respublika.lt

2018 birželio 19, antradienis

A.Paulauskas: Lietuvos vidaus politika – purtoma drugio priepuolių, užsienio politika – podukros vietojenuotraukos (7)

2018 gegužės mėn. 25 d. 14:34:03
Artūras Paulauskas, buvęs Seimo narys

Atidžiai stebiu dabar vykstančius Lietuvos vidaus politikos procesus – mūsų visuomenę krečia drugio priepuoliai, kurie, matyt, dar greitai nesibaigs. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į podukros vietoje paliktą Lietuvos užsienio politiką. Turiu omenyje tai, kad mūsų valstybė neturi aiškių užsienio politikos gairių ir vienintelis ryškesnis įvykis nuo 2004-ųjų – aktyvus Ukrainos palaikymas, prasidėjus Krymo kariniam konfliktui.

 

Daugiau nei prieš 20 metų Prezidentas Algirdas Brazauskas suformulavo tris svarbiausius Lietuvos užsienio politikos tikslus – įstoti į Europos Sąjungą (ES), NATO ir palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis. Per dešimtmetį, vieningai ir ryžtingai dirbant, Lietuva 2004-aisiais įgyvendino šiuos tikslus, tačiau kokį vaidmenį norime turėti ir ar turime tarptautinėje bendrijoje iki šiol (jau 14 metų) neaišku. Taip, Lietuva yra tarptautinių organizacijų dalis, tačiau ar mūsų šalis turi aiškią poziciją? Ar stengiamasi aktyviai, tikrai aktyviai, įsitraukti į sprendimų priėmamą, kurie lemia ES, NATO ateitį, konstruoja civilizuotą, vertybėmis paremtą pasaulio tvarką? Manau, kad šioje srityje Lietuvos bagažas pakankamai skurdus. Lietuvai atitenka tik statistės rolė: kai Lietuvos klausia, tada ir atsakoma.

Šiuo metu pasaulyje vyksta rimti ir įvairias politikos transformacijas atnešantys procesai, o diskusijų nei visuomenėje, nei parlamente šiais klausimais nėra. Taip ir lieka neaišku, kas ir kur priima vieną ar kitą sprendimą, su kuo tariamasi. Premjero nusiskundimas, kad jis ignoruojamas formuojant užsienio politiką, taip ir liko neįvertintas. JAV prezidento Donaldo Trumpo pavyzdys tam tikrais klausimais atskleidžia, kad pragmatiškumas komunikacijoje ir priimamuose sprendimuose yra reikalingas. Paprasta ir aiški komunikacija dėl NATO narių gynybai didėsiančių pajamų nuo bendro vidaus produkto (BVP) atnešė akivaizdžius rezultatus – Lietuva jau priėmė sprendimą dėl 2 proc. nuo BVP skyrimo gynybai.

Kita vertus, D. Trumpo sprendimai gana karingi ir keliantys įvairių pamąstymų. JAV lyderio diktuojama politika darosi izoliacinė, protekcionistinė – įvedami muitai plienui, aliuminiui, Kinijos prekėms, pasitraukta iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ir galiausiai D. Trumpas priėmė sprendimą nutraukti sutartį dėl branduolinės programos su Iranu. Negana to, JAV kalba apie sankcijas Europos šalims, bendradarbiaujančioms su Iranu. Kokią įtaką tai daro euroatlantiniams santykiams? Tai kelia įtampą – susidaro toks įspūdis, kad norima daugiau nei 10 metų ruoštą susitarimą nubraukti ir tai yra pakankamai drastiškas poelgis tarptautinėje politikoje. Viso to rezultatas – aštrėjanti retorika tarp ES ir JAV bei netiesioginis Europos lyderių skatinimas glaudžiau bendrauti su Vladimiru Putinu. Pastarosiomis savaitėmis Vokietijos ministrų, kanclerės Angelos Merkel vizitai Rusijoje ir įvykęs Emmanuelio Macrono  vizitas Sankt Peterburge tik patvirtina šiuos spėjimus. O kokia Lietuvos pozicija šiais klausimais? Taip, mačiau, kad vyko viena, kita diskusija viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje pasirodė Prezidentės atsakymai į klausimus apie JAV išėjimą iš susitarimo su Iranu, tačiau tvirtos ir aiškios Lietuvos pozicijos nėra, t. y., kol kas tik aptarinėjama susidariusi situacija, tačiau jokio veiksmų plano nėra.

Kita užsienio politikos pusė – Lietuvos santykiai su Rusija ir V. Putinu. Kasdien girdime informaciją apie Rusijos grėsmę. Prisiminkime Krymo aneksiją, Donbaso, Gruzijos istorijas – tai karai, kurių metu žuvo žmonės. Akivaizdu – Lietuva jaučia šalia alsuojančią įtampą ir grėsmę iš Rusijos pusės. V. Putino retorika griežtėja, agresyvėja, vis labiau pabrėžiama mintis, kad būtent Rusija turi dominuoti ir kad jų žodis turi būti lemiamas visais tarptautiniais klausimais. Manau, kad tikrai pamatysime Rusijos norą silpninti euroatlantinius santykius, didinti konfrontaciją su JAV. Lietuvai svarbiausia būti pasiruošusiai apsiginti nuo įvairių karo formų – tiek konvencinių, tiek informacinių, kibernetinių, atkreipiant dėmesį į vis populiarėjančias ir vis kintančias hibridinio karo formas.

Ir trečioji Lietuvos užsienio politikos dalis – tai ES ateitis ir vykstančios Europos vakarų ir rytų valstybių aktyvios diskusijos apie tai. Senosios ES valstybės labiau linkę toliau integruotis, siekti vienovės finansų, gynybos politikos srityse, o rytai, ypač Lenkija, Vengrija,  nori išlaikyti savo šalių identitetą, tautiškumą, rodomas akivaizdus nenoras riboti savo konstitucines galias. Prancūzijos pozicija aiški – už didesnę integraciją, lenkai ir vengrai – prancūzų oponentai. O kurioje pusėje Lietuva? Stebint Lietuvos europarlamentarų viešus pasisakymus, akivaizdu, kad iškristalizuotos pozicijos nėra – nebandoma kalbėtis apie tai, kokia Lietuvos pozicija dėl ES organizacijos ateities. Dauguma Europos parlamentarų, atstovaujančių Lietuvai, dažnai pasyviai stebi šiuos procesus, neišsako aiškios pozicijos, neatsiskaito už savo darbą rinkėjams, todėl kyla abejonės, kad jiems svarbesni asmeniniai interesai, o ne Lietuvos gerovė.

Lietuva – maža valstybė, tačiau ne dydyje, o padarytuose darbuose slypi tarptautinis pripažinimas ir klestinčios šalies gyvenimas. Lyg šiol sulaukiu bakalaurų, magistro studentų skambučių – manęs prašo komentarų apie 2004-aisiais Vilniaus universitete skaitytą pranešimą, kuriame išdėsčiau galimas Lietuvos užsienio politikos gaires, siūliau tikslus, kurių galėtume siekti. Pavyzdžiui, kad Lietuva taptų ES regiono lydere, kurtų ir vykdytų Vilniuje – Europos centre – gimstančias politines iniciatyvas, skatinančias ES žengti toliau į rytus, turėti aiškią ir tvirtą nuomonę visais klausimais, aktyviai dalyvauti tiek ES, tiek NATO sprendimų priėmime. Praėjo 14 metų ir šiandien galime kalbėti tik apie vieną kitą rimtesnį Lietuvos išstojimą pasaulio kontekste. O juk norėtųsi, kad Lietuva vaidintų kur kas didesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje – turėtų aiškią poziciją, gebėtų apginti savo nuomonę ir inicijuotų teisingus procesus, nešančius naudą ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Visada reikia prisiminti, kad užsienio politika yra vidaus politikos tąsa.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (7)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MEDALIS: Kalgaryje vykusio pasaulio klasikinės jėgos trikovės čempionato vyrų svorio kategorijoje iki 120 kg lietuvis Amandas Paulauskas iškovojo bronzos medalį.
  • PASIRINKTA: teisingumo ministras Elvinas Jankevičius po Konstitucinio Teismo sprendimo atnaujino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo skyrimo procedūrą ir iš trijų kandidatų, pretendavusių tapti šios tarnybos vadovais, pasirinko Neringą Ulbaitę.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar pajutote ilgesnių mokslo metų naudą?

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +9   +13 C

   +13  +15 C

 

   +13  +14 C

  +24   +26 C

   +22  +26 C

 

   +22   +24 C

    4-6 m/s

    6-9 m/s

 

     7-10 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis