįžtų ten, kur priklauso. O kaip ji išėjo iš Vyriausybės pavaldumo, aš galiu pasakyti. Tai buvo prieš 2000 m., kai mano kolegos konservatoriai jautė būsimą pralaimėjimą. Todėl, norėdami išlaikyti tą patį vadovą, jie pakeitė šios institucijos statusą, pakeisdami įstatymą. Tai yra trumparegiškumas. Ši mažytė institucija viena veikdama, neturėdama žvalgybinės bazės, viską kūrė iš naujo. Tokiai mažytei institucijai to nereikia, ji turi turėti tam tikrą savarankiškumo statusą Vyriausybės sudėtyje ir naudotis visomis kitomis institucijomis. Aš tikiuosi, prezidentas, vykdydamas savo funkcijas, skirdamas teisėsaugos institucijų vadovus, teisėjus, vadovausis pagrindiniu principu - skirti sąžiningus ir kvalifikuotus žmones. Ne taip, kaip yra dabar skiriant teisėju vieną ar kitą asmenį. Jeigu Teisėjų taryba pasiūlė, kad geriausiai kriterijus atitinka pirmas, antras ar trečias, tačiau paskiriamas penktas - taip neturi būti.

G.JAKAVONIS: Turime ministrus Eimutį Misiūną ir Elviną Jankevičių. Ar jų kandidatūros jus, kaip buvusį signatarą ir parlamentarą, tenkina ar ne?

V.ŽIEMELIS: Atvirai pasakius, Teisingumo ministerija dabar pas mus padaryta kaip Anglijos karalienė, o ji turėtų būti tikra Teisingumo ministerija. Mano požiūriu, jos sudėtyje turėtų būti ir Generalinė prokuratūra. Jeigu žvilgtelsime į Europos praktiką, vienos ar kitos šalies generalinis prokuroras arba vyriausiasis prokuroras paprastai yra teisingumo ministro pavaduotojas. Manau, tai reikėtų keisti.

G.JAKAVONIS: Ar prezidentas sugebės tą padaryti?

V.ŽIEMELIS: Žiūrint, ką jis galės pasiūlyti, tai jau priklausys nuo daugumos. Ne tik prezidentas, dauguma turėtų susirūpinti, nes čia reikia keisti Konstituciją. Prokuroro skyrimo tvarka buvo pakeista 2002 ar 2003 m., tai buvo padaryta Artūro Paulausko iniciatyva.

G.JAKAVONIS: Pakalbėkime apie ministrus. Gerbiamas Algimantai, pats ilgą laiką dirbote valstybės tarnyboje, „Lietuvos geležinkelių“ vadovo pavaduotoju, išmanėte tą sritį, kuri buvo klestinti. Staiga atsiranda toks Rokas Masiulis, kuris nebijo nė vieno premjero, kadangi už nugaros turi prezidentę gerbiamą Dalią Grybauskaitę. Likus mėnesiui iki rinkimų, skaitau Gabrieliaus Landsbergio straipsnyje, kad R.Masiulis yra tikras profesionalas. Aš girdžiu G.Nausėdą deklaruojant, kad jis yra nepriklausomas kandidatas, kuris su Tėvynės Sąjunga, gink Dieve, nieko bendra neturi. Bet jis taip pat pareiškia, kad R.Masiulį jis mato kaip profesionalų ministrą. Nors ten, kur susisiekimo ministras prisiliečia, aš visur matau skandalą - ar tai būtų „Lietuvos geležinkeliai“, ar tai būtų „Independence“ laivo pirkimas už neaišku kokią kainą. Dabar magistralėse didžiausiomis kainomis siekiama sužlugdyti vietinį verslą, nors niekas apie tai nekalba. Ar visa tai nėra tas lakmuso popierėlis, ar, jūsų akimis žiūrint, tas žmogus turėtų likti Vyriausybėje?

A.NORVILAS:
Dėl Roko Masiulio mano nuomonė yra aiški - jo neturėtų likti Vyriausybėje. Reikia suprasti viena, kad šis žmogus ne veltui buvo skirtas į šitas pareigas, viskas buvo prezidentės šešėlyje. Bet esmė yra ta, kokios iš tikrųjų rimtos verslo jėgos už to stovi. Patys didžiausi finansiniai srautai eina per „Rail Baltica“. Kitas momentas, visa tai, ką šnekame apie uostą ir uostininkų reikalus, nuo Nepriklausomybės pradžios vykdavo tarifų karas tarp uostininkų ir geležinkelių. Šitą tarifą, kai prekės pereina per mūsų teritoriją ir išplukdomos, visuomet buvo bandoma dalintis geležinkelių sąskaita, nes tai valstybinė struktūra. Lengviausia yra atimti iš geležinkelių. Bet uostininkams ir to maža. Tas tarifas dabar yra spaudžiamas uosto naudai, o geležinkelis išvis yra perimtas uostininkų klano. Geležinkelio perspektyva tokia, kad, valdant Rokui Masiuliui, jis bus „suvalgytas“ privačių bendrovių. Pirmiausia įsileidžiant vežti krovinius, o vėliau - perimant pelningąją krovinių vežimo dalį. Rusija per centrinius kanalus dar kartą paskelbė metanti milžiniškas lėšas, apie 2 mlrd. dolerių, giliavandenio uosto statybai Kaliningrado srityje. Projektai yra pakankamai realūs. Ten yra numatomas ir konteinerių, ir naftos, ir birių krovinių terminalas. Šie kroviniai ten gali atsirasti tik per mūsų teritoriją, tik mūsų geležinkeliais. Kad ir kokia ten mūsų kompanija būtų, kad ir kaip ją vadintų - angliškai ar amerikietiškai, - kad ir kokią vėliavą ji turėtų, ji vis tiek bus Rusijos glėbyje. Šią kompaniją galima vaizdžiai pavadinti „konservatorių užuovėja“ ir ne veltui nueinančią prezidentę kai kas vadina „Dalia Landsbergyte“. Praktiškai viską stumia ši kompanija ir R.Masiulis. Buvo ir tokių darbų, kaip išnuomotos talpos Rusijos kompanijai. Jos stovėjo tuščios, bet geležinkeliai jomis negalėjo naudotis. Ir tai truko ilgą laiką, tačiau kokius nuostolius iš to turėjo „Lietuvos geležinkeliai“, apie tai nutylima. Vadinasi, ši istorija yra kuo puikiausiai užglaistyta.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Audriau, kokios būtų jūsų, kaip stratego, rekomendacijos ir pasiūlymai buriamai prezidento komandai toje srityje, kurią jūs labiausiai išmanote - nacionalinio saugumo, mūsų kariuomenės, ginkluotės, jos strategijos ir tarptautinių reikalų.

A.BUTKEVIČIUS: Aš manau, kad prezidentas turi visų pirma labai rimtai peržiūrėti tuos mūsų NATO partnerių įsipareigojimus Lietuvos atžvilgiu, kurie neva garantuoja mūsų saugumą galimos krizės atveju. Nebuvo pastatyta nė metro kelio, kuris atitiktų NATO reikalavimus, nebuvo sukurti jokie inžineriniai įtvirtinimai, kurie padėtų ginti šią teritoriją, nebuvo organizuota nieko, kas padėtų kontroliuoti oro erdvę virš mums gyvybiškai svarbios teritorijos. Tačiau vietoj to buvo pučiamas burbulas ir tyčia kuriama tokia iliuzija - neva perkama labai reikalinga ginkluotė Lietuvai, kitaip sakant, išmetami pinigai, kad būtų nusipirkta keliolika geležinių mašinėlių, sumokant už tai europiniu mastu neįsivaizduojamas kainas. Atėjęs prezidentas turi išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra daroma, užtikrinant Lietuvos saugumą ir mūsų įsipareigojimus partneriams. Kas iš tikrųjų yra daroma tam, kad mūsų partneriai galėtų suteikti pagalbą mums. Iki šiol, kalbant apie saugumo klausimus, yra visiškai ignoruojami oro erdvės saugumo kontrolės dalykai. Galiu pasakyti, kad tie dalykai, kurie buvo prieš 30 metų, dabar yra lygiai to paties lygio. Šiandien Europoje kaiste kaista saugumo situacija, praktiškai visur kvepia konfliktais, todėl palikti visas šias sferas nepridengtas yra tiesiog nusikaltimas. Manau prezidentas turėtų peržiūrėti ne tik retoriką, bet ir Lietuvos vaidmenį, gresiančio Ukrainos-Rusijos konflikto atveju. Aš ne kartą esu kalbėjęs, jog Lietuva sąmoningai atidavė Baltarusijai tarpininko vaidmenį derybose tarp Ukrainos ir Rusijos. Lietuva ir galėjo, ir privalėjo perimti šį vaidmenį, tam Lietuva turėjo visus šansus. Deja, buvo vėl stumtelta ir šiose derybose naudinga pozicija buvo atiduota Rusijai. Tuo pačiu neišnaudotas šansas padidinti Lietuvos saugumą. Taigi prezidentas turi būti puikiai orientuotas šiose situacijose. Prezidentas turės daug darbo. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, jog mes kalbame apie prezidento vaidmenį Lietuvoje, bet nepaminime, jog prezidentas Lietuvoje turi tiek valdžios, kiek jis jos pasiima.

A.Brazauskas buvo ant savo stalo pasidėjęs Konstitucijos tomelį ir, prieš priimdamas bet kokį sprendimą, būtinai pasitikrindavo, ar jis neiššoka už savo ribų. Valdas Adamkus buvo žymiai lankstesnis. D.Grybauskaitė veikė tenai, kur jai neprivalu veikti ir kur nederėtų veikti, bet nedirbo ten, kur ji turėtų dirbti. Aš turiu omenyje, kad saugumo ir gynybos politika buvo palikta tokiai keistai savieigai. Naujam prezidentui G.Nausėdai norėtųsi palinkėti, kad jis iš tikrųjų tas sferas, kurios jam skirtos Konstitucijos, paimtų į savo rankas ir susitvarkytų grėsmių, kylančių Lietuvai, srityje.

G.JAKAVONIS: Yra tam tikra sistema, kuri turi išsigryninusi savo žmones ir juos pajudinti yra gana sunku. Gerbiamas Vidmantai, ar šis prezidentas sugebės būti savarankiškas?


V.ŽIEMELIS: G.Nausėda dirbo banke, bet jis neužėmė aukštų pareigų, o tapęs prezidentu turi beveik 70 proc. Tautos paramą. Turėdamas tokią paramą, jei ją išlaikys per kadenciją, jis vėliau vėl taps prezidentu. Kas jam dabar yra tie bankai? Jis tiesiog dirbo banke. Aš manau, kad jis turi visas galimybes nuo nieko nepriklausyti. Dabar jam yra sudaryta tokia palanki situacija ir labai tikiuosi, kad taip ir įvyks. Man patiko vienas prezidento pasakymas, kad jis remsis ir mokslininkais, ir greičiausiai prezidentūroje dirbs žmonės, kurie yra susiję su mokslu. Aš džiaugiuosi, kad galų gale į prezidentūrą mokslas sugrįš. Mes turime remtis mokslininkais, juk mes juos turime, tik mes neišnaudojame jų potencialo. Duok Dieve, kad prezidentui pasisektų. Turim daug gabių žmonių, ypač jaunų žmonių. Auga gera ir protinga karta, juos tik reikia išnaudoti.

Kalbant dėl profesionalų vyriausybės, aš manau, kad profesionalų vardu premjeras dengėsi todėl, kad jam ši Vyriausybė, mano požiūriu, buvo primesta. Būkime atviri. Dauguma ministrų, manau, deleguoti arba bent jau jiems turėjo pritarti prezidentė. „Profesionalų Vyriausybė“, drįsčiau teigti, yra prezidentės suformuota Vyriausybė. Ne veltui dabar Saulius Skvernelis pareiškė, kad jeigu jis vadovaus Vyriausybei, iš esmės ji keisis. Aš manau, kad dabar turi ateiti normali Vyriausybė, kurią formuos dauguma. Kokios čia gali būti „profesionalų vyriausybės?“ Profesionalai turi dirbti šalia Vyriausybės, patarinėti. Aš manau, kad ši dauguma ir turi likti valdyti šalį iki kadencijos pabaigos. Tikiuosi, ir prezidentas padarys viską, kad taip ir įvyktų. Mano požiūriu, jis moka kalbėti. Aš jam linkiu didelės sėkmės, kad jis telktų. Iki šiol buvusios prezidentės darbas buvo pats prasčiausias. Mano manymu, mes visi pasiilgome V.Adamkaus, A.Brazausko laikų, kai buvo bandoma tartis su visais, buvo įtraukiamas mokslas, protingi žmonės, visa mūsų inteligentija buvo įtraukiama į valstybės valdymą.

A.BUTKEVIČIUS: „Koks „biesas“ vertė S.Skvernelį dirbti su jam primestais žmonėmis. Jeigu tu vyras, imk ir pasakyk, kad tokiomis sąlygomis aš nedirbsiu. Jeigu dirba, vadinasi, prisiėmė atsakomybę.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Algimantai, jums tenka važinėti ir po kitas valstybes, ten pastebite, jog kitaip elgiamasi su sąjūdininkais, su tautinių idėjų pradininkais, o pas mus jų nuomonė yra ignoruojama. Dabar buvo toks laikotarpis, kai įsiklausymo nebuvo.

A.NORVILAS: Viskas labai paprasta. Čia iš tikrųjų yra visiškai kitokia atmosfera nei Latvijoje ir Estijoje. Tikrai daug tenka bendrauti su jų signatarais, dalyvauti jų šventėse. Esmė yra kita - iš mūsų šaipomasi, juokiamasi. Iš mūsų prezidentės, iš jos retorikos. D.Grybauskaitė, jei ir būtų norėjusi su kuo nors tartis, jokių perspektyvų tam nebuvo. Esmė yra tai, kad visa, ką kalba kolegos, susiveda į rezultatą - prarasti 10 metų. Kas lieka po prezidento? Pustynė - baimės stulpas, - kurį G.Nausėda turės sugriauti. Išrinktasis prezidentas tikrai daro išsilavinusio, apsiskaičiusio žmogaus įspūdį. Jis turi didelį humanitarinį pamušalą, kurį nuolatos didina skaitydamas, bendraudamas. Mūsų dama buvo tik politekonominė žinovė, marksizmo žinovė.

A.BUTKEVIČIUS: „Valstiečių-žaliųjų“ partija iš tiesų nėra nei valstiečiai, nei žalieji. Jie yra trąšų pardavėjų ir miško kirtikų partija. Taigi ši organizacija, siekdama įtikti savo pagalbininkams, priėmė miškų įstatymą. Jie priėmė ne vieni, o susijungę su konservatoriais. Kodėl buvo leista padaryti reformą, dėl kurios Lietuvoje imta tiesiog nekontroliuojamai, milžiniškais tempais, naikinti miškus? Per šį dešimtmetį buvo parduoti milžiniški medienos kiekiai skandinavams, konkrečiai vienai įmonei - „IKEA“. Buvo suformuotas ir pastatytas miško perdirbimo kombinatas. Kalbu ne tik apie „IKEA“. Kalbu apie tai, kad Lietuva atidavė vieną iš pagrindinių savo resursų totaliniam naikinimui. Atidavė žmonėms, kurie nesirūpina, kaip uždirbti savo pačių pastangomis. Tai, kas 100 metų buvo puoselėjama ir auginama Lietuvoje, dabar kertama be gailesčio. O plynu kirtimu yra kertamos visos popiermalkės. Todėl mes turime sunaikintus Lietuvos miškus, kurie galbūt atsigaus tik po kokių 30 metų. Mes turime visiškai nevaldomą situaciją, kai iškirsti miškai neatsodinami, neprižiūrimi, jie yra užžėlę menkaverčiais medeliais, kurie turėtų būti genimi tam, kad miškas augtų ir tose teritorijose atsistatytų vertingi medžiai. Mes turime katastrofą, kurią sukūrė dvi partijos - „valstiečiai-žalieji“ ir Tėvynės Sąjunga. Užduotis prezidentui - sparčiausiu tempu pareikalauti stabdyti šio įstatymo veikimą ir peržiūrėti, kas darosi Lietuvoje. Gauti vaizdą, kiek miškų bus sunaikinta Lietuvoje ir kaip yra vykdoma miškų atkūrimo politika. Būti prezidentu dar nereiškia turėti prezidento krėslą. Norisi palinkėti, kad G.Nausėda būtų prezidentu. O tai reiškia - nemiegoti naktimis ir neleisti miegoti kitiems valdininkėliams.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (37)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tikite, jog Punios šilą reikia kirsti?

balsuoti rezultatai

Ar žinotumėte, kaip elgtis atominės avarijos atveju?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

 +10 +11 C

 

 +12 +14 C

+22 +24 C

 +24 +25 C

 

 +23 +25 C

0-2 m/s

 0-3 m/s

 

0-5 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis