respublika.lt

Ar emigracija - svetimos tėvynės nuoma?

(0)
Publikuota: 2019 liepos 19 12:26:49, Regina MUSNECKIENĖ, „Šiaulių krašto“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Loretos KLICNER nuotr.

Ko tik žmo­nės da­bar ne­si­nuo­mo­ja! Že­mę. Būs­tus. Sa­les ir so­dy­bas po­ky­liams. Li­mu­zi­nus. Ka­rie­tas. Pa­rė­dus ofi­cia­liems ren­gi­niams ir gi­mi­nės suė­ji­mams. Pa­dar­gus. Bui­ti­nę tech­ni­ką. Įran­kius.

 

Re­gis, jog ne­si­nuo­mo­ja tik kars­tų ir šer­me­nų dra­bu­žių, nes ne­bū­tų kaip išieš­ko­ti sko­lin­to daik­to iš Ana­pi­lin iš­ke­lia­vu­sio­jo.

Pas­ta­ruo­ju me­tu nuo­ma – vie­na iš po­pu­lia­riau­sių­jų pa­slau­gų, į prie­kį va­ran­čių Lie­tu­vos eko­no­mi­ką. Ypač, kai nuo­mo­ja­mi bran­gūs daik­tai, pa­vyz­džiui, au­to­mo­bi­liai, už ku­riuos pa­klo­ja­ma nuo ke­lių šim­tų iki ke­lių tūks­tan­čių eu­rų per mė­ne­sį.

Pir­mai­siais Nep­rik­lau­so­my­bės me­tais kū­rė­si koo­pe­ra­ty­vai, ku­rie ūki­nin­kams nuo­mo­jo bran­gią že­mės ūkio tech­ni­ką. Nuo­ma lyg ir pa­si­tei­si­no, nes ūki­nin­kui bran­gaus trak­to­riaus, kom­bai­no, pre­so ar ki­to­kio pa­dar­go pri­rei­kia vos ke­lioms die­noms per me­tus. Kai bran­gia tech­ni­ka nau­do­jo­si ke­lios de­šim­tys ūki­nin­kų, koo­pe­ra­ty­vui ji gal­būt ir at­si­pirk­da­vo.

Da­bar no­ru tu­rė­ti sa­vo pa­si­žy­min­tys lie­tu­vai­čiai pri­si­pir­ko mi­li­jo­ną kai­nuo­jan­čių trak­to­rių ir kom­bai­nų. Kad ne­rei­kė­tų lauk­ti nei koo­pe­ra­ty­vo, nei kai­my­no ma­lo­nės. Tech­ni­ka at­si­pirks ne­greit. Var­gu, ar iš vi­so at­si­pirks. Kap­ri­zin­gos gam­tos nio­ko­ja­mi Lie­tu­vos lau­kai neat­sei­kės grū­dų už mi­jo­nus. Gal ir iš­min­tin­giau bū­tų nau­do­tis koo­pe­ra­ty­vų tech­ni­ka?

Da­bar atė­jo nau­ja ma­da. Nuo­mo­ja­mi daik­tai, ku­rių rei­kia kas­dien, o ne ke­lis kar­tus per me­tus. Pa­vyz­džiui, au­to­mo­bi­liai. Juos nuo­mo­ja­si ne tik emig­ran­tai, ke­lioms sa­vai­tėms su­grį­žę į Lie­tu­vą, ar tu­ris­tai, no­rė­da­mi ap­žiū­rė­ti mū­sų ša­lį. Nuo­mo­ja­si vals­ty­bi­nės ir biu­dže­ti­nės įstai­gos.

Li­mu­zi­nas iš­nuo­mo­tas nau­jai iš­rink­tam Pre­zi­den­tui. Pra­ban­gius au­to­mo­bi­lius nuo­mo­ja­si sa­vi­val­dy­bių va­do­vai. Kar­tais jau ne­be­per­ka­mi, o iš­nuo­mo­ja­mi au­to­mo­bi­liai ir se­niū­nams. Kuo pra­va­žes­ni. Kuo grei­tes­ni. Kuo gra­žes­ni. Už juos pa­klo­ja­ma po ke­lis šim­tus eu­rų per mė­ne­sį. Per me­tus nuo­ma at­siei­na ma­žiau­siai pen­kis tūks­tan­čius.

Nuo­mos su­tar­tis daž­niau­sia su­da­ro­ma tre­jiems me­tams. Už pen­kio­li­ka tūks­tan­čių pa­na­šų au­to­mo­bi­lį se­niū­ni­ja jau ga­lė­tų ir įsi­gy­ti. Už­tek­tų dar bent ke­le­riems me­tams. Ne­be­rei­kė­tų nuo­mo­ti ir švais­ty­ti biu­dže­to lė­šų. De­ja, praė­jus tre­jiems me­tams, daž­niau­sia su­da­ro­mos nau­jos su­tar­tys jau ki­tiems, dar ge­res­niems ir pra­va­žes­niems au­to­mo­bi­liams.

Val­di­nin­kai aiš­ki­na, jog nu­pirk­ti iš kar­to ke­lių au­to­mo­bi­lių biu­dže­te nė­ra pi­ni­gų. O iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bū­du, taip va­di­na­mu li­zin­gu, biu­dže­ti­nėms įstai­goms ne­lei­džia įsta­ty­mas. Įs­ta­ty­mus, ži­no­ma, ga­li­ma pa­keis­ti. Bet kam tą da­ry­ti, kai mo­ka­ma ne iš sa­vo ki­še­nės?

Tau­pu­mu pa­grįs­tas lie­tu­viš­kas men­ta­li­te­tas vi­sais lai­kais kuž­dė­jo ir te­be­kuž­da, jog, jei tik įma­no­ma, ge­riau tu­rė­ti sa­vą, o ne nuo­mo­tą būs­tą, sa­vą au­to­mo­bi­lį, sa­vą trak­to­rių ir ne­tgi sa­vą kos­tiu­mą ar su­kne­lę, ku­riuos nu­si­pir­kęs už nuo­mos kai­ną, ga­lė­si ap­si­vilk­ti ne vie­ną, o bent ke­lis kar­tus.

Ta­čiau iš ki­tų mums drau­giš­kų kraš­tų at­klys­ta nau­jos ma­dos, mū­sų įsi­ti­ki­ni­mus ver­čian­čios aukš­tyn ko­jo­mis.

Kai ku­rio­se se­no­sio­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se ne­di­de­les ar vi­du­ti­nes pa­ja­mas gau­nan­tys žmo­nės vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą nuo­mo­ja­si bu­tus. Vie­ni to­dėl, kad bran­gių būs­tų neį­per­ka. Ki­ti ne­no­ri varg­ti sa­vą būs­tą pri­žiū­rė­da­mi, no­ri, kad vis­kuo pa­si­rū­pin­tų nuo­mo­to­jas. Tre­ti ne­no­ri pri­si­riš­ti prie vie­nos vie­tos.

Ir ko­kie tie nuo­mo­ja­mi būs­tai! Ma­no­te su eu­ro­re­mon­tu? Nie­ko pa­na­šaus. Jei nuo­ma ne­sie­kia tūks­tan­čio eu­rų, gau­si bu­tą su pi­gia ki­li­mi­ne dan­ga, pil­na anks­tes­nių nuo­mi­nin­kų pa­lik­tų dė­mių ir dul­kių er­ku­čių. Jei iki pen­kių šim­tų – kai­my­nai bus tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čiai.

Lie­tu­viui nuo­ma nė­ra sa­vai­me su­pran­ta­mas da­ly­kas. Tik trum­pa­lai­kė išei­tis. Dau­gu­ma mū­sų sten­gia­si kuo anks­čiau įsi­gy­ti nuo­sa­vą būs­tą, nes pa­sko­la ban­kui kai­nuo­ja ma­žiau ne­gu nuo­ma. Prie­do gy­ve­ni nuo­sa­va­me būs­te ir ga­li šei­mi­nin­kau­ti ja­me kaip tin­ka­mas. Ne­bū­ti­nai bal­tai da­žy­ti vi­sas sie­nas ir kli­juo­ti da­žo­mus ta­pe­tus.

Ne­re­tai už­sie­nie­čiai ste­bi­si, kaip lie­tu­viai pra­gy­ve­na iš to­kių ma­žų at­ly­gi­ni­mų, pen­si­jų ir pa­šal­pų. Tik­riau­siai, tik to­dėl, kad dau­gu­ma se­nu­kų, vi­du­ti­nio am­žiaus ir jau­nų šei­mų tu­ri nuo­sa­vus ar bent so­cia­li­nius būs­tus. Pi­ni­gai, ku­riuos pa­klo­tum už nuo­mą, at­lie­ka šei­mos po­rei­kiams.

Tie­sa, kai ku­rie šal­ti­niai tvir­ti­na, jog jau­ni­mo po­žiū­ris į nuo­sa­vą būs­tą jau kei­čia­si. Esą ir lie­tu­vai­čiai jau ne­be­no­ri pri­si­riš­ti prie ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vie­na­me ku­ria­me mies­te. La­biau lin­kę nuo­mo­tis. Mat, kai ku­rie jau dir­ba per at­stu­mą ir da­lį lai­ko lin­kę leis­ti šil­tuo­siuo­se kraš­tuo­se.

Nie­kur ne­si­dė­si­me. Teks priim­ti ši­tą iš­šū­kį ir ženk­liau pa­kel­ti nuo­mo­to­jų vers­lą. Tik ar tai ne vie­na­die­nis po­žiū­ris? Se­ni žmo­nės sa­ky­tų, jog sa­vas būs­tas val­gy­ti ne­pra­šo. Jį ga­li­ma lai­ki­nai iš­nuo­mo­ti ir už­dirb­ti šiek tiek pi­ni­gų būs­to nuo­mai šil­tuo­siuo­se kraš­tuo­se ar­ba ki­ta­me mies­te, ku­ria­me dir­bi.

Pas­ta­ruo­ju me­tu per­ša­ma nuo­mo­nė, jog ir iki šiol sau­giau­sia lai­ky­ta in­ves­ti­ci­ja į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą ne­vi­siš­kai pa­si­tei­si­na. Esą ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą rei­kia pri­žiū­rė­ti, re­mon­tuo­ti, gal jau da­bar, gal atei­ty­je mo­kė­ti ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį. Bet re­mon­tas juk da­ro­mas ne kas­met.

Vie­na­die­nė fi­lo­so­fi­ja pa­to­gi vers­lui, bet ne kas­die­niam žmo­gaus gy­ve­ni­mui. Nie­ko ne­tu­rin­tis žmo­gus tam­pa pa­na­šus į pro­le­ta­ria­tą, ku­riam nie­ko ne­rei­kia kur­ti, nie­ko tau­so­ti ir nie­ko sau­go­ti.

Vie­na­die­nis po­žiū­ris į sa­vo ir sa­vo ša­lies atei­tį pa­gim­dė šim­tus tūks­tan­čių emig­ran­tų, ku­rie nuo­mo­ja­si sve­ti­mą tė­vy­nę, užuo­t puo­se­lė­ję sa­vą­ją.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s