respublika.lt

Vaistai, pakeitę pasaulį

(0)
Publikuota: 2017 birželio 08 08:30:45, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Vaistai, pakeitę pasaulį. EPA-Eltos nuotr.

Senovės graikų gydytojas Hipokratas savo veikaluose aprašė 200 vaistų. Dabar medikai naudoja daugiau kaip 200 tūkstančių. Tačiau šiame farmacijos vandenyne galima išskirti keletą preparatų, tapusių tikru proveržiu medicinos praktikoje.

 

Opijus

Per visą žmonijos istoriją gydytojai ir mokslininkai ieškojo būdų skausmui įveikti. Opijus tapo pirmuoju veiksmingu skausmą malšinančiu vaistu. Apie opijaus (tai džiovintos nesunokusių aguonų galvučių sultys) gydomąsias savybes žinojo jau senovės Graikijos ir Romos, Kinijos ir Indijos gydytojai. 1806 m. jaunas vaistininkas F.Sertiurneris (F.Sertuerner) iš opijaus alkaloidų išskyrė baltus kristalus ir juos pavadino „morfijumi“ - miego dievo Morfėjaus garbei. Vėliau paaiškėjo, kad morfijus, kaip ir opijus, sukelia priklausomybę. Mokslininkams iškilo uždavinys: rasti pakaitalą, prie kurio nebūtų priprantama. Opijus - visų šiuolaikinių narkotinių analgetikų pirmtakas. XX a. antrojoje pusėje buvo susintetinta daugybė skausmą malšinančių vaistų, taip pat išskirti kai kurie opijaus alkaloidai: vaistas nuo kosulio kodeinas ir kraujagysles plečiantis papaverinas. Dauguma jų yra įtraukti į oficialius narkotinių medžiagų sąrašus, juos laikyti ir pardavinėti leidžiama tik griežčiausios kontrolės sąlygomis.

Vakcina nuo raupų

Raupai ilgai buvo viena baisiausių žmonijai žinomų ligų. Daugybė raupų epidemijų apimdavo visus žemynus. Tik 1980 m. Pasaulio sveikatos organizacija oficialiai pripažino, kad raupai yra visiškai išnaikinti visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Tą buvo įmanoma padaryti tik įvedus visuotinę vakcinaciją. Vakcinacijos metodo pradininkas yra anglų gydytojas Edvardas Dženeris (Edward Jenner). 1796 m. E.Dženeris 8 metų berniukui suleido karvių raupais užsikrėtusio žmogaus pustulės turinį (limfą), vėliau - kito ligonio. Berniukas nesusirgo. Pakartojęs eksperimentą 23 kartus, E.Dženeris 1798 m. aprašė vakcinacijos principą. Tais pačiais metais vakcinacija buvo įvesta Anglijos armijoje ir laivyne. Vėliau visuotine norma tapo ir kitokie skiepai - hepatito B, difterijos, kokliušo, raudonukės, poliomielito, stabligės. 2007 m. JAV buvo sukurta pirmoji pasaulyje priešvėžinė vakcina - ji turi užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui, kurio priežastis yra žmogaus papilomos virusas.

Eteris

1797 m. jaunas britų chemikas Hamfris Deivis (Humphry Davy) atsitiktinai atrado skausmą malšinantį azoto suboksido poveikį. Atlikdamas eksperimentus H.Deivis pastebėjo, kad dujos sukelia malonius pojūčius ir gerina nuotaiką, todėl jas pavadino „linksminančiomis dujomis“. 1844 m. amerikietis dantistas Horacijus Velsas (Horace Wells) paprašė kolegos ištraukti jam dantį. Prieš tai prisikvėpavęs „linksminančių dujų“ H.Velsas nesunkiai atlaikė skausmingą procedūrą ir atradimu pasidalijo su kolega V.Mortonu (W. Morton). Atkaklus ir ambicingas V.Mortonas pradėjo slapčia eksperimentuoti. Jis sukonstravo ypatingą aparatą - eterio garintoją, atliko eksperimentus su savimi ir netrukus visiškai be skausmo ištraukė dantį savo pacientui. Žinia apie sėkmingą jo patirtį netrukus pasiekė garsų chirurgą, Bostono ligoninės vyriausiąjį gydytoją Dž.Voreną (J.Warren), šis ir pasiūlė V.Mortonui viešai pademonstruoti eterio narkozės veiksmingumą. 1846 m. spalio 16 d. Bostono miesto ligoninėje, stebint didžiuliam būriui gydytojų, studentų ir šiaip smalsuolių, buvo atlikta pirmoji pasaulyje vieša operacija dalyvaujant anesteziologui. Spalio 16-oji yra oficiali šiuolaikinės anesteziologijos gimimo diena. Šiandien bendrajai nejautrai sukelti naudojami šiuolaikiniai preparatai ir sudėtingi prietaisai, bet bendras „cheminio miego“ principas išliko tas pats.

Vitaminai

1880 m. rusų mokslininkas N.Luninas, tyręs mineralines medžiagas maiste, pastebėjo, kad pelės, gaudavusios dirbtinio maisto, sudaryto iš visų žinomų pieno sudedamųjų dalių (kazeino, riebalų, cukraus, druskos), silpo ir žūdavo, o pelės, maitinamos natūraliu pienu, buvo sveikos ir aktyvios. Vadinasi, piene yra ir kitokių nepakeičiamų medžiagų, padarė išvadą mokslininkas. Po 16 metų buvo nustatyta beri beri ligos, paplitusios tarp Azijos šalių gyventojų, kurie maitindavosi daugiausia valytais ryžiais, priežastis, o 1911 m. jaunas lenkų chemikas K.Funkas (C.Funk) iš ryžių luobelių išskyrė medžiagą, užkertančią kelią paslaptingai ligai, - aminą (vitaminą B1). Vėliau jis sugalvojo pavadinimą panašioms medžiagoms - „vitaminai“ (iš lotyniškų žodžių „vita“ (gyvenimas) ir „amine“ (azotas). Šiuo metu žinoma apie 20 vitaminų, kurie, būdami fermentų ir ląstelių membranų sudedamoji dalis, aktyviai dalyvauja visuose gyvybinės veiklos procesuose. Visi jie yra būtini gydant skorbutą, rachitą, kitas hipovitaminozes, daugelio ligų profilaktikai ir reabilitacijai po ligų ar operacijų.

Salvarsanas

Dar XX a. pradžioje dauguma vaistų buvo kuriami iš cheminių junginių, egzistavusių gamtoje. Trumpai tariant, visa tai buvo „liaudiški vaistai“, tik išvalyti ir susisteminti. Bet tik dėl chemijos laimėjimų tapo įmanoma tikslingai kurti medžiagas, veikiančias infekcinių ligų sukėlėjus arba vėžines ląsteles. 1907 m. vokietis P.Erlichas (P.Ehrlich) susintetino preparatą sifiliui gydyti - salvarsaną, jis greitai paplito visame pasaulyje. Tai buvo pirmieji istorijoje vaistai, sukurti konkrečiu tikslu. Taip gimė chemoterapija - gydymas cheminėmis medžiagomis. Dabar 90 proc. vaistų, parduodamų vaistinėse ar naudojamų ligoninėse, - sintetiniai preparatai.

Kokainas

Kokainas yra vietinių anestetikų (novokainas, dikainas, trimekainas, lindokainas ir kt.), be kurių šiandien neįsivaizduojame stomatologijos, ambulatorinės chirurgijos, traumatologijos, ginekologijos, plastinės chirurgijos ir pan., pagrindinis komponentas. Konkistadorai, o paskui gamtininkai ir keliautojai, tyrinėję Pietų Ameriką, pastebėjo, kad vietos gyventojai, nuolatos kramtantys augalo, vadinamo koka, lapus, lengviau pakelia nuovargį, skausmą ir alkį. 1860 m. vokiečių chemikas A.Nimanas (A.Niemann) pirmą kartą nustatė pagrindinę paslaptingųjų lapų veikliąją medžiagą - alkaloidą kokainą. Vėliau V.Losenas (W.Lossen) sugebėjo išgauti gryną kokainą. 1879 m. Peterburgo farmakologas prof. V.Anrepas nuodugniai ištyrė kokainą ir pasiūlė jį naudoti vietinei nejautrai sukelti. Svarbiausią žingsnį 1890 m. žengė vokietis chirurgas K.Šleichas (C.Schleich): į 0,05 proc. druskos tirpalo jis pridėjo kokaino ir gavo paruoštą naudoti skausmą malšinantį tirpalą, kurį buvo galima ilgai laikyti flakonuose. Medikus visada trikdė kokaino toksiškumas. Būtent todėl 1905 m. A.Einhorno (A.Einhorn) sukurtasis novokainas reiškė naują etapą tobulinant vietinę anesteziją. 16 kartų mažiau toksiškas novokainas greitai pelnė specialistų palankumą. Su šiuo tiesioginiu kokaino įpėdiniu daugelis tikriausiai yra susipažinę odontologo kabinete.

Insulinas

I tipo diabetu serga apie 10-15 mln. planetos gyventojų. Galima sakyti, vienintelis išsigelbėjimas jiems - visą gyvenimą leistis insuliną. 1920 m. jauni Kanados mokslininkai F.Bantingas (F.Banting) ir Č.Bestas (Ch.Best) išgavo insuliną iš šuns kasos beta ląstelių. 1922 m. sausį Toronto vaikų ligoninėje pirmą kartą insulinu buvo sėkmingai gydomas 14-metis berniukas, sirgęs sunkia cukrinio diabeto forma.

Aspirinas

Žmonės senų seniausiai pastebėjo, kad gluosnio žievė padeda karščiuojant. Jos gydomosios savybės aiškinamos tuo, kad žievėje yra salicilo rūgšties druskų. 1897 m. chemijos koncerno „Bayer“ laboratorijoje jaunas vokiečių chemikas F.Hofmanas (F.Hoffmann) susintetino chemiškai gryną acetilsalicilo rūgštį. F.Hofmanas bandė rasti veiksmingą vaistą nuo sąnarių skausmų, kurie kamavo jo tėvą. Vaistas pasirodė esąs tikrai efektyvus ir netrukus buvo įregistruotas aspirino pavadinimu. PSO duomenimis, aspirinas ir jo analogai jau keletą metų pirmauja tarp dešimties populiariausių vaistų. Kasmet pasaulyje parduodama daugiau kaip 45 mln. tonų šio preparato.

Penicilinas

1929 m. Londono universiteto mikrobiologijos profesorius Aleksandras Flemingas kartą pamiršo išplauti Petri lėkštelę su nereikalinga bakterijų kultūra. Po kelių dienų A.Flemingas lėkštelėje rado žalių pelėsių ir juos kruopščiai ištyrinėjo. Paaiškėjo, kad pelėsiai išskiria ypatingą medžiagą, stabdančią daugelio bakterijų augimą. A.Flemingas stebuklingąją medžiagą pavadino „penicilinu“, nes ją išskiriantys pelėsiai priklauso Penicillium rūšies grybeliams. Mokslininkai išsiaiškino, kad jo atrastoji medžiaga veikia tik patogeninius mikrobus, nedarydama neigiamos įtakos leukocitams ir kitoms žmogaus organizmo ląstelėms. Bet tik 1940 m. grupei jaunų Oksfordo mokslininkų pavyko išskirti tvarios formos peniciliną, tinkamą praktiniam naudojimui. Penicilino, pirmojo antibiotiko, atradimas buvo naujos eros medicinoje pradžia. Šiuo metu yra sukurta dešimtys antibiotikų, galinčių įveikti bet kokią infekciją, ir kol kas alternatyvos jiems nėra.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s