respublika.lt

2018 rugsėjo 20, ketvirtadienis

Lietuvių pasiekimai stebina net didžiausias pasaulio šalisnuotraukos (25)

2016 gegužės mėn. 29 d. 08:16:09
Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt

Lygiai prieš savaitę į pirmąją savo kelionę išplaukė iki šiol didžiausias kada nors pastatytas kruizinis laivas „Harmony of the Seas“. Pranokęs patį „Titaniką“, šis gigantas pareikalavo daugiau kaip 2 metų profesionalių statybų ekspertų laiko. Kas galėjo pamanyti, kad tarp jų buvo ir visas būrys lietuvių. „Vakaro žinios“ domėjosi, kokie dar tautiečių laimėjimai garsina Lietuvą pasaulyje.

 

Visą pasaulį neseniai apskriejo žinia, kad į pirmąją savo kelionę leidosi didžiausias pasaulyje kruizinis laivas „Harmony of the Seas“. Prieš savaitę jis išplaukė iš Sen Nazero miesto Prancūzijoje. Laivas iškeliavo į Pietų Anglijos miestą Sautamptoną, iš ten vyko į Barseloną, o iš jos plauks į kruizą po Viduržemio jūrą.

66 m pločio kruizinis laivas yra plačiausias kada nors pastatytas laivas. Jo ilgis siekia 362 m. Laive telpa iki 6,4 tūkst. keleivių, yra daugiau kaip 2000 kajučių. Laivo vandens talpa - 227,5 tūkst. t. Palyginkime: kadaise pagarsėjęs „Titanikas“ buvo 269,1 m ilgio, 28 m pločio, jo talpa buvo 52 310 t, jis galėjo plukdyti 2556 keleivius.

Septynių keleivių klasių gigantas statytas beveik 2 metus. Prie jo statybų prisidėjo ir mūsų šalies profesionalai. Darbus Prancūzijoje atliko net kelių lietuvių įmonių darbuotojai. „Turėjome galimybę pasisemti patirties dirbdami su tokiu projektu ir prisidėdami kone prie pusės laivo izoliacijos darbų. Daugiau kaip 60 mūsų įmonės darbuotojų apie pusantrų metų brigadomis po 20-30 žmonių važinėjo į komandiruotes Prancūzijoje dirbti statant šį laivą. Laive atlikome šilumos, garso izoliacijos darbus, taip pat įrenginėjome kajutes ir koridorius“, - „Vakaro žinioms“ pasakoja UAB LIPERUS direktorius Darius Matulionis.

Daugiau kaip 100 tūkst. kv.m izoliacijos lietuviai įrengė naudodami aukščiausios kokybės medžiagas ir atsižvelgdami į kruizinių laivų rengimo kriterijus. Kaip teigia D.Matulionis, įgyvendinant tokį projektą vietos klaidoms nėra: „Medžiagoms skiriamas labai didelis dėmesys. Jos turi būti nedegios, atsparios vandeniui ir atitikti kitus kokybės kriterijus. Žinoma, kaip ir daugelyje projektų, kaina yra svarbus faktorius, tačiau galutinis rezultatas - įspūdingas. Toks ir buvo tikslas. Čia viskas yra aukščiausios klasės ir sukurta kiek įmanoma šiuolaikiškiau. Laivas alsuoja prabanga, keleiviams sudarytas platus pramogų pasirinkimas. Kelionė juo turbūt nėra pats pigiausias atostogų pasirinkimas, nes vien pripildyti laivą degalų kainuoja daugiau kaip milijoną dolerių.“

Gigantu vadinamo laivo statybos, kainavusios beveik milijardą eurų, pradėtos 2013 metų rugsėjį. Jos buvo itin kruopščiai planuojamos ir prižiūrimos, buvo atrinkti geriausi specialistai. D.Matulionis teigia, kad tokio masto projekte įmonė dirbo pirmą kartą, tačiau jam ne naujiena, kad lietuviai pelnė tarptautinių projektuotojų pripažinimą. „Užsakovai mus jau žinojo, esame dirbę panašaus tipo projektuose. Iš tiesų lietuviai yra vertinami kaip geri ir kokybiškai darbus atliekantys specialistai, todėl nestebina, kad ir šį kartą prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ne viena lietuvių įmonė“, - teigia D.Matulionis.

Beje, darbuotojai, kurie kūrė pirmą didžiausią kruizinį laivą pasaulyje, buvo prižiūrimi, statybas ir laivą fotografuoti iš vidaus buvo griežtai draudžiama. Tad net atsiminimui darbuotojams nepavyko padaryti nė vieno kadro.

D.Matulionis atskleidžia, kad pasaulio laukia dar vienas toks kūrinys: „Dabar yra statomas naujas toks pats kruizinis laivas. Džiaugiamės, kad jį statant taip pat jau darbuojasi daugiau kaip 40 mūsų komandos darbuotojų. Jų ankstesni darbai buvo įvertinti ir jie pasamdyti naujam projektui.“


Arminas RAGAUSKAS, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Telematikos mokslo centro direktorius:

- Prieš kelerius metus viso pasaulio mokslininkus nustebino KTU laboratorijoje sukurtas neinvazinis galvospūdžio matuoklis, juo susidomėjo net NASA. Tai rodo, kad lietuviai pasaulyje vertinami kaip konkurencingi specialistai?

- Mane, kaip keliaujantį žmogų, žavi itin stiprios Lietuvos mokyklos. Galima nesunkiai paaiškinti, kaip jos tapo tokios stiprios. Mūsų universitetai yra neabejotinai stiprūs, o žmonės talentingi. Tai matyti visose srityse: tai ir menai, ir architektūra, ir kelių tiesimas, ir statybos. Taip pat mokslas ir sportas. Stiprios mokyklos išugdo fantastiškus talentus. Tai yra viskas, ko reikia, kad konkuruotume pasaulyje. Tikrai nesame kokie kompleksuoti provincialai.

Šiuolaikiniame pasaulyje ir moksle turbūt nėra jokių nacionalinių ribų, nes informacijos sklaidos greitis yra labai didelis. Kiekvienas kolega bet kurioje planetos vietoje yra pasiekiamas, tad nesunku pamatyti, kas įvyko pozityvaus, ir pasidalyti patirtimi. Mes gana sėkmingai laimime įvairų finansavimą iš EK, bendradarbiaujame su įvairiomis Europos Sąjungos valstybėmis bei kitomis šalimis, tokiomis kaip Izraelis, Šveicarija. Visa tai vyksta greitai, labai efektyviai, o jei yra adekvatus finansavimas, progresą galima parodyti per kelerius metus. Tad ir mums pavyko padaryti daug dalykų, gavus ES, JAV finansavimą. Esame gavę finansavimą ne vienam ir ne dviem multimilijoniniams projektams. Yra tekę padirbėti ir su vokiečiais pačiame moderniausiame aerokosminės medicinos centre, kur dirba NASA. Esame tarptautiniai, kaip ir kiti panašūs institutai, integravęsi į europines ir pasaulines mokslo sistemas bei gaunantys finansavimą. Izoliacijos tikrai nėra.

O galvospūdžio matuoklio likimas labai paprastas - turime patekti į rinką ir kuo greičiau. Europoje jau turime produktą, kuris antrą kartą gavo CE ženklą. O tai reiškia, kad jį galime pardavinėti Europoje ir dirbti su pacientais Europoje. Tokiems sertifikatams pelnyti reikia atlikti daugybę klinikinių tyrimų įvairiose šalyse. Jie jau atlikti ir sėkmingai. Tai rodo, kad mūsų aparatai yra unikalūs ir saugūs pacientams. Didžiausias laukiantis iššūkis - komercija.

- Sprendžiate taikomojo mokslo ir klinikines problemas, kurios aktualios visame pasaulyje?

- Jas bandė ir bando spręsti ir didžiosios pasaulio kompanijos, taip pat JAV kariuomenė bei NASA. Visi bendraujame, keičiamės informacija, esame kolegos ir kartu konkurentai. Šioje konkurencinėje kovoje vieniems sekasi, kitiems ne. Lietuviams - sekasi. Intelektinė nuosavybė, kurią pavyko sukurti Lietuvoje, vertinama ir Amerikoje, ir Japonijoje, ir kitose šalyse. O intelektinė nuosavybė pritraukia ir rizikos kapitalą. Todėl mes galime plėtoti technologijas, kad jos patektų į rinką.

Mūsų pagrindinis uždavinys - išsaugoti neuronus sudėtingose situacijose, pvz., po galvos traumų. Mūsų centras kuria neinvazines technologijas, t.y. mūsų aparatais ir diagnostikos metodais pacientai nepažeidžiami. Tai reiškia, kad nereikia gręžti kaukolės, nereikia įleisti invazinių sensorių ar jutiklių. Bandome diagnozuoti smegenis realiame laike, stebėti procesų, kurie vyksta smegenyse, dinamiką, pvz., kraujotakos, smegenų kraujotakos autoreguliacijos sutrikimų atvejais.

Antrinis insultas po traumos gali tęstis kelias minutes, bet tuo metu jis žudo neuronus. Kas gali pastebėti to pradžią ir sustabdyti šį procesą? Tai galėtų padaryti automatinės technologijos. Mūsų galutinis tikslas ir yra sukurti tokias automatines neinvazines technologijas diagnostikai ir gydymui. Žinoma, tai uždavinys, kurio įgyvendinimas gali tęstis dešimtmečius.

- Galima pasidžiaugti pasiektais rezultatais?


- Nuolat naudojami mūsų neinvazinis galvospūdžio matuoklis, smegenų kraujotakos autoreguliacijos monitorius ir kiti mūsų aparatai kaip mokslinio tyrimo instrumentai. Pvz., vykstant atvirai širdies operacijai kardiochirurgai tvarko širdį, bet kartais dėl procedūrų gali būti šiek tiek pažeistos smegenys. Todėl operacijos metu būtina jas stebėti. Mes jau tai darome dalyvaudami operacijose nuo pradžios iki pabaigos. Stebėdami smegenis mes matome, kokius proceso etapus reikėtų padaryti trumpesnius ar kitaip juos organizuoti, kad smegenys išliktų nepažeistos.

Su Sveikatos mokslų universitetu bei partneriais iš JAV esame atlikę didžiulę studiją apie glaukomą. Daugiau kaip 100 pacientų kontrolinės grupės tyrimas parodė, kad galvospūdžio matuoklį galima naudoti ir gydant oftalmologijos pacientus. Studija atskleidė, kad šių pacientų galvospūdis yra nenormaliai žemas, bet per aukštas akispūdis. Oftalmologams atskleidėme, kad galvospūdis yra dar vienas jiems reikalingas žymuo, kurį būtina matuoti. Reikia tikėtis, kad dėl to bus galima sukurti modernesnes gydymo metodikas.

 

Šiemet Lietuva gali suskambėti ir įteikiant Nobelio premijas. Tarp kandidatų gauti premiją buvo įvardytas ir profesorius Virginijus Šikšnys, atradęs baltymą, galintį ateityje žmones išgelbėti ne tik nuo nepagydomų ligų, bet ir nuo bado.


Prieš kelerius metus Lietuvai ir pasauliui pasiūlęs elektroninę dviračio pavarą, galinčią mechaninį dviratį paversti elektroniniu, Gediminas Nemanis greitai tapo žinomu pasaulyje jaunuoliu. Šiandien jo produktas „Rubbee“ yra nuolat atnaujinamas ir masiškai parduodamas tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose.


Lietuviai garsėja kaip puikūs lazerių gamintojai. Lietuvos lazerių gamintoja „Ekspla“ kartu su amerikiečių kompanija „National Energetics“ laimėjo konkursą už daugiau nei 40 mln. JAV dolerių (109 mln. litų) pagaminti ir įdiegti ultradidelio intensyvumo lazerinę sistemą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų komplekse „ELI-Beamlines“ Dolni Bržežany miestelyje netoli Prahos (Čekija).


Šiuolaikinį požiūrį į transportą pasauliui pasiūlė ir lietuvis Ignas Survila, sukūręs modernų, lengviausią pasaulyje sumanųjį paspirtuką „Pigeon“. Jis puikiai žinomas Šveicarijoje ir Italijoje, planuojamas pradėti gaminti masiškai.


2014 metais pasauliui Lietuva prisistatė kaip kosminė valstybė. Tuomet į kosmosą iškeltas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“, kurio iniciatoriai Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis. Tuo pat metu skrieti kosminėje erdvėje paleistas ir kitas lietuviškas palydovas - „LitSat-1“.


IT srityje lietuviai taip pat garsūs pasaulyje. Ne vienas programuotojas žino lietuvius brolius Šarūną ir Žilviną Ledus, nepriklausomų kompiuterinių žaidimų ir interaktyvių produktų kūrėjus. Jų kompanijos „Tag of Joy“ produktai yra laimėję apdovanojimų jau ne viename tarptautiniame konkurse. 2014 metų spalio mėnesį startavęs jaunos komandos žaidimas „Monster Buster“ sulaukė didelės sėkmės - jis tapo vienas geriausiai vertinamų žaidimų visoje „Windows Phone“ programėlių parduotuvėje, o vėliau atsirado pirmoje „Top Free“ žaidimų sąrašo vietoje savo kategorijoje (JAV rinkoje).


Lietuvių specialistai vertinami ir fizikos mokslų srityje. Šiemet Lietuva pateikė paraišką tapti asocijuota nare CERN Europos branduolinių tyrimų centre, kuriame lietuviai dirba nuo 2004 metų. Netoli Ženevos veikiančiame CERN centre įsikūrusi didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, čia įrengtas Didysis hadronų greitintuvas. Pasitelkdama pasaulyje galingiausius įrenginius, tarptautinė mokslininkų komanda siekia atsakyti į fundamentalius ir sudėtingiausius fizikos klausimus: kas yra „tamsioji materija“, kokia medžiaga sudarė visatą Didžiojo sprogimo metu, kodėl egzistuoja gravitacija ir pan.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (25)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERKELS: apie 2 tūkstančius prieglobsčio besitikinčių migrantų bus perkelti iš labai perpildytos Morijos stovyklos Graikijai priklausančioje Lesbo saloje.
  • PAUKŠČIAI: Tailando valdžia nusprendė uždrausti lesinti balandžius Bankoko gatvėse.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar P. Gražulis turėtų trauktis iš Seimo Žmogaus teisių komiteto?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +9 +11 C

   +8  +10 C

 

   +12  +14 C

  +22  +26 C

   +21  +24 C

 

   +21  +25 C

  3-5 m/s

 2-3 m/s

 

    3-4 m/s

 

reklama
Ukis 2018