respublika.lt

Ar gali vadybininkas vairuoti šilumvežį?

(0)
Publikuota: 2019 gruodžio 27 09:01:04, Gediminas JAKAVONIS
×
nuotr. 11 nuotr.
Stasio Žumbio nuotr.

Net artėjant didžiosioms metų šventėms, nenurimo kova dėl susisiekimo ministro posto. Prezidentas Gitanas Nausėda didina spaudimą valdančiajai koalicijai, premjerui Sauliui Skverneliui atsisakyti dar kojų kaip reikiant neapšilusio Jaroslavo Narkevičiaus. Tačiau ar čia svarbiausios būtos ir nebūtos ministro nuodėmės? Kovojama dėl kur kas vertingesnio „aukso puodo“. Be konkurencijos čia - didžiausia Lietuvos strateginė valstybinė įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai“.

 


Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Akto signataras Algimantas NORVILAS, „Lietuvos geležinkelių“ asociacijos vadovas Tomas KERŠIS, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovas Stanislavas FEDARAVIČIUS, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Jonas VIESULAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Prieš keletą metų džiaugėmės „Lietuvos geležinkeliais“ kaip geru pavyzdžiu Europoje, pagal daugelį rodiklių buvome pirmaujantys Europos Sąjungoje. Tačiau keitėsi valdžios, atėjo nauji ministrai. Mano nuomone, ministro Roko Masiulio laikais geležinkelio transporto verslas tapo ne valstybinis, o suskaidytas į įvairias įmones, paisančias savo siaurų egoistinių interesų. Ant šių siaurų, anaiptol ne valstybės, interesų ir užmynė naujasis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, pabandęs tvarkytis, todėl, net kojų neapšilęs, jau verčiamas iš posto?


A.NORVILAS:
Labai skaudu kalbėti apie įmonę, kuriai tikrai nemažą savo amželio atidaviau, matyti, kas ten darosi. Dabartinis puolimas prieš ką tik darbą pradėjusį ministrą yra aiškiai motyvuotas. Pakeitus Lietuvos pašto valdybą, buvo nelaukta, kol bus pakeista geležinkelių valdyba. Iš karto prasidėjo „ieškojimas sliekų“ - jei žemę kasi, slieką tikrai rasi. Kaltinimai tokie paviršutiniški ar šmeižikiški, ypač dėl tariamos žvejybos. Kyšo aiškios ir didelės milžiniškų interesų ausys. Kaip tik tomis ministro puolimo dienomis turėjo būti pasirašyta sutartis dėl geležinkelio ruožo elektrifikavimo, sumos įspūdingos, gerokai per 300 mln. Eur. Iškyla labai įdomių versijų dėl šio konkurso skaidrumo. Juk atėjus ponui R.Masiuliui, buvo iškeltas skaidrumo lozungas ir „Lietuvos geležinkeliuose“, ir visame transporto sektoriuje. Prasidėjo kova už skaidrumą su dalgiu rankoje. Kitaip to nepavadinsi. Buvo pašienauta nuo aukščiausio iki vidutinio lygio, iki meistrų lygio. Per šį laikotarpį iš „Lietuvos geležinkelių“ atleista per 200 darbuotojų. Aiškinama, kad tai yra klanai, šeimynos ir t.t. Visi kaltinimai ankstesnei vadovybei ir liko tik žodžiais, nes bylos nėra nė vienos.

Atvirkščiai, geležinkeliuose prasidėjo chaosas. Kilo skandalai vienas po kito. Pirmiausia visiška kompetencijos katastrofa, kompetencijos tiesiog nebeliko. Beveik kasdien išgirstame apie avarijas geležinkelyje, traukinių skandalingus vėlavimus, nors vadovybė tai ir slepia. Avarijos įvyksta dėl kvailiausių nekompetencijų.

Antras dalykas - krito techninis lygis. Įmonė, kuri gamino šilumvežius, dabar to nesugebėtų, nes tikriausiai metus laiko reikėtų rinkti žmones, metus laiko apmokyti. Tokia situacija yra visose geležinkelių grandyse, ne tik techninėje grandyje. Specialistų vietas užėmė auditoriai, plataus profilio vadybininkai, kurie gali tikti ir prekyboje, ir t.t. Kas toliau?

Apie skaidrumą. Buvo daug kalbėta, kaip viskas bus skaidru, tačiau kas atsitiko? Neliko jokios informacijos iš geležinkelių. Žmonės, kurie bando ką nors kalbėti, jie yra neįspėjami, o iškart atleidžiami. Toks jausmas, kad čia visiškai slapta įmonė, sauganti valstybės paslaptis, gauti bet kokią informaciją yra neįmanoma. Žmonės tiesiog bijo kalbėti. Į „Lietuvos geležinkelius“ atėjusi grupuotė elgiasi didžiausioje valstybinėje įmonėje kaip privačioje - dabar yra priimami tik draugų draugai, pažįstamų pažįstami. Skelbiami tik formalūs konkursai užimti pareigybėms, žinant, kas tą vietą užims.

G.JAKAVONIS: „Respublika“ buvo paviešinusi, kiek „Lietuvos geležinkeliai“ ir jų įmonėss išleidžia viešiesiems ryšiams. Susidarė įspūdis, kad gyvename viešųjų ryšių valstybėje, kur juoda padaroma balta, o balta - juoda.

T.KERŠIS: Kaip jau buvo minėta, geležinkeliuose dabar nereikia mąstančių žmonių, jie yra keičiami. Reikalingi vykdytojai, kurie palaiko grupės idėją, neužduoda nereikalingų klausimų ir daro tai, kas jiems yra pasakyta. Dėl viešjųjų ryšių „Lietuvos geležinkelių“ biudžetas yra visiškai neribotas, nes visa žiniasklaida mirga nuo optimistinių pranešimų, kaip viskas yra gerai. Bet per visus galus lenda informacija apie įvykusias avarijas, kurių neįmanoma nuslėpti.

„Lietuvos geležinkeliai“ leidžia sau pirkti išorės paslaugų, turėdami viduje dideles struktūras. Pavyzdžiui, turėdamas didžiulį apskaitos paslaugų centrą, perka už pusę milijono ir daugiau eurų tas pačias apskaitos paslaugas iš kitos įmonės. Turi bene 30 žmonių - teisininkų komandą, tačiau net elementariose bylose samdo teisininkus, kuriems taip pat moka beprotiškus pinigus. Visi pinigai, kurie švaistomi į kairę ir į dešinę, jie kažkur nusėda. Aš suprantu, kad atėjęs naujas ministras J.Narkevičius pamatė žymiai daugiau dalykų, kurie per trejus metus geležinkeliuose buvo R.Masiulio atvestos komandos padaryti. Kadangi jam kilo daug klausimų, ministras sulaukė purvo kibirų ant galvos, kad jis būtų nedelsiant patrauktas, idant nespėtų daugiau ko išvilkti į dienos šviesą.

Dar dėl elektrifikavimo konkurso. Net dvejus metus buvo trypiama vietoje ir niekaip nesugebėta to konkurso užbaigti, jis buvo jungiamas, vėl skaidomas ir t.t. Kokį turime rezultatą? Pirmą vietą laimi 363 mln. pasiūliusi kompanija, tuo metu 40 mln. pasiūliusi kompanija pigiau konkurso nelaimi. Skelbia, kad tas projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos, tačiau Europos Sąjunga duoda tik 200 mln. Eur. Tad visą likusią sumą sumokės „Lietuvos geležinkeliai“, kitaip sakant, valstybė, mes. Paskaičiuokime pinigus, kurie išleidžiami viešiesiems ryšiams, visiems teisininkams, tai tegul geriau valstybė pasiima tuos pinigus dividendų pavidalu - ir užteks visiems mokytojams, gydytojams, ugniagesiams, statutiniams pareigūnams. Per tuos trejus metus buvo užmerktos akys ir buvo leidžiama tai grupuotei „Lietuvos geležinkeliuose“ daryti, ką nori, be kontrolės.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Stanislavai, jūs kaip tik atstovaujate geležinkeliečių dinastijai, šie žmonės yra savo darbo entuziastai, fanatikai. Bet ne vieno profesionalaus geležinkelininko buvo atsisakyta.


S.FEDARAVIČIUS: Mūsų profsąjunga gyvuoja jau aštuonerius metus, bet mums prieš tai neteko matyti nė vieno ministro. Ne kartą teko kreiptis, bet visuomet mums dėmesį galėjo skirti tik viceministrai. Nors buvome susitarę susitikti su viceministru, bet įvyko taip, kad atvyko pats ministras J.Narkevičius. Susitikimo metu buvo pateikta daug medžiagos dėl saugumo. Mes pirmą kartą buvome išgirsti.

Dėl atleistų darbuotojų. Aš patikslinsiu: kai atėjo nauja valdžia, buvo likę 7 tūkst. Dabar darbuotojų yra sumažinta iki 5 tūkst. Specialistų praktiškai neliko, ateina nauji darbuotojai, kurie visiškai neišmano techninių dalykų. Visos avarijos - profesinio nepasiruošimo padariniai. Vadovai net nesupranta, kad buvo pastatytas ne tas iešmas, kuris turėjo stovėti. Tai apie ką mes galime toliau kalbėti? Visi mano, kad kalti tik mašinistai. Bet yra dar daugiau darbuotojų, kurie atsakingi už saugumą. Tos instrukcijos, kuriomis buvo vadovautasi 20 metų, jos tiesiog panaikintos, jomis niekas nesivadovauja. Technologijos yra perrašomos.

J.VIESULAS: Mūsų valstybė yra kaip šilumvežis be mašinisto, ar mašina važiuoja be vairuotojo. Valdininkai svarsto biudžetą, bet tegul pasižiūri, kiek milijonų išmetama reklamai, viešinimui. Bet geležinkeliuose žmonės jau bijo savo šešėlio.

Kas formuoja mūsų biudžetą? Įplaukos. Pažvelkime, dveji metai, kai mes neturime savo muitinės vadovo. Dveji metai, o juk čia yra muitai, pinigai. Šiai dienai aš matau, kad yra parazituojama viešajame sektoriuje.

Pas buvusį susisiekimo ministrą R.Masiulį buvau susiruošęs eiti atviram pokalbiui, bet kai pamačiau, kokius žingsnius jis daro, supratau, kad tai būtų tuščias laiko gaišimas.

Prisiminkime buvusį Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą Joną Milių, žmogus yra pripažintas pasaulyje, jis yra kviečiamas Europos ir net Azijos šalyse, bet Lietuvoje jis yra nereikalingas. Teisingai yra pasakyta, kad trejetukininkai yra valdžioje, o iškilesni žmonės yra nereikalingi. Galiu tik pasidžiaugti, kad tuos žmones, kuriuos „Lietuvos geležinkeliai“ atleidžia, aš priimu į savo darbovietę. Gaunu gerus specialistus.

A.NORVILAS: R.Masiulio epocha „Lietuvos geležinkeliuose“ prasidėjo nuo baisių nekompetencijos kvailysčių. Pradėjus vadovauti M.Bartuškai, buvo surengtas didelis šou, kai buvo pristatytas dujinis šilumvežis, dalyvavo R.Masiulis, M.Bartuška, dar keli žmonės, uostininkai. Mat R.Masiulis, M.Bartuška ir Co bambagysle sujungti su „Klaipėdos nafta“ ir SGD terminalu „Independence“. Buvo skelbta, kad mes pirmieji pasaulyje padarysim manevrinius šilumvežius su dujiniu varikliu. Būtų jie su rimtu specialistu pasitarę, tai būtų pasakę, kad tokio nėra. Tikras nekompetencijos balius. Visiška kvailystė. Dabar viskas yra nutildyta ir niekas to neprisimena.

G.JAKAVONIS: Kiekvienas įvykis turi savo autorius, atsakingus asmenis. Kodėl niekas nepareikalauja atsakomybės? Net už milijoninius nuostolius? Tai kas mūsų valstybėje šeimininkas? Kodėl nėra jokios reakcijos?

T.KERŠIS:
Liūdniausia, kad duota tam tikriems žmonėms ar žmonių grupėms visiška veikimo laisvė, į jų juodus darbus žiūrima pro pirštus, nevyksta nei normali parlamentinė kontrolė, nei yra stiprios kontroliuojančios institucijos.

Puikus pavyzdys, kai beveik prieš metus Valstybės kontrolė paskelbė geležinkelių infrastruktūros panaudojimo ataskaitą. Skaičiai ten yra įspūdingi. Pasakyta, kad 39 proc. infrastruktūros yra užsakoma tų pačių „Lietuvos geležinkelių“, užsakoma tam, kad negalėtų konkurentai užsakyti. Dabar per metus iš infrastruktūros mokesčių yra surenkama apie 200 mln. Jei mes tų 39 proc. nepanaudojame verslui, tai yra arti 100 mln. Eur. Tad dar yra vienas šaltinis, kaip mes galime prisidėti kuriant tą gerovės valstybę. Mintis kurti gerovės valstybę yra gera, bet tam reikia pinigų. Tokia stambiausia įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų būti gerovės valstybės variklis, tačiau šiuo bendruoju mūsų visų turtu gali naudotis tik tam tikra siaura grupė. Toms įmonėms, kurios nori naudotis bėgiais, rodoma špyga, įvairiais būdais yra kenkiama, apšaukiami valstybės priešais, pasitelkiamas ir nacionalinio saugumo įstatymas ir t.t. Jeigu nesugebėsime apsaugoti savo valstybės turto, mes niekad neturėsime pinigų. Yra paprasčiausias būdas surasti pinigų, didinant mokesčius, bet tų mokesčių irgi nepadidinsi per daug. Tačiau jau yra sukurtas kapitalas, kurį reikia efektyviai panaudoti, tačiau į tai, kad jis yra švaistomas, žiūrima pro pirštus. Galbūt vienas kitas Seimo narys užduoda aiškius ir konkrečius klausimus, tačiau iš geležinkelių nėra jokio aiškaus atsakymo, rodoma nepagarba Seimui ir visiems kitiems. Žmonės jaučiasi nebaudžiami ir daro tai, ką nori.

G.JAKAVONIS: AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra strateginė įmonė. Ar galima kalbėti ape nacionalinį saugumą, jeigu čia kvalifikuoti specialistai yra atleidžiami, o paskui samdoma kažkokia užsienio įmonė, jai sumokami milijonai?

S.FEDARAVIČIUS: Savi specialistai, kurie dirbo čia, žino visą situaciją - jie tikrai padarytų geriau ir tiek nekainuotų, kiek kainavo užsienio įmonė. Savi žmonės tų pinigų niekada negaus. Mat jie nepaliks tokių gausių „nuobirų“. Manau, tai yra nenormalus dalykas. Taip neturėtų būti įmonėje, kuri priskirta prie strateginių. Juk čia ne koks nors prekybos centras. Gali būti labai liūdnų pasekmių.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s