Filmų „Anakonda“ ir „Fliperis“ žvaigždės - tik mechaniniai muliažai

„Slėgis 1000“, - tarška balsas iš garsiakalbio. „Okei, alyva teka“, - atsako inžinierius. „Slėgis 2000“, - „Integratoriai stabilūs“. - „Slėgis 3000“. Dvylikos metrų ilgio milžiniška gyvatė trūkčiodama pabunda. Ji grėsmingai išriečia kūną ir sustingusiu žvilgsniu apsidairo aplink, kyščiodama liežuvį. Aplinkiniai nenoromis sulaiko kvapą. Atrodo, kad kiekvieną akimirką roplys gali pulti kurį nors iš jų. Tik burzgiantis hidraulinis prietaisas sugriauna šią iliuziją: galingas smauglys yra mechaninis muliažas. Voltas Kontis, tikriausiai sudėtingiausio kada nors pagaminto roboto kūrėjas, švyti: „Tik kino versle galima išleisti ne vieną milijoną dolerių, kad per keletą mėnesių būtų sukurta kas nors panašaus.“ Trilerio „Anakonda“ žvaigždė, dirbtinis roplys, neseniai vinguriavo drumstais Amazonės vandenimis ir pridarė daug nuostolių vienai mokslininkų grupei.

Dar prieš keletą metų atrodė aišku, kad kompiuterinės animacijos pažanga greitai padarys nereikalingus tokius klasikinius triukus kaip kaukės ar lėlės. Klaidingas vertinimas: Holivudo produkcijai aukštos kvalifikacijos meistrai sukuria tokių technikos stebuklų, kad kosmoso inžinieriams ir pramonės robotų konstruktoriams lieka tik pavydėti. Firmą „Edge Innovations“ V.Kontis įkūrė Kalifornijoje, Silikono slėnyje. Čia jis randa specialistų savo neįprastoms konstrukcijoms kurti - daugiausia tai Stenfordo universiteto absolventai, kaip ir jis pats. Po mašinų gamybos studijų jis iš pradžių kūrė žaislinius robotus ir technikos priemones invalidams, o 1986 m. gavo pirmąją užduotį kine - filme „Žvaigždžių takas IV“. Mokslo fantastikos filme kapitonas Kerkas ir jo komanda iš ateities grįžta į šiandienos Žemę, norėdami į savo laiką pergabenti jau išmirusių banginių rūšies egzempliorių. Sudėtingam filmavimui po vandeniu reikėjo sukurti jūros milžinų dublerius. V.Kontis išsprendė problemą - sukonstravo 1,2 m dydžio modelius. Imitacija pavyko taip gerai, kad nuotolinio valdymo mechaniniai gyvūnai judėjo kaip tikri, judindami pelekus. „Tai buvo pirmieji pasaulyje plaukiojantys robotai“, - išdidžiai prisimena konstruktorius. Tikroviški vandens gyvūnai iki šiol yra V.Končio neginčijama veiklos sritis. Daugiau beveik niekas nedrįsta garantuoti tokių filigrininių konstrukcijų nepriekaištingo veikimo atviroje jūroje, kur sūrus vanduo gali sukelti pragaištingą koroziją ir dėl techninių gedimų gali sulėtėti filmavimo darbai, tas kainuoja milžiniškus pinigus.

Fabriko ceche guli blyškus, be gyvybės ženklų delfinas Fliperis, kurį neseniai buvo galima pamatyti kine. Jūros vanduo nublukino jo dirbtinę odą. Jis greitai vėl bus atnaujintas, išduoda paslaptį Voltas, kaip ir jo varžovas ryklys, kuris dabar pusiau išardytas laukia, kol bus įmontuotos naujos detalės. Įspūdingiausias eksponatas yra natūralaus dydžio plėšrusis banginis Vilis. Daugiau kaip šešias tonas sveriantis milžinas subliūškęs kabo ant krano. JAV neseniai įvyko „Free Willy“ premjera - tai jaudinantis pasakojimas apie mažo berniuko ir milžiniško gyvūno draugystę.

Filmo žiūrovai nemato, kad 90 m ilgio „virkštelė“ robotą jungia su 300 AG galingumo hidrauliniu siurbliu: į banginį per žarnas pumpuojama alyva, slėgis varo cilindrus, kurių stūmokliai judina milžiniško kūno dalis. „Uodegos peleko pakanka žmogui nusviesti iki lubų“, - įspėja V.Kontis. Vilis yra trečiosios kartos mechaninis banginis. „Edge Innovations“ specialistai akvariumuose tiksliai išmatavo originalius ir, analizuodami filmuotą medžiagą, kompiuteriu sukūrė kūno mechaninį modelį. Remdamiesi konstrukcijomis ekrane, jie pagamino sudėtingus svertų ir lankstų mechanizmus, kurių atsparumas buvo išbandytas vandens rezervuare. „Kai inžinerijos metodais apskaičiuoji jėgas, kurios veikia tuos pelekus, pajunti didžiulę pagarbą gamtai“, - sako V.Kontis. Tokio kaulų tvirtumo, svorio ir elastingumo derinio dirbtinėmis medžiagomis neįmanoma pasiekti. Inžinieriai banginio skeletą išskaidė į šešiolika „laisvumo laipsnių“, kaip krūtinės pelekų, uodegos peleko, galvos ir žandikaulio judesiai. Vidų užpildo taip pat atitinkamos santykinai griozdiškos konstrukcijos. Žaviu vandens gyviu Vilį daro tik natūraliai atrodanti oda. Ji pagaminta iš poliuretano. Gamindami šį apvalkalą, technikai į didžiules formas išpilstė per dvi tonas plastiko masės. Sukietėjęs šis kelių centimetrų svorio sluoksnis yra panašios konsistencijos kaip banginio riebalai. Masės ir elastingumo santykis mašinos judesiams suteikia natūralumo įspūdį. Naujausiame filme apie Vilį pasirodo visa banginių šeima. Vieną jūrų žinduolį kaip lėlių teatre valdo penki aktoriai. „Bandome kiekvienam gyvūnui suteikti charakterį, - aiškina Voltas. - Didieji juda oriai, o mažylis plaukioja žaismingai, yra labai judrus.“

Ekrane dresuotų banginių beveik neatskirsi nuo jų mechaninių dublerių. Ir tiktai banginis Keikas, prieš kamerą stojęs su dirbtiniu partneriu, nėmaž nesutriko, kaip baiminosi filmavimo grupė. Filmo kūrėjai ne kartą pastebėjo vienaprasmius bandymus poruotis. Kai kurie kadrai nufilmuoti su sumažintais modeliais. Šios būtybės dabar jau gali plaukioti izoliuotos, maitinamos baterijų, paklusdamos per radiją duodamoms komandoms. Norėdami tai pasiekti, inžinieriai turėjo daugelį detalių iš esmės sukonstruoti iš naujo. Pavyzdžiui, įprasti servovarikliai plaukiojantiems robotams pasirodė per dideli ir per sunkūs.

Mechaninė anakonda konstruktoriams iškėlė naujų problemų: kaip prikišti pakankamai technikos į žarnos pavidalo daugiau kaip 30 cm skersmens kūną?

„Gyvatė iš esmės yra visiškai paprasta, - aiškina V.Kontis. - Ji sudaryta tik iš stuburo, o kiekvienas slankstelis gali judėti tik dviem kryptimis.“ Bet didelis slankstelių skaičius sudaro stulbinamai kompleksišką biocheminę sistemą. Dirbtinė gyvatė išsiverčia su 60 slankstelių, o originalas jų turi maždaug penkis kartus daugiau. Sąnarius teko frezuoti iš labai tvirto aukštos kokybės plieno, kitaip konstrukcija neatlaikytų daugiau kaip dviejų tonų savo svorio. Tik kūno viduryje baisusis gyvūnas remiasi į solidų betono pagrindą. Kiekvienas atskiras slankstelis yra sudėtingas prietaisas, kurį sudaro per 250 dalių. Elektronika valdomi vožtuvai į cilindrus leidžia tekėti hidraulinei alyvai, elektroniniai jautrieji elementai matuoja kiekvieno sąnario poziciją. Apie detales V.Kontis nemėgsta kalbėti - galbūt kai kurios naujovės gali būti pritaikytos ir pramonės robotams.

Vieno inžinieriaus užduotis buvo sugalvoti, kaip daugybę žarnų ir apie 60 km kabelio pertempti per metalo konstrukcijas, kad nebūtų varžoma gyvatės judesių laisvė. Dirbtinė reptilija valdoma iš valdymo pulto. Pačių sukurto elektroninio įrenginio galingumas prilygsta maždaug 50 personalinių kompiuterių. Tik toks koncentruotas mašinos protas gali apskaičiuoti sudėtingą daugybės sąnarių sąveiką ir priversti siaubingąjį robotą tolygiais judesiais užimti reikiamą poziciją. Per keturis ekranus technikai gali reguliuoti kiekvienam judesį ir priversti gyvatę grėsmingai raitytis ar agresyviai pašokti. Scenos, kuriose anakonda žudikė apsivynioja apie žmones, buvo sukurta kompiuterio animacija - buvo per didelė rizika, kad 150 AG hidraulinis prietaisas iš tiesų sutraiškys auką.

Filmuojant žmogaus ir baisūnų kovos scenas, žiūrovai nemato, kad aktorių apvynioja tik tuščiavidurės plastmasinės žarnos. Tačiau siaubas, kuris matyti į besiraitančią pabaisą žvelgiančių aktorių akyse, suvaidinamas tik iš dalies.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"