respublika.lt

2018 rugsėjo 19, trečiadienis

Tėvų bendravimo galia vaikamsnuotraukos (1)

2018 rugpjūčio mėn. 25 d. 07:20:29
„Vagos“ inf.

Ar žinojote, kad dalis vaikų iki ketvirtojo gimtadienio išgirsta net 30 milijonų žodžių mažiau nei jų bendraamžiai? Tėvų kalbėjimas su atžalomis yra bene vertingiausias jų pasaulio išteklius. Nesvarbu, kokia tai būtų kalba, kultūra, kokie žodyno niuansai ar socioekonominė padėtis, būtent kalba padeda vystytis smegenims ir pasiekti optimalų potencialą.

 

Medicinos mokslų daktarės Danos Suskind knygoje „Trisdešimt milijonų žodžių: kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis“ dalijamasi įžvalgomis, kokią galią vaiko raidai, pasiekimams mokykloje ir santykiams šeimoje turi bendravimas su tėvais. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie gimė girdėdami, tačiau augo mažakalbėje aplinkoje, beveik nesiskiria nuo tų, kurie gimė negirdintys ir neturėjo turtingos gestų kalbos aplinkos. Be išorinio įsikišimo ir vieni, ir kiti gali jausti rimtų tylos padarinių.

Ankstyvoji patirtis - lemiama

Mokslininkai Betė Hart (Betty Hart) ir Todas R.Raizlis (Todd R.Risley) atliko tyrimą, kuriame dalyvauti buvo atrinkti vaikai nuo maždaug devynių mėnesių iki trejų metų iš keturiasdešimt dviejų šeimų. Rezultatai parodė, kad per valandą aukščiausios socioekonominės padėties (SEP) vaikai vidutiniškai girdėdavo 2000 žodžių, o vaikai iš socialiai remtinų šeimų - apie 600. Tėvų atsako vaikams skirtumai buvo ne mažiau stulbinantys. Aukščiausios SEP tėvai savo vaikams atsakydavo apie 250 kartų per valandą, o žemiausios SEP tėvai per tą patį laikotarpį savo atžaloms atsakydavo mažiau nei 50 kartų. Visgi reikšmingiausias ir daugiausia nerimo keliantis skirtumas buvo žodinis pritarimas. Aukščiausios SEP vaikai per valandą girdėdavo apie keturiasdešimt žodinio pritarimo pasakymų. Vaikai iš socialiai remtinų šeimų - apie keturis.

Šie duomenys leido atsakyti į svarbiausią klausimą: ar vaiko pamatinis gebėjimas išmokti yra susijęs su kalba, girdima per pirmuosius gyvenimo metus? Tikrai taip. Priešingai dominuojančiam supratimui, nei socioekonominė padėtis, nei rasė, nei lytis, nei gimimo eiliškumas nebuvo svarbiausi vaiko gebėjimo mokytis komponentai. Net pačių grupių viduje, nesvarbu, išsilavinusių ar socialiai remtinų, buvo kalbos vartojimo skirtumų. Pagrindinis veiksnys, nulemiantis tolesnę vaiko mokymosi perspektyvą, buvo kiek ir kaip tėvai kalbasi su vaiku. Vaikų iš šeimų, kuriose tėvai daug kalbėdavo, pasiekimai buvo geresni, neatsižvelgiant į tos šeimos išsilavinimo lygį ar turtinę padėtį. O vaikai, su kuriais tėvai bendravo mažiau, pradėdavo lankyti mokyklą gerokai prasčiau pasiruošę, o ir vėliau pasižymėdavo silpnesniais skaitymo ir matematiniais gebėjimais.

Pagrindinis žmogaus smegenų parengimas - bet kokio galvojimo ir mokymosi pagrindas - didžiąja dalimi įvyksta per pirmus trejus gyvenimo metus. Dabar jau žinoma, kad optimalus smegenų vystymasis priklauso nuo kalbos. Jų vystymąsi lemia tokie veiksniai, kaip girdimi žodžiai, jų skaičius ir kaip jie pasakomi.

Draudimai slopina kalbinius įgūdžius

Dar svarbesni yra kalbėjimosi įtakos vaiko intelekto koeficientui įrodymai. „Išskyrus kelias išimtis, kuo daugiau tėvai kalba su vaikais, tuo greičiau plečiasi vaikų žodynas ir tuo didesnis vaikų intelekto koeficientas“, - teigia knygos autorė. Tačiau žodžių kiekis yra tik vienas iš lygties dėmenų. Pastebėta, kad paliepimai ir draudimai slopina vaiko gebėjimą įgyti kalbos įgūdžius. „Pastebėjome stiprų slopinantį poveikį raidai, kai vaiko bendravimas su vienu iš tėvų prasidėdavo tėvo inicijuojamu paliepimu: „nedaryk taip“, „liaukis“, „baik“. Taip pat pastebėta kitų dviejų veiksnių įtaka intelekto koeficientui ir mokantis kalbos. Pirmasis - vaiko girdimo žodyno įvairovė. Kuo skurdesnis buvo žodynas, tuo prastesni vaiko pasiekimai. Kitas įtakos turintis veiksnys - šeimos kalbėjimo įpročiai“, - pastebi mokslininkai. B.Hart ir T.R.Raizlis ištyrė, kad tėvų, kurie kalbėdavo mažiau, vaikai taip pat kalbėdavo mažiau: „Supratome, kad visi vaikai paaugę kalba ir elgiasi, kaip yra įprasta jų šeimoje.“ Net išmokę kalbėti ir turėdami visus reikiamus įgūdžius, kad galėtų kalbėti daugiau, vaikai to nedarydavo; jų kalbėjimo kiekis buvo lygiai toks pat kaip girdėdavo namie. Kai su kolega profesoriumi Deilu Volkeriu (Dale Walker) mokslininkai pakartotinai šiuos vaikus ištyrė po šešerių metų, nustatė, kad pagal vaikų iki trejų metų girdimo kalbėjimo kiekį buvo galima prognozuoti kalbinius įgūdžius ir mokyklinių testų rezultatus sulaukus devynerių bei dešimties metų.

Taigi nors kalbinė patirtis susijusi su vaiko artimiausia aplinka, kurioje jis auga, tačiau atlikti tyrimai įrodo, kad pastaroji nėra lemiantis veiksnys. Todėl jeigu norime pakloti stipresnį pamatą vaiko ateities pasiekimams mokykloje, turėtume kasdien skirti daugiau laiko tarpusavio bendravimui.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERKELS: apie 2 tūkstančius prieglobsčio besitikinčių migrantų bus perkelti iš labai perpildytos Morijos stovyklos Graikijai priklausančioje Lesbo saloje.
  • PAUKŠČIAI: Tailando valdžia nusprendė uždrausti lesinti balandžius Bankoko gatvėse.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar P. Gražulis turėtų trauktis iš Seimo Žmogaus teisių komiteto?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +9 +11 C

   +8  +10 C

 

   +12  +14 C

  +22  +26 C

   +21  +24 C

 

   +21  +25 C

  3-5 m/s

 2-3 m/s

 

    3-4 m/s

 

USD - 1.1697 PLN - 4.3008
RUB - 79.1659 CHF - 1.1245
GBP - 0.8896 NOK - 9.5473
reklama
Sveikata Grožis