respublika.lt

2018 rugsėjo 23, sekmadienis

Lietuvių pasiekimai stebina net didžiausias pasaulio šalisnuotraukos (25)

2016 gegužės mėn. 29 d. 08:16:09
Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt

Lygiai prieš savaitę į pirmąją savo kelionę išplaukė iki šiol didžiausias kada nors pastatytas kruizinis laivas „Harmony of the Seas“. Pranokęs patį „Titaniką“, šis gigantas pareikalavo daugiau kaip 2 metų profesionalių statybų ekspertų laiko. Kas galėjo pamanyti, kad tarp jų buvo ir visas būrys lietuvių. „Vakaro žinios“ domėjosi, kokie dar tautiečių laimėjimai garsina Lietuvą pasaulyje.

 

Visą pasaulį neseniai apskriejo žinia, kad į pirmąją savo kelionę leidosi didžiausias pasaulyje kruizinis laivas „Harmony of the Seas“. Prieš savaitę jis išplaukė iš Sen Nazero miesto Prancūzijoje. Laivas iškeliavo į Pietų Anglijos miestą Sautamptoną, iš ten vyko į Barseloną, o iš jos plauks į kruizą po Viduržemio jūrą.

66 m pločio kruizinis laivas yra plačiausias kada nors pastatytas laivas. Jo ilgis siekia 362 m. Laive telpa iki 6,4 tūkst. keleivių, yra daugiau kaip 2000 kajučių. Laivo vandens talpa - 227,5 tūkst. t. Palyginkime: kadaise pagarsėjęs „Titanikas“ buvo 269,1 m ilgio, 28 m pločio, jo talpa buvo 52 310 t, jis galėjo plukdyti 2556 keleivius.

Septynių keleivių klasių gigantas statytas beveik 2 metus. Prie jo statybų prisidėjo ir mūsų šalies profesionalai. Darbus Prancūzijoje atliko net kelių lietuvių įmonių darbuotojai. „Turėjome galimybę pasisemti patirties dirbdami su tokiu projektu ir prisidėdami kone prie pusės laivo izoliacijos darbų. Daugiau kaip 60 mūsų įmonės darbuotojų apie pusantrų metų brigadomis po 20-30 žmonių važinėjo į komandiruotes Prancūzijoje dirbti statant šį laivą. Laive atlikome šilumos, garso izoliacijos darbus, taip pat įrenginėjome kajutes ir koridorius“, - „Vakaro žinioms“ pasakoja UAB LIPERUS direktorius Darius Matulionis.

Daugiau kaip 100 tūkst. kv.m izoliacijos lietuviai įrengė naudodami aukščiausios kokybės medžiagas ir atsižvelgdami į kruizinių laivų rengimo kriterijus. Kaip teigia D.Matulionis, įgyvendinant tokį projektą vietos klaidoms nėra: „Medžiagoms skiriamas labai didelis dėmesys. Jos turi būti nedegios, atsparios vandeniui ir atitikti kitus kokybės kriterijus. Žinoma, kaip ir daugelyje projektų, kaina yra svarbus faktorius, tačiau galutinis rezultatas - įspūdingas. Toks ir buvo tikslas. Čia viskas yra aukščiausios klasės ir sukurta kiek įmanoma šiuolaikiškiau. Laivas alsuoja prabanga, keleiviams sudarytas platus pramogų pasirinkimas. Kelionė juo turbūt nėra pats pigiausias atostogų pasirinkimas, nes vien pripildyti laivą degalų kainuoja daugiau kaip milijoną dolerių.“

Gigantu vadinamo laivo statybos, kainavusios beveik milijardą eurų, pradėtos 2013 metų rugsėjį. Jos buvo itin kruopščiai planuojamos ir prižiūrimos, buvo atrinkti geriausi specialistai. D.Matulionis teigia, kad tokio masto projekte įmonė dirbo pirmą kartą, tačiau jam ne naujiena, kad lietuviai pelnė tarptautinių projektuotojų pripažinimą. „Užsakovai mus jau žinojo, esame dirbę panašaus tipo projektuose. Iš tiesų lietuviai yra vertinami kaip geri ir kokybiškai darbus atliekantys specialistai, todėl nestebina, kad ir šį kartą prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ne viena lietuvių įmonė“, - teigia D.Matulionis.

Beje, darbuotojai, kurie kūrė pirmą didžiausią kruizinį laivą pasaulyje, buvo prižiūrimi, statybas ir laivą fotografuoti iš vidaus buvo griežtai draudžiama. Tad net atsiminimui darbuotojams nepavyko padaryti nė vieno kadro.

D.Matulionis atskleidžia, kad pasaulio laukia dar vienas toks kūrinys: „Dabar yra statomas naujas toks pats kruizinis laivas. Džiaugiamės, kad jį statant taip pat jau darbuojasi daugiau kaip 40 mūsų komandos darbuotojų. Jų ankstesni darbai buvo įvertinti ir jie pasamdyti naujam projektui.“


Arminas RAGAUSKAS, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Telematikos mokslo centro direktorius:

- Prieš kelerius metus viso pasaulio mokslininkus nustebino KTU laboratorijoje sukurtas neinvazinis galvospūdžio matuoklis, juo susidomėjo net NASA. Tai rodo, kad lietuviai pasaulyje vertinami kaip konkurencingi specialistai?

- Mane, kaip keliaujantį žmogų, žavi itin stiprios Lietuvos mokyklos. Galima nesunkiai paaiškinti, kaip jos tapo tokios stiprios. Mūsų universitetai yra neabejotinai stiprūs, o žmonės talentingi. Tai matyti visose srityse: tai ir menai, ir architektūra, ir kelių tiesimas, ir statybos. Taip pat mokslas ir sportas. Stiprios mokyklos išugdo fantastiškus talentus. Tai yra viskas, ko reikia, kad konkuruotume pasaulyje. Tikrai nesame kokie kompleksuoti provincialai.

Šiuolaikiniame pasaulyje ir moksle turbūt nėra jokių nacionalinių ribų, nes informacijos sklaidos greitis yra labai didelis. Kiekvienas kolega bet kurioje planetos vietoje yra pasiekiamas, tad nesunku pamatyti, kas įvyko pozityvaus, ir pasidalyti patirtimi. Mes gana sėkmingai laimime įvairų finansavimą iš EK, bendradarbiaujame su įvairiomis Europos Sąjungos valstybėmis bei kitomis šalimis, tokiomis kaip Izraelis, Šveicarija. Visa tai vyksta greitai, labai efektyviai, o jei yra adekvatus finansavimas, progresą galima parodyti per kelerius metus. Tad ir mums pavyko padaryti daug dalykų, gavus ES, JAV finansavimą. Esame gavę finansavimą ne vienam ir ne dviem multimilijoniniams projektams. Yra tekę padirbėti ir su vokiečiais pačiame moderniausiame aerokosminės medicinos centre, kur dirba NASA. Esame tarptautiniai, kaip ir kiti panašūs institutai, integravęsi į europines ir pasaulines mokslo sistemas bei gaunantys finansavimą. Izoliacijos tikrai nėra.

O galvospūdžio matuoklio likimas labai paprastas - turime patekti į rinką ir kuo greičiau. Europoje jau turime produktą, kuris antrą kartą gavo CE ženklą. O tai reiškia, kad jį galime pardavinėti Europoje ir dirbti su pacientais Europoje. Tokiems sertifikatams pelnyti reikia atlikti daugybę klinikinių tyrimų įvairiose šalyse. Jie jau atlikti ir sėkmingai. Tai rodo, kad mūsų aparatai yra unikalūs ir saugūs pacientams. Didžiausias laukiantis iššūkis - komercija.

- Sprendžiate taikomojo mokslo ir klinikines problemas, kurios aktualios visame pasaulyje?

- Jas bandė ir bando spręsti ir didžiosios pasaulio kompanijos, taip pat JAV kariuomenė bei NASA. Visi bendraujame, keičiamės informacija, esame kolegos ir kartu konkurentai. Šioje konkurencinėje kovoje vieniems sekasi, kitiems ne. Lietuviams - sekasi. Intelektinė nuosavybė, kurią pavyko sukurti Lietuvoje, vertinama ir Amerikoje, ir Japonijoje, ir kitose šalyse. O intelektinė nuosavybė pritraukia ir rizikos kapitalą. Todėl mes galime plėtoti technologijas, kad jos patektų į rinką.

Mūsų pagrindinis uždavinys - išsaugoti neuronus sudėtingose situacijose, pvz., po galvos traumų. Mūsų centras kuria neinvazines technologijas, t.y. mūsų aparatais ir diagnostikos metodais pacientai nepažeidžiami. Tai reiškia, kad nereikia gręžti kaukolės, nereikia įleisti invazinių sensorių ar jutiklių. Bandome diagnozuoti smegenis realiame laike, stebėti procesų, kurie vyksta smegenyse, dinamiką, pvz., kraujotakos, smegenų kraujotakos autoreguliacijos sutrikimų atvejais.

Antrinis insultas po traumos gali tęstis kelias minutes, bet tuo metu jis žudo neuronus. Kas gali pastebėti to pradžią ir sustabdyti šį procesą? Tai galėtų padaryti automatinės technologijos. Mūsų galutinis tikslas ir yra sukurti tokias automatines neinvazines technologijas diagnostikai ir gydymui. Žinoma, tai uždavinys, kurio įgyvendinimas gali tęstis dešimtmečius.

- Galima pasidžiaugti pasiektais rezultatais?


- Nuolat naudojami mūsų neinvazinis galvospūdžio matuoklis, smegenų kraujotakos autoreguliacijos monitorius ir kiti mūsų aparatai kaip mokslinio tyrimo instrumentai. Pvz., vykstant atvirai širdies operacijai kardiochirurgai tvarko širdį, bet kartais dėl procedūrų gali būti šiek tiek pažeistos smegenys. Todėl operacijos metu būtina jas stebėti. Mes jau tai darome dalyvaudami operacijose nuo pradžios iki pabaigos. Stebėdami smegenis mes matome, kokius proceso etapus reikėtų padaryti trumpesnius ar kitaip juos organizuoti, kad smegenys išliktų nepažeistos.

Su Sveikatos mokslų universitetu bei partneriais iš JAV esame atlikę didžiulę studiją apie glaukomą. Daugiau kaip 100 pacientų kontrolinės grupės tyrimas parodė, kad galvospūdžio matuoklį galima naudoti ir gydant oftalmologijos pacientus. Studija atskleidė, kad šių pacientų galvospūdis yra nenormaliai žemas, bet per aukštas akispūdis. Oftalmologams atskleidėme, kad galvospūdis yra dar vienas jiems reikalingas žymuo, kurį būtina matuoti. Reikia tikėtis, kad dėl to bus galima sukurti modernesnes gydymo metodikas.

 

Šiemet Lietuva gali suskambėti ir įteikiant Nobelio premijas. Tarp kandidatų gauti premiją buvo įvardytas ir profesorius Virginijus Šikšnys, atradęs baltymą, galintį ateityje žmones išgelbėti ne tik nuo nepagydomų ligų, bet ir nuo bado.


Prieš kelerius metus Lietuvai ir pasauliui pasiūlęs elektroninę dviračio pavarą, galinčią mechaninį dviratį paversti elektroniniu, Gediminas Nemanis greitai tapo žinomu pasaulyje jaunuoliu. Šiandien jo produktas „Rubbee“ yra nuolat atnaujinamas ir masiškai parduodamas tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose.


Lietuviai garsėja kaip puikūs lazerių gamintojai. Lietuvos lazerių gamintoja „Ekspla“ kartu su amerikiečių kompanija „National Energetics“ laimėjo konkursą už daugiau nei 40 mln. JAV dolerių (109 mln. litų) pagaminti ir įdiegti ultradidelio intensyvumo lazerinę sistemą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų komplekse „ELI-Beamlines“ Dolni Bržežany miestelyje netoli Prahos (Čekija).


Šiuolaikinį požiūrį į transportą pasauliui pasiūlė ir lietuvis Ignas Survila, sukūręs modernų, lengviausią pasaulyje sumanųjį paspirtuką „Pigeon“. Jis puikiai žinomas Šveicarijoje ir Italijoje, planuojamas pradėti gaminti masiškai.


2014 metais pasauliui Lietuva prisistatė kaip kosminė valstybė. Tuomet į kosmosą iškeltas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“, kurio iniciatoriai Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis. Tuo pat metu skrieti kosminėje erdvėje paleistas ir kitas lietuviškas palydovas - „LitSat-1“.


IT srityje lietuviai taip pat garsūs pasaulyje. Ne vienas programuotojas žino lietuvius brolius Šarūną ir Žilviną Ledus, nepriklausomų kompiuterinių žaidimų ir interaktyvių produktų kūrėjus. Jų kompanijos „Tag of Joy“ produktai yra laimėję apdovanojimų jau ne viename tarptautiniame konkurse. 2014 metų spalio mėnesį startavęs jaunos komandos žaidimas „Monster Buster“ sulaukė didelės sėkmės - jis tapo vienas geriausiai vertinamų žaidimų visoje „Windows Phone“ programėlių parduotuvėje, o vėliau atsirado pirmoje „Top Free“ žaidimų sąrašo vietoje savo kategorijoje (JAV rinkoje).


Lietuvių specialistai vertinami ir fizikos mokslų srityje. Šiemet Lietuva pateikė paraišką tapti asocijuota nare CERN Europos branduolinių tyrimų centre, kuriame lietuviai dirba nuo 2004 metų. Netoli Ženevos veikiančiame CERN centre įsikūrusi didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, čia įrengtas Didysis hadronų greitintuvas. Pasitelkdama pasaulyje galingiausius įrenginius, tarptautinė mokslininkų komanda siekia atsakyti į fundamentalius ir sudėtingiausius fizikos klausimus: kas yra „tamsioji materija“, kokia medžiaga sudarė visatą Didžiojo sprogimo metu, kodėl egzistuoja gravitacija ir pan.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (25)

  • Jonas 2016 birželio mėn. 01 d. 13:34:05

    idomu, kas laivo savininks?

  • Šiaulietė 2016 gegužės mėn. 30 d. 19:04:08

    Aciū žurnalistei Gerb.J.Gafurovai už skaitytojų švietimą apie
    lietuvių pasaulinius pasiekimus.Tikrai buvo įdomu skaityti.
    Aš noriu priminti mūsų seimūnų "PASIEKIMUS".TIKRAI TOKIAIS PASIEKIMAIS
    NEGALI PASIGIRTI ,JEIGU NE VISO PASAULIO,TAI ES VISŲ VALSTYBIŲ
    VALDŽIOS.Per krizę Kubilius sumažino pensijas,oButkevičius per 4
    m.nesugebėjo sugrąžinti.Tūkstančiai
    pensininkų jau iškeliavo amžinybėn,apvogti,tame tarpe ir mano
    tėvukas.Dar didesnis pasiekimas,kai neryžtingasis premjeras per
    4m.sugebėjo padidinti pensijas 5-8€!Kai Graikija per krizę stovėjo ant
    bankroto ribos,TVF liepė mmažinti pensijas,tai premjeras pasakė,kad
    negalime skriausti senjorų,jie turi gyventi oriai (graikų pensija tuo
    metu buvo 3500 Lt,oLietuvoje vid.pensija tebuvo 740Lt).Kokioj šaly dar
    galimi tokie stebuklai?

  • Agnė 2016 gegužės mėn. 30 d. 16:12:48

    Kaip smagu skaityti,kad Lietuvos Universitetai vykdo tarptautinius
    mokslinius projektus.Bet kai reikia profesūrai ar švietimo darbuotojams
    pakelti atlyginimus,prasideda visokių "apsišaukusių ekspertų",kartu su
    valdžiažmogiais šaukimas,kad mūsų universitetai prasti,mokyklos blogos
    ir t.t.Jeigu pasiseka,mūsų apsolventams
    įsidarbinti-vergvaldžiai-darbdaviai rėkia,kad NAŠUMAS MENKAS,nes jie
    nenori mokėti didesnių atlyginimų!Išvyksta "nenašūs" dirbti į
    užsienį - našumas pagerėja!Kai suprasti visa tai?
    DĖKOJU UŽ ĮDOMŲ STRAIPSNĮ !Daug žinių suteikėte!AČIŪ !

  • ar 2016 gegužės mėn. 30 d. 10:36:52

    atlyginimas lietuviskas ar prancuziskas/

  • tadas 2016 gegužės mėn. 30 d. 10:12:22

    tuoj parasysiu, kuo stebina visa pasauli lietuviai: Pagal LR Seimo
    internetinėje svetainėje pateikiamus duomenimis, eilinio Seimo nario alga
    – 2531,7 euro. Taip pat kiekvienas Seimo narys turi 680 eurų per
    mėnesį biudžetą, kuris gali būti skirtas jo parlamentinėms
    išlaidoms. Siūloma kanceliarines išlaidas Seimo nariams didinti nuo 680
    iki 1100 eurų.
    Labiausiai neskursta europarlamentarai bei Europos Komisijos nariai.
    Vien komisarų alga per mėnesį siekia 19,9 tūkst. eurų (68,7 tūkst.
    litų). Dar kas mėnesį eurokomisarai gauna 607 eurus (2094 litus)
    reprezentacinėms išlaidoms, apie 3 tūkst. eurų (per 10 tūkst. litų)
    rezidentinės kompensacijos. Naujiems eurokomisarams įsikūrimo Briuselyje
    išlaidoms padengti mokama maždaug po 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų)
    kompensacija, skiriamas automobilis ir du vairuotojai.
    Europarlamentarų alga - 7956 eurai (27,45 tūkst. litų). Taip kas
    mėnesį skiriama po 4299 eurus (14,8 tūkst. litų) biuro išlaikymui,
    telefono, pašto, interneto ir kitoms išlaidoms, m

  • Demokratija 2016 gegužės mėn. 30 d. 07:55:19

    Valdžiažmogių biurokratizmas ir karjerizmas-gobšuoliškas ir
    padlaižūniškas noras greitai praturtėti juos paverčia kolaborantais.
    Jiems nesvarbu kam kolaboruoti: komunistams ar fašistams,svarbu,kad už
    kolaboravimą gerai mokėtų. Visuomenė-tik banda nepriklausomos
    demokratijos tragedijoje.

  • Demokratija 2016 gegužės mėn. 30 d. 07:36:25

    Lietuva stebina Pasaulį karjeristų ir biurokratų skaičiumi,žlugdančiu
    žmonių visuomeninį aktyvumą,jų sąmoningumą,todėl visuomenė jų
    veiklą nekontroliuoja. Visuomenė net nežino kas yra biurokratizmas ir
    karjerizmas. Žiniasklaida užsiima karjerizmu todėl visuomenei to
    neaiškina. Nevyriausybinės organizacijos - karjeristų-biurokratų
    organizacijos ,nes gina ne visuomenės interesus,bet savo individo
    pastangomis stengiasi iškilti-įtikti valdžiažmogiams nuo kurių
    priklauso jų finansavimas.Neišsiskiria ir valdžiažmogiai savo individo
    pastangomis (melu ir pažadais) ginantys savo,o ne visuomenės interesus
    kyla visuomenėje ir tarnyboje tik dėl didesnių pajamų.

  • spaliukas 2016 gegužės mėn. 29 d. 23:41:56

    autore tikkrai komjaunimo isaukleta... seniena

  • klumpės 2016 gegužės mėn. 29 d. 23:38:47

    Šiemet Lietuva pateikė paraišką tapti asocijuota nare CERN Europos
    branduolinių tyrimų centre, kad sukurti juoda skylę... ir galas
    pasauliui

  • ose 2016 gegužės mėn. 29 d. 23:38:11

    negi ir mes pradesime tokius laivus statyti?

  • ose 2016 gegužės mėn. 29 d. 23:36:53

    negi ir mes pradesime tokius laivus statyti?

  • Man 2016 gegužės mėn. 29 d. 23:24:00

    neidomu,kuo stebina isradingieji.Geriau papasakokite ir parodykite
    uzsieniui musu zmoniu pragyvenimo is tu keliolikos desimciu euru
    rekordus.Tai nieksybe pries zmones,pasigirkime,ka sugebame.

  • kestut 2016 gegužės mėn. 29 d. 22:30:21

    Mes turime stiprų įntelektinį potencialą,tačiau antivalstybiniai
    partiniai žlugdo Lietuvos valstybingumą ir gena savo piliečius į
    platujį pasaulį.

  • gravitacija 2016 gegužės mėn. 29 d. 22:10:01

    “Lietuvių pasiekimai stebina net didžiausias pasaulio šalis“ –
    kaip tai įmanoma, algos ir pensijas paprastiems žmones mažesni nei
    kitose valstybėse beveik 10 kartu, o daugeliu priekiu kainos didesni
    beveik 2 kartus. Tokia situacija išgyvenantės žmones jaučiasi
    nebegalias įveikti iškilusių sunkumų, yra pasimetęs ir nežino ką
    daryti...

  • įįįįįįį 2016 gegužės mėn. 29 d. 20:52:02

    tik nešokit aukščiau bambos o nuo tokiu pasididžiavimu š
    gaunas

  • Demokratija 2016 gegužės mėn. 29 d. 19:46:20

    Ponia Gafurova,kodėl mokslininkai konkurencingi,o valstybė,kurioje jie
    gyvena-nekonkurencinga ir nepažangi Europos Sąjungos valstybė?

  • jokubas 2016 gegužės mėn. 29 d. 19:35:34

    Tokia šešėlinės ekonomikos harmonija stebiname didžiausias Europos
    šalis todėl,kad gerai dirba Valstybės kontrolieriaus,Vyriausybės
    atstovų savivaldybėse ir Valstybės konkurencijos tarybos tarnybos.Tik
    jų harmoningos biurokratijos ir karjerizmo veiklos dėka Lietuva gali
    didžiuotis ir stebinti didžiausias Europos šalis 9 milijardų šešėliu
    socialistinėje rinkoje - oligarchų rinkoje.Leninas,oligarchų
    internacionalo nugalėtas priešas, tai vadino buržuazine rinka su
    buržujų teise.

  • Harmoninga demokratija 2016 gegužės mėn. 29 d. 18:37:41

    Lietuviškų grobuoniškų oligarchų pasiekimai šešėlinėje ekonomikoje
    siekia 9 milijardus eurų,prilygstantiems devynioms tokioms stebinančioms
    "Harmonijoms jūroje". Ne paprastoje jūroje,bet "harmoningoje" Lietuvos
    šešėlinės ekonomikos jūroje. Ir nieko,net Gofurovos nestebina. Tokie
    nekalti straipsneliai apie Lietuvos ekonomikos politiką stebina tik
    Lietuvos baudžiauninkų klasę,kur partiniai oligarchai slepia tokius 9
    kruizinius laivus ir kokį pelną jie oligarchams kuria?

  • senis 2016 gegužės mėn. 29 d. 17:27:34

    isirus TSRS neliko konkurencijos tarp kapitalizmo ir socializmo. Kadangi
    liko tik kapitalizmo monopolija, pelno siekimas bet kokia kaina, Bankas jau
    pasiima apie 80% pasaulio bvp. To Bankui maza, todel naikinama
    t.v.vidurinioji klase. Pasaulio zmones Bankas skirsto i elita, Banko
    tarnautojus, musu priziuretojus, ir mus, baudziauninkus. Siuo metu vykdomas
    eksperimentas, uz kokia maziausia suma, gali isgyventi baudziauninkas,
    eilinis pensininkas ar darbininkas, ir kiek reikia moketi priziuretojams,
    kad baudziauninkai butu isnaudojami 100%. Geriausi pasiekimai yra
    buvusioje LR, dabar Reicho prisijungtoje kaip teritorija. Pensininkai,
    pasirodo, kazkaip tai isgyvena is 200 euru pensijos, o baudziauninkas
    kazkaip tai isgyvena is 350 euru, svelniai tariant, atlyginimo. Jeigu tokia
    padeti Banko paskirti priziuretojai gali islaikyti Lietuvos teritorijoje,
    tai kodel kitu teritoriju baudziauninkams moketi daugiau. Lietuviai sioje
    srytyje pirmauja pasaulyje.

  • bamblis 2016 gegužės mėn. 29 d. 16:22:26

    Uzsienieciai nori tikati musu zemes - tegul Respublika pagaliau sita
    supranta.

  • bamblis 2016 gegužės mėn. 29 d. 16:00:20

    Kas cia per straipsnis? Ar Respublika panaseja jau i delfi ir lryta. Rasyti
    apie Lietuva, uzsienis kaip i mus ziuri man visiskai neidomu. Gali ir
    ziureti neigiamai, tiktai kad paliktu brangiausia Lietuvele ramybeje. Be
    svedu banku, lenku naftiniku ir kitu uzsienieciu Lietuvoje.

  • didziausias pasiekimas 2016 gegužės mėn. 29 d. 11:37:35

    kaip lietuvis isgyvena didziausiu maisto ir prekiu kainu salyje,uzdirbdamas
    maziausia alga tarp ES saliu?va cia tai pasiekimas,esam vieni is lyderiu
    pasaulyje

  • Kur su 2016 gegužės mėn. 29 d. 11:33:22

    įzoliacinėmis medžiagomis dirbti kratosi net pats velnias ,lietuviui
    pakišama, kaip atradimas.

  • bamblis 2016 gegužės mėn. 29 d. 10:00:20

    ne rupi man pasaulio nuomone - as noriu savo Lietuvos visos, ne parduotos
    uzsieniui, be imigrantu, o ka jie galvoja tai neidomu.

  • Bronius 2016 gegužės mėn. 29 d. 09:09:07

    Panašu jei Lietuvis statybininkas sudės apdailos plyteles vinam iš
    tualetų garsiamia pasaulio dangoraižyje rėksite kad be Lietuvos indėlio
    tokio projekto būtų nepavykę įgyvendinti.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASIEKIMAS: sekmadienį Austrijoje prasidėjusio pasaulio dviračių plento čempionato moterų komandų atskiro starto lenktynėse Italijos „Ale Cipollini“ ekipa, kuriai atstovauja lietuvė Daiva Ragažinskienė, užėmė devintąją vietą.
  • VYRIAUSYBĖ: Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sekmadienį prasidedančioje neformalioje Žemės ūkio taryboje Austrijoje aptars priemones, kurios galėtų padidinti regiono žemdirbių konkurencingumą, skatinti aukštos kokybės produkcijos gamybą ir pan.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. V.Tomkus: nuo atgimimo iki išsigimimo
2. V.Vyšniausko kalba, pasakyta Seime, Sąjūdžio jubiliejaus proga
3. Disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė: Abu popiežiai suprato mūsų kančią
4. Įstatymai rašomi „iš pilvo“
5. Į politiką eina jau prasiskolinę žmonės
6. Rolandas Paksas. Neturi likti ginklų ir kariuomenių Baltijos šalyse bei Karaliaučiuje
7. Prezidentei krizė buvo pelninga
8. Vilniečiai atvykstantį popiežių pasitiks užversti kalnais šiukšlių
9. O.Strikulienė: Kas verks sumažinus Seimo narių skaičių?
10. Parlamentas tirs žinomų šviesuolių KGB šmeižto istoriją
11. Už vizitą pas gydytoją mokėti teks ne visiems
12. Arvydas Juozaitis stoja į kovą
13. Iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko posto varomas P.Gražulis: Esu labiausiai tinkamas ginti žmogaus teises
14. O.Strikulienė: Žmonės patys neina balsuoti, o paskui bloga valdžia piktinasi!
15. T.B.Burauskaitė: Padarėme tai, ką liepė Seimas
16. Nekultūringa politika
17. O.Strikulienė: Du politikai, taikos balandžiais lakstantys
18. F.Kauzonas: Parduodamas Europos vidurys!
19. Bausti reikia tikruosius žudikus
20. Perki internetu, malonėk susimokėti... už orą
21. Sumindžiotos mūsų istorinės relikvijos
22. Ar ne laikas grąžinti skolą Mažvydui?
23. Vaidindami demokratišką valstybę pamiršome, kas ta demokratija yra
24. „Auksinių šaukštų“ istorija dar nebaigta
25. O.Strikulienė: Nieko naujo. Valdžios fikusai tik kaitaliojasi su kaktusais
reklama
darbas vadyb

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6 +9 C

   +6  +9 C

 

   +5  +8 C

  +11  +15 C

   +12  +11 C

 

   +10  +12 C

  1-6 m/s

 0-4 m/s

 

    1-6 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2946
RUB - 78.5108 CHF - 1.1228
GBP - 0.8940 NOK - 9.5793
reklama
Ukis 2018