respublika.lt

Ateityje žmones čipuosime kaip namines kates?nuotraukos (38)

2016 gegužės mėn. 15 d. 11:01:04
Justina KABAKAITĖ, zinios@vakarozinios.lt

Skaitmeninėje visuomenėje tenka pastebėti, kad pasaulis keičiasi nesuvaldomai greitai. Neseniai dar naujiena buvo mobilieji telefonai, o šiandien jų rinkai kasmet siūlomos kelios dešimtys, ir viename išmaniajame aparate telpa kone viskas, ko gali prireikti žmogui. Tobulėjant technologijoms, tobulėti nori ir žmogus. Šiandien žmogus jau geba pats bendrauti su kompiuteriu ir kitais įrenginiais netgi mintimis. „Vakaro žinios“ domėjosi, kas laukia žmonijos, technologijoms šuoliuojant į priekį, ir ar ateityje dar liks vietos žmogiškumui.

 

Prieš savaitę Lietuvoje vykusioje konferencijoje LOGIN 2016 visuomenei buvo pristatyta, kaip paprastai žmogus gali tapti tobulesnis ir lengviau suprantamas technikos prietaisams. Konferencijoje viešėjęs save žmogumi kiborgu vadinantis menininkas Neilas Harbisonas (Neil Harbisson) pasakojo klausytojams, kaip į kaukolę implantuota antena padeda jam kasdieniame gyvenime „girdėti“ spalvas, kurių iki tol dėl įgimtos ligos jis negalėjo matyti. Čia pat konferencijoje smalsuoliams buvo parodyta ir kita alternatyva bendravimui mintimis - lusto implantavimas žmogui po oda.

Tokia mikroschema, manoma, yra pasaulio ateitis, leidžianti praplėsti žmogaus galimybes. Toks lustas leidžia žmogui kaupti informaciją ir komunikuoti su NFC jungtį turinčiais įrenginiais.

Tai galbūt šiek tiek primena fantastikos filmus, kur žmonės suženklinami, kad būtų sekami ir valdomi per atstumą. Jie vykdo nurodytas užduotis ir yra sunaikinami, kai tampa beverčiai. O tokioje modernioje visuomenėje vienintele valiuta tampa laikas. Kavos puodelis - keturios gyvenimo minutės.

- Tokių lustų implantavimas - dar naujovė visuomenei ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ar tai neišvengiama ateitis, ar daugiau mokslininkų žaidimai? - „Vakaro žinios“ paklausė fizinių mokslų habil. daktaro, VU profesoriaus Jono GRIGO.

- Pasaulis smarkiai keičiasi. Labiausiai dėl mikroelektronikos ir informacinių technologijų pasiekimų. Kuriamas dirbtinis intelektas, robotai vaikšto valdomi kompiuteriu, automobiliai važinėja valdomi elektronikos, skraido nepilotuojami lėktuvai. Bet žmonėms to maža. Žmonės nori tobulinti ir save. Dirbtinio intelekto kūrimas leidžia patobulinti ir žmogų. Implantuojami lustai - vienas iš pavyzdžių, kaip galima tiesiai į žmogaus kūną ar smegenis implantuoti mikroschemą, padėsiančią žmogui atlikti funkcijas, kurių šiaip žmogus negali atlikti.

Aš manau, kad ryškiausias šios technologijos pavyzdys - 2014 metais Pasaulio futbolo čempionate San Paule pasirodęs 29-erių jaunuolis, sergantis kojų paralyžiumi, kuris žaidimą pradėjo smūgiu iš aikštės vidurio su mintimis valdomu skeletu. Jam į galvą buvo implantuota mikroschema, kuri leido jam ne tik vaikščioti, bet ir žaisti futbolą pasaulio čempionate. Šis įvykis tapo smegenų valdomos technikos simboliu.

Yra ir daugiau tokių bandymų pasaulyje. Vienas Amerikos profesorius sau į delną implantavo mikroschemą, kurią naudojant jam atėjus į darbą nereikia atidarinėti durų, užtenka priliesti ranka, ir jos pačios atsidaro. Žinoma, čia tik žaidimas. Bet šie žaidimai rodo ateities galimybes.

- Ši ateitis neišvengiamai pasieks žmoniją?

- Tam šiuo metu taip sparčiai ir kuriami kompiuterio ir žmogaus smegenų sietuvai. Kitaip sakant, tokie sietuvai leistų smegenims laisvai bendrauti su kitais išoriniais įrenginiais ir prietaisais, tokiais kaip kompiuteris ar kūno protezai. Tokių pavyzdžių yra nemažai. Paralyžiumi sergantiems žmonėms ar tiems, kurie turi nugaros smegenų sužeidimų, tokios technologijos gali atverti naujas galimybes į normalų gyvenimą. Pirmieji tokie įrenginiai buvo ant galvos dedami šalmai su daugybe detektorių. Čia esantys elektrodai junta smegenų aktyvumą ir perduoda informaciją įrenginiams. Tai buvo pirmieji žingsniai. Vėliau viena amerikiečių įmonė sukūrė įrenginį, maždaug aspirino tabletės dydžio, kurį galima implantuoti tiesiai į kaukolę ir taip perduoti smegenų signalus įrenginiams. Tai gali būti panaudota medicinoje, norint padėti žmonėms, nevaldantiems galūnių ar turintiems kitų problemų.

- Dabar tai naujovė, tačiau kada tai taps kasdienybe, jei ne visiems, tai bent daugeliui žmonių?

- Žinoma, tam mokslininkai ir dirba, kad tai taptų kasdienybe. Juk kai pradėjo kurti mobiliuosius telefonus, šimtai įvairių šalių mokslininkų kūrė įvairius elementus, ieškojo galimybių, kaip tai padaryti. Tai truko daugybę metų, ir dabar mes kiekvienas turime asmeninį telefoną, ir galime kalbėtis su kitais žmonėmis būdami bet kurioje pasaulio vietoje.

Dabar taip pat sparčiai kuriamas dirbtinis intelektas. Nežinia, kur jis yra, bet todėl ir kuriamos tokios sistemos, kurios leidžia bendrauti sistemai tiesiai su žmogaus mintimis. Mano jau minėtas futbolininkas yra vienas iš tokių darbų pavyzdžių. Yra ir daugiau atvejų pasaulyje, kai žmonės, negalintys valdyti rankų ar kojų, galbūt sėdintys neįgaliojo vežimėlyje, su tokiomis mikroschemomis gali imti judinti rankas. Tai taip pat pirmieji bandymai. Ir tokie implantai, kurie dabar bandomi su beždžionėmis, žada didžiulę ateitį. Manau, tokie implantai - vienas iš tokių įrenginių, kurie į buitį ateis gal po 10-20 metų.

- Iš pradžių dėl patogumo, o vėliau jau bus privaloma turėti tokį implantą, kuris atstotų asmens tapatybės dokumentą?

- Iš pradžių gal ne visi, visiems to nereikės. Ar bus privaloma žymėti žmones, kaip dabar privaloma tai daryti šunims ir katėms? Žinoma, politikams gali šauti į galvą ir tokia kvailystė. Kas gali žinoti.

- Tai puiki priemonė valdyti ir sekti visuomenę?

- Taip. Jau dabar per mobiliuosius telefonus galima žmones stebėti ir iš dalies valdyti. Jeigu mikroschemas įtaisys visiems, taip visa visuomenė bus valdoma. Jeigu žmonės protingai naudosis technologijomis, ateitis nebus gąsdinanti. Tačiau kiekviena technologija turi gerąją pusę ir tamsiąją. Taip, dažnai ta tamsioji pusė nuo žmonių yra slepiama. Reikia mokslinių žinių, kad galėtume tas puses atskirti.

Jei visiems būtų implantuotos mikroschemos, būtų galima tiesiai į smegenis žmonėms perduoti bet kokią informaciją, o ta informacija gali būti nebūtinai tik gera. Galima įsakyti vyrui eiti pas svetimą žmoną, o žmonai eiti pas svetimą vyrą. Dar blogiau - galima įsakyti žmogui nusižudyti, jei jis netinkamas. Visokių dalykų gali būti. Nors ir dabar tai jau beveik iš dalies galima padaryti mobiliaisiais telefonais. Mikrobangomis dabar galima valdyti žmones, o telefonas - vienas iš tokių įrenginių.

- Ar tai reiškia, kad ateityje lieka vis mažiau vietos žmogiškumui?

- Žmonės tiesiog keičiasi. Jie dabar ne tokie, kokie buvo Viduramžiais ar net XIX amžiuje. Dabar vaikai žino keliasdešimt kartų daugiau nei, sakykim, mano vaikystės laikais. Žmonės gauna daugiau informacijos, jų akiratis dabar platesnis. Žmonės keičiasi ir turbūt niekas nenorėtų grįžti į XIX ar net į XX amžiaus pradžią. Ar žmogiškumo mažiau? Gal visais laikais jo buvo ne per daug. Inkvizicijos laikais 2000 moterų ir ne tik moterų Europoje buvo sudeginta. Ar tuomet buvo daug žmogiškumo? Žmonės tiesiog keičiasi ir tas žmogiškumas gal dabar yra kiek kitoks.


Ilja LAURSAS, verslininkas, investuotojas ir „GetJar“ įkūrėjas:

Tą sekundę, kai žmogus sutiko priimti dirbtinę širdį, tuo viskas ir buvo pasakyta. Nes toliau lieka tik smegenys, o jų nesinori atiduoti. Šiandien žmogui jau gali būti implantuotas lustas, antena ar naudojami neinvaziniai akiniai bendrauti su įrenginiais. Manau, šios technologijos yra neišvengiama žmonijos ateitis. Kol kas vis dar yra didelis atotrūkis tarp to, ką sugeba naujosios technologijos, ir to, kaip žmogus sugeba su tomis naujosiomis technologijomis bendrauti. Ir tas atotrūkis didėja vis sparčiau vystantis technologijoms. Dėl to neišvengiamai žmogus ateityje ryšis žingsniui implantuoti lustą, kito kelio nebus, nes negalima suvaldyti kompleksiškumo ir greičio, kurio jau dabar žmogui reikia, norint bendrauti su technologijomis.

Žmogus, kuriam implantuotas lustas, gali bendrauti su visiškai viskuo, kas jį supa. Turiu omenyje ir automobilį, lėktuvą, kompiuterį, mikrobangų krosnelę, telefoną, viską. Taip, jam nebereikia raktų ar piniginės su kortele, tačiau pasaulyje dar nėra sukurta tokių bankomatų, su kuriais būtų galima bendrauti mintimis, nors technologinių priežasčių, kodėl tokio bankomato nesurinkti šiandien, tikrai nėra.

Turbūt visiems žinomas mokslininkas Stivenas Hokingas (Stephen Hawking) dėl savo fizinės negalios neturėjo kito kelio, tik kompiuteriu bendrauti per atstumą, o galiausiai ir mintimis. Manau, tai pramina kelią ir parodo, kaip naujos technologijos gali suteikti žmogui visavertišką gyvenimą. Tiesiog žmonės vis dar labai lėtai priima naujausias technologijas ir supranta jas lėčiau, nei mokslininkai ir inžinieriai jas spėja sukurti.

Yra ir nauja kryptis - akiniai, praplečiantys matomą vaizdą ir leidžiantys valdyti objektus per atstumą. Tai šiek tiek kitokia, neinvazinė alternatyva bendrauti su prietaisais. Tai ir yra pavyzdžiai, kurie gali leisti suprasti, kokia ateitis mūsų laukia. Tai jau vyksta ir šiandien. Galima atrasti net komercinių pasiūlymų įsigyti žaidybinius akinius, kurie atpažindami smegenų impulsus leidžia valdyti žaidimą per atstumą.

Visiškai sutinku, kad laikotarpis, per kurį didžioji dauguma tokias technologijas įvaldys, truks dar 20-50 metų. Ir ne todėl, kad technologijų nėra, tiesiog žmogus labai sunkiai perima technologijas.

Tačiau aš visuomet pabrėžiu, jog viena svarbiausių žmogaus vertybių laikau laisvę, todėl manau, kad toks žingsnis turėtų būti ne kraštutinumas, susijęs su žodžiu „privaloma“, o tik sąmoningas ir savanoriškas pačių žmonių pasirinkimas. Šventai tikiu, kad nebus prieita iki brovimosi į žmogaus mintis, nė vienas žmogus su tuo ir nesutiktų. Nors šiandien technologiškai tai įmanoma ir jau yra implantai, kurie implantuojami į museles ar peles, o žmogus gali per tuos prietaisus jas valdyti, suformuodamas musės mintyse norą vienaip ar kitaip judėti. Tačiau kad technologijos valdytų žmogų ir tai taptų nors kiek priimtinu ir masišku dalyku, tikrai netikiu. Manau, žmogus privalo turėti šventą laisvę be suvaržymų - tiek technologinių, tiek politinių.

Be abejo, viena kita išimtis bus, galbūt tokių išskirtinių atvejų ir pasitaikys, tačiau stebėdami žmonijos istoriją matome, jog iš nelaisvės žmonės visuomet juda į laisvę. Manau, tai yra užprogramuota genetiškai - turėti norą ir visuomet siekti būti laisvam, visuomenė tai supranta kaip vertybę. O istorija rodo, jog kuo toliau, tuo esame laisvesni. Norisi tikėti, kad technologijos tik prisidėtų prie tos laisvės, o ne ją varžytų. Netikiu apokaliptine ateitimi, kuri piešiama filmuose, neva korporacijos implantuos žmonėms po mikroschemą ir visi taps zombiais. Tai tėra mokslinė fantastika.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (38)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • INVESTICIJA: Vokietijos vyriausybė atidėjo apie 3 mlrd. eurų dirbtinio intelekto tyrimams ir plėtrai, siekdama sumažinti Europos galiūnės atotrūkį inovacijų srityje nuo Amerikos ir Azijos, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
  • PADARINIAI: Argentinoje liūtims su audromis sukėlus potvynius, trys žmonės žuvo, daugiau kaip 2 tūkst. turėjo būti evakuoti iš savo namų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar švietimo ministrė J.Petrauskienė nusipelnė interpeliacijos?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +5  +7 C

 

   +3  +7 C

  +8   +11 C

   +8  +9 C

 

   +7  +10 C

 7-12 m/s

 3-4 m/s

 

   2-3 m/s

 

reklama
Ukis 2018
reklama
caritas indija