Žarnynas: antrosios smegenysnuotraukos (4)

2017 balandžio mėn. 21 d. 08:32:10 Perskaitė 1874

Šiuolaikiniai mokslininkai žarnyną vadina antrosiomis smegenimis. Nuo jo būklės, teigia jie, priklauso žmogaus intelektas, atmintis ir nuotaika. Kodėl gi jie taip mano? Jau senovės graikų gydytojas Hipokratas tvirtino: „Mes esame tai, ką valgome.“ Bet tik mūsų laikais paaiškėjo visos šios didžios tiesos mokslinės detalės. Medikai įrodė, kad žarnynas - tai praktiškai antrosios smegenys. Jis valdo daugybę organizme vykstančių procesų.

 

Gyvieji pagalbininkai

Pirma, žarnyno flora - tai tikras superorganizmas, unikalus bakterijų, grybelių ir virusų derinys. Bakterijų žmogaus organizme yra daugiau negu žvaigždžių galaktikoje. O šios „rinktinės“ sudėtis yra individuali. Mokslininkams yra žinoma daugiau kaip 500 rūšių mikroorganizmų, gyvenančių virškinimo sistemoje. Visi jie gamina įvairiausias medžiagas, kurios veikia bet kurią organizmo funkciją. Bakterijos, gyvenančios žarnyne, ne tik veikia virškinimo procesą, bet ir daro įtaką polinkiui į tam tikras ligas, emociniam intelektui (kitaip tariant, gebėjimui tinkamai atpažinti emocijas ir valdyti savo jausmus). Pasirodo, žarnyno bakterijos tarsi valdo tuos, kuriuose gyvena, tai yra jų elgseną, nuotaiką, troškimus. Pavyzdžiui, agresyvūs mikroorganizmai žmogų slopina arba daro dirglų, nesivaldantį, nerimastingą. O bakterijų taikus sambūvis, priešingai, didina aktyvumą, pozityvumą ir gerina ūpą.

„Blogųjų“ mikrobų veikla laikui bėgant sukelia nutukimą, depresiją, chronišką skausmą, o kai kada ir ankstyvą Alcheimerio ligos pradžią. „Gerosios“ bakterijos, priešingai, palaiko imunitetą ir intelektą, užtikrina ligų profilaktiką, ilgaamžiškumą, gerą atmintį. Neatsitiktinai visų ilgaamžių žarnynas būna sveikas. Kad nuo žarnyno būklės labai priklauso žmogaus imunitetas, žinoma seniai. O tai, kad mikroflora veikia periferinės ir centrinės nervų sistemos darbą, sužinota nepernelyg seniai. Tyrimai su gyvūnais įtikinamai rodo, kad žarnyno bakterijos veikia galvos smegenų cheminę sudėtį ir vystymąsi. Pavyzdžiui, atliekant bandymus su graužikais nustatyta, kad gyvūnai, kurių žarnynas yra sveikas, o mikrofloros sudėtis gera, yra mažiau agresyvūs ir sumanesni už tuos, kurių žarnyno bakterijų sudėtis nėra optimali.

Mažai kas žino, kad žarnyne taip pat išskiriami vadinamieji neurohormonai - elgesio ir nuotaikos reguliuotojai. Žarnynas sugeba gaminti „laimės hormoną“ serotoniną, „miego hormoną“ melatoniną. Ir dar gerokai daugiau negu smegenys. Bet kad jis galėtų atlikti šį darbą, žarnyne turi gyventi naudingi mikrobai. Žinomiausi ir naudingiausi iš jų - bifido- ir laktobakterijos. Tai dėl jų veiklos organizmas priešinasi infekcijoms, gamina vitaminus, hormonus, reguliuoja medžiagų apykaitą.

Papildytas racionas

Todėl yra svarbu racioną papildyti tokiais pagalbininkais. Pagrindiniai gerųjų bakterijų šaltiniai - rūgštaus pieno ir fermentuoti produktai: jogurtas, riaženka, kefyras, natūraliai rauginti produktai, specialūs maisto papildai. Tačiau tai yra ne vienintelis žarnyno gyventojų maistas. Taip pat yra svarbūs prebiotikai - maisto komponentai, kurie selektyviai skatina naudingųjų bakterijų augimą žarnyne. Tai maistinės skaidulos, oligosacharidai, inulinas (yra tokiuose produktuose kaip svogūnai, česnakas, bananai, cikorija), laktuliozė. Jie padeda organizmui savarankiškai atkurti pusiausvyrą. Maistinių skaidulų yra augalinės kilmės produktuose - kruopose, daržovėse ir vaisiuose. Dar veiksmingesni yra probiotikų ir prebiotikų deriniai. Šie naujos kartos preparatai stiprina vieni kitų poveikį ir yra vadinami sinbiotikais.

Žarnyno mikrofloros sudėtis tiesiogiai priklauso nuo mitybos ir gyvenimo būdo. Ir tik iš dalies - nuo genotipo. Dar neseniai sveika buvo laikoma mityba, kai davinys subalansuojamas pagal baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį. Bet dabar šis požiūris atgyveno. Iš tiesų žmogui reikia daugiau kaip dviejų tūkstančių įvairių maisto medžiagų, tarp jų - vitaminų, mikroelementų, aminorūgščių, skaidulų, oligosacharidų, bifido- ir laktobakterijų, fosfolipidų. Dalį jų galima gauti su tradiciniais maisto produktais. Naudingiausi - uogos, grūdai, riešutai, sėklos, jūros gėrybės, riebi žuvis, žalios daržovės, pomidorai, salierai, avokadai, ananasai, razinos, alyvos. Taip pat yra svarbūs ankštiniai, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai, žalioji arbata. Deja, daugelis šiuolaikinių žmonių valgo labai mažai tokių produktų, todėl nuolatos nepakankamai gauna svarbių maisto medžiagų. Daugiau nei 80 proc. žmonių apsieina su vos 18-20 gyvulinės ir augalinės kilmės produktų. Be to, 75 proc. jų maisto sudaro kviečiai, ryžiai, bulvės ir kukurūzai. O gyvulinės kilmės maisto liūto dalį sudaro jautiena, kiauliena ir vištiena. Tai yra labai vienpusiška mityba.

Norint išlyginti tokį disbalansą, reikia į valgiaraštį įtraukti funkcinių maisto produktų. Jie yra papildyti specialiais priedais, kurių teigiamas poveikis yra moksliškai įrodytas. Tai omega-3 riebiosios rūgštys, alfa lipoinė rūgštis, kurkuminas, flavonoidai, kofermentas Q 10, acetil-L-karnitinas, B grupės vitaminai, vitaminai D, E, cholinas, kalcis, cinkas, selenas, geležis.


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net