respublika.lt

Ar Gelūno ministerija yra performansas?

(0)
Publikuota: 2012 balandžio 05 14:50:19, Ferdinandas KAUZONAS, “Respublikos” apžvalgininkas
×

Savimeilė ar savigarba?

Kas tik iš mūsų nėra glostęs Arūno Gelūno savimeilės - ir prezidentė, pasirašydama dekretą dėl jo skyrimo ministru - jai labai patiko Gelūno ketinimas „mažinti kultūrinę atskirtį tarp šalies didmiesčių ir regionų“. Paskui glostė Čaplikas, kad tapo pavaldus jam. Dabar glosto Eligijus Masiulis. Podraug su Kašėta. Neva už nuopelnus kultūrai. O iš tiesų - kad pas juos perbėgo. Kad paliko Čapliką. Glosto Kubilius, kad perbėgdamas pas Masiulį, atėmė Čaplikui garbę, atsistatydinus keturiems jo ministrams, sugriauti Vyriausybę.

Keikia tik Čaplikas. Už politinę išdavystę. Kai šitos išdavystės dienomis ir pats ministras tautai per televizijų kanalus ėmė glostyti savo savimeilę ir tautai aiškinti, kaip kultūros žmonės prašė jo, kaip maldavo nepalikti savo posto, vienas laidos vedėjas neišlaikęs trenkė ministrui tiesiai į kaktą: ar kartais nepasijutote Mesiju? Oi, ne, ką jūs, bet prašė, oi, prašė, visi prašė... Na, pasakykite, ministre, kas prašė. Nereikia vardyti visų. Tik du. Vieną jaučiame patys. Leonidas Donskis. O kas antras? Ivaškevičius ar Koršunovas, kurie pasinaudodami jūsų „ministravimo“ kadencija leido sau apdergti keiksmažodžiais Nacionalinį dramos teatrą. O gal anas „menininkas“, na, tas, žinote, kuris irgi pasinaudojo jūsų kadencija: kad pademonstruotų mums savo performansą, pasiryžo nusimauti kelnes ir iš aukštai apdergti mus tiesiogine to žodžio ir veiksmo prasme.

O kas čia bloga, pasakysite, kad žmogus myli save? Koks etikos kodeksas draudžia mylėti? Atvirkščiai. Pats Jėzus yra paliepęs: „Mylėk savo artimą kaip save patį“. Bet ne mums paliepė! Prieš ištardamas šią sakralinę frazę, jis sušuko nuo kalno: „Klausyk, Izraeli“. Matyt, Jėzus bus jau anksčiau pastebėjęs šios tautos polinkį į savimylą. O mes lietuviai, bent jau dar visai neseniai, gal buvome labiau įpratę prie savigarbos jausmo. Mums patikdavo vaikščioti, pavyzdžiui, Gedimino prospektu, pakelta galva. Bandau įsivaizduoti Gedimino prospektu pėsčią žygiuojantį Gelūną. Vajetau, vajetau - taigi bėgte. Iš vienos gatvės pusės į kitą. Kad sutiktam padoriam žmogui į akis nereikėtų pasižiūrėti. Geriau važinėti automobiliu ir mylėti save.

Kas yra performansas?

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas jau bandė gauti atsakymą į šį klausimą. Istorija labai pikantiška. Užupio galerijoje „Galera“ rimtas menininkas skaitė paskaitą apie radikalųjį meną - performansus ir kitus panašius dalykus. Į galeriją tyliai įėjo du kiti menininkai. Vyriškis ir moteriškė. Su kibirais. Pilnais skystų išmatų. Ėmė pilstyti jas ant prelegento, jo aparatūros, klausytojų, sienų, grindų. Pilstytojas smarkiai gavo į kailį, o pilstytoja kažkur dingo. Buvo iškviesta policija. Pilstytojas pasirodė esąs mokslininkas iš Rygos, renkantis medžiagą disertacijai apie subkultūras buvusiose TSRS respublikose.

Mokslininkas teisme prisipažino atlikęs šitą pilstymo aktą, tačiau tas fekalijų pilstymas esą ir buvęs radikaliojo meno atmaina - jo performansas. Teisėja, matyt, bus pasijutusi nejaukiai, nes atsargiai pasiteiravo, ar tikrai visa tai, ką reikėjo nugramdyti nuo sienų, yra menas? Ne, atsakė mokslininkas, „performanse svarbu procesas, o ne rezultatas“. Teisėja sutriko: jeigu šitas procesas yra menas, tuomet ji negali žmogaus bausti už chuliganizmą. Su tokia byla gali iki Europos teismo nukeliauti. Todėl ekspertu tapo menininkas, „Galeroje“ skaitęs paskaitą apie radikalųjį meną. Ekspertas teismui paaiškino, kad radikalusis menas yra šokiruojantis ir jame gali būti panaudotos ir netradicinės medžiagos. Bet „kaltinamojo veiksmai gali būti laikomi radikaliuoju menu, tik kitoje aplinkoje - pavyzdžiui, Prezidentūroje“. (Nesuprantu, kodėl būtent Prezidentūroje, o ne, pavyzdžiui, Gelūną priglaudusio Liberalų sąjūdžio būstinėje - F.K.). Ir dar ekspertas nustatė, kad vis dėlto tai, ką atliko mokslininkas iš Rygos, nėra performansas, nes radikalusis menas - tai yra „dalykai, netelpantys į apibrėžtas meno normas, tačiau atliekami meno vardu iš anksto pranešus“.

Mano galva, visai nesvarbu, kaip baigėsi tas teismas. Svarbu yra visai kiti trys dalykai:

1. Vargšai britai, ne vienąkart šlapinęsi ant Lietuvos Respublikos Prezidentūros ir dėl to smarkiai nukentėję, ko gero, buvo regėję tiek visokių meno atmainų, bent nė vienam nešovė į galvą, kad prie mūsų Prezidentūros jie atlieka paprasčiausią performansą.

2. Gelūnas gali drąsiai raportuoti apie prezidentei duoto pažado „mažinti kultūrinę atskirtį tarp šalies didmiesčių ir regionų“ įvykdymą - ekspertas, teismui davęs tokias „išvaizdingas“ savo išvadas apie radikalųjį meną, yra vienos Dzūkijos miesto dailės mokyklos direktorius.

3. Gelūnas, laiku arba pirma laiko užbaigęs „ministravimo“ kadenciją (nors tiesą sakant, „užbaigęs pirma laiko“ ir reikštų „užbaigęs laiku“), priverstas pasiteisinti, kodėl leido mūsų kultūrą taip šlykščiai apdergti šitais visais dalykais, negalės pasakyti, kad jo ministravimas buvo tik jo performansas. Įkliuvote, ministre. Kaip sako šitų reikalų ekspertas, dailės mokyklos direktorius iš Dzūkijos, apie performansą turėjote pranešti iš anksto. Ir prezidentei, kai ji jus glostė, ir mums, kai mes klausėmės pirmųjų jūsų nuostabių kalbų apie kultūrą.

Apie tapatumą ir ministerijos duris

Prieš gerą savaitę mūsų kultūros ministras informavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos aukštąjį komisarą tautinių mažumų klausimais Knutą Volebeką (Knut Vollebaek) apie Kultūros ministerijoje rengiamus teisės aktų projektus ir ilgalaikes programas, kurios numato užtikrinti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų teisių ir laisvių apsaugą, skatins tautinių mažumų integraciją ir jų tapatumo išsaugojimą. Gerai, kad Gelūnas saugo lenkų, rusų, žydų tapatumą, tik kodėl mus, lietuvius, jis jau baigia „nutapatinti“ apdergdamas savo išpažįstamos „kultūros“ „vertybėmis“?

Eina garsas nuo „rubežiaus“, kad šiemet tarptautinį teatrų festivalį „Sirenos“ aplankys Romeo Kastelučis (Castellucci) su savo spektakliu „On The Concept Of The Face, Regarding The Son Of God“. Spektaklyje išmatomis drabstomas ar tepliojamas Kristaus veidas. Net visko matęs Paryžius nuo šio spektaklio krūptelėjo. Kilo didžiausias skandalas. Jeigu Dievas duos ir garsas, sklindantis nuo „rubežiaus“ pasitvirtins, galbūt pagaliau sprogs ir mūsų, o ypač „pabažnų“ mūsų valstybės vadovų, kantrybė, ir galbūt R.Kastelučio spektaklis virs paskutiniu iš ministerijos išeinančio Gelūno durų trinktelėjimu. Bet tokiu trinktelėjimu, kad jam pačiam tris savaites nuo alkūnių šitie dalykai varvėtų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s