respublika.lt

Socialiniai tinklai sukelia depresiją

(0)
Publikuota: 2019 rugpjūčio 18 08:31:34, Ričardas Čekutis
×
nuotr. 6 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

„Mūsų pirštas jau savaime spaudžia mėlyną ikonėlę su balta F raide arba spalvotą logotipą su fotoaparato atvaizdu. Mes atidarome „Facebook“, „Instagram“ ir kitus socialinius tinklus dar iki to, kai atsikeliame iš lovos, užeiname ten kiekvieną laisvą dienos minutę ir, pagaliau, prieš užmerkdami akis miegui...“. Nuolatinis naudojimasis socialiniais tinklais gali stipriai paveikti mūsų psichiką, teigia vokiečių mokslininkai.

 

Rūro universiteto psichologai Bochume paskelbė iškart tris naujus tyrimus, kuriuose mokslininkai nustatė, kad naudojimasis socialiniais tinklais skatina depresijos tendencijas. „Buvo nustatyta, kad kontaktas su socialinių tinklų informacija mažina savivertę“, - pažymi tyrimų vadovas Filipas Ozimekas (Phillip Ozimek). „Savivertės sumažėjimas tampriai susijęs su depresijos simptomatika ir pirmiausia tais atvejais, kai socialiniai tinklai naudojami pasyviai, t.y. tų žmonių, kurie patys beveik nieko nepublikuoja, tačiau tuo pat metu yra linkę save lyginti su kitais“, - teigiama tyrime.

F.Ozimeko komanda paprašė dviejų tyrimo grupių dalyvių 5 minutes užsiimti arba savo profiliu „Facebook“ tinkle, arba puslapiu su informacija apie universiteto bendradarbius. Po to jie turėjo užpildyti anketą, kurioje reikėjo įvertinti save. Abiejų grupių rezultatai buvo gerokai prastesni, nei kitos kontrolinės grupės, praleidusios šią užduotį, rezultatai. Tyrimas parodė, kad grupė, užsiėmusi informacija apie bendradarbius, pademonstravo rezultatus, analogiškus grupei, užsiėmusiai savo profiliais „Facebook“ tinkle. „Čia kalbama apie socialinį palyginimą, kuris mus glumina ir pykdo“, - pažymi vokiečių „Die Welt“, pakalbinęs tyrėjus.

F.Ozimekas mano, kad savęs lyginimas su kitais socialiniuose tinkluose atneša mums kur kas didesnę žalą, nei palyginimas su žmonėmis, kuriuos mes sutinkame realiame gyvenime. „Tai pirmiausia susiję su tuo, kad realiame gyvenime mes nuolat nesutinkame šimtų žmonių, kurie visi gyvena pasiturimai bei gerai. Mes, pavyzdžiui, kartais matome ir žmones, kuriems sekasi prasčiau“, - sako psichologas.

Savo kitame tyrime mokslininkai surengė 800 žmonių apklausą dėl naudojimosi „Facebook“ ir taip pat aptiko tarpusavio ryšį tarp pasyvaus naudojimosi socialiniais tinklais ir depresijos simptomų - daugiausia tarp žmonių, jaučiančių stiprų poreikį socialiniams palyginimams.

Trečią tyrimą mokslininkai atliko verslo tinklo „Xing“ pagrindu ir išsiaiškino, kad tyrimų rezultatus apie naudojimąsi socialiniais tinklais asmeniniams tikslams galime perkelti ir į profesionaliąją erdvę. Ateityje ta pati mokslininkų komanda planuoja tirti kitų socialinių tinklų poveikį.

Beje, dar 2017 m. Didžiojoje Britanijoje atlikta 1,5 tūkst. jaunų žmonių apklausa parodė, jog „Instagram“ gali turėti ypatingai negatyvų poveikį psichikai“. Respondentai nurodė, kad „Instagram“, palyginti su „Snapchat“, „Facebook“, „Twitter“ ar „YouTube“, mažina savivertę, skatina negatyviai vertinti savo kūną ir netgi sukelia depresiją.

F.Ozimekas mano, kad mažiausiai pavojingas socialinis tinklas yra „Twitter“, kadangi ten daugiausia reiškiamos vartotojų nuomonės ir mažiau eksponojamos jų galimybės, o tai apsunkina socialinį palyginimą. Kita vertus, mokslininkas pataria nežiūrėti į socialinius tinklus vienpusiškai: „Facebook“ ir kiti tinklai gali teigiamai paveikti jų vartotojus, turinčius žemą savivertę, nes ten jie gali rasti palaikymą ir bendravimą. Psichologo manymu, nereikia kovoti su socialiniais tinklais, o tiesiog elgtis su jais atsargiau ir mokyti to vaikus dar mokykloje.

Situaciją komentuoja psichologas Gediminas Navaitis:

Pagal pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis iki ketvirtadalio žmonių patiria išgyvenimus, susijusius su depresija, stresu ir panašiomis psichologinėmis problemomis. Todėl kalbėti apie ryškias vienokio ar kitokio gyvenimo būdo sąsajas su šiomis psichinėmis problemomis ne visada lengva, nes tai yra masinis reiškinys. Čia tiktų pastebėti, kad jau nuo 2012 m. nuolat atliekami pasauliniai tyrimai, kurie pristatomi vadinamame „pasaulio laimės raporte“. Paskutinis raportas rodo, kad psichinė sveikata daro didesnę įtaką bendram visuomenės laimės lygiui, negu kiti veiksniai. Dar svarbiau pastebėti, kad tai yra būdinga ne tik ekonomiškai išsivysčiusioms šalims, bet ir šiuo požiūriu silpnesnėms valstybėms, pavyzdžiui, Indonezijai...

Operuojama ir konkrečiais skaičiais. Pavyzdžiui, norint įveikti skurdą Jungtinėje Karalystėje vienam žmogui reikia išleisti 300 tūkstančių svarų (pažymėkime, kad mažiau išsivysčiusiose šalyse šie skaičiai bus gerokai mažesni), norint išspręsti nedarbo problemą, reikia 80 tūkst. svarų, norint išspręsti žmogaus išsilavinimo problemą, reikia 30 tūkst., o norint išspręsti psichinės sveikatos problemą, reikia 10 tūkst. Šiuos skaičius galima susieti su bendru nacionalinės laimės indeksu - išsprendus skurdo problemą, šis indeksas padidėtų maždaug 2 proc., o išsprendus psichinės sveikatos problemą, indeksas padidėtų 6 proc. Mes gi Lietuvoje visada manome, kad pagrindinis rūpestis yra nepakankamos pajamos. Aišku, tie dalykai tarpusavyje susiję, bet atkreipčiau dėmesį į tai, kad netgi toks neįkainojamas dalykas kaip žmogaus gyvybė gali būti įvertintas ir pinigais pagal draudimo bendrovių ir teismų praktiką. Pagal tai Liuksemburgo piliečio gyvybės kaina yra maždaug 5 mln. eurų, Švedijos piliečio - 2,6 mln. eurų, o Lietuvoje analogiškų skaičiavimų neturime, bet galime gretinti su panašaus ekonominio lygio šalimis ir daryti prielaidą, kad žmogaus gyvybės kaina pas mus būtų nuo 300 iki 500 tūkst. eurų. Kokia išvada? Per 30 nepriklausomybės metų nusižudžiusių žmonių skaičių reikia padauginti iš 500 tūkst. ir tuomet pamatysime, kiek valstybės biudžetų buvo prarasta dėl nepakankamo rūpinimosi psichine sveikata, dvasine gerove ir žmonių laime... Aš jau nekalbu apie emigraciją, kurios nemenka dalis vyksta ne tiek dėl finansinių, kiek dėl psichologinių-dvasinių problemų.

Štai per šių bendresnių principų prizmę galime pažvelgti ir į tai, kas vyksta internete bei socialiniuose tinkluose. Nereikia būti kažkokiu ypatingu specialistu, kad pamatytum, koks komentarų stilius vyrauja šiuolaikiniame lietuviškame internete. Dažniausiai vertinimai yra agresyviai neigiami bei pikti, kuriais siekiama suniekinti tiek bet kurio autoriaus nuomonę, tiek ir patį autorių. Sunku būtų patikėti, kad internetiniuose komentaruose susirinko vienokio tipo žmonės, o socialiniuose tinkluose - kitokio... Ten nuolat būnantys ir kuriantys savo įvaizdį, ypač šou verslo atstovai ar politikai, nuolat susiduria su gana bjauriais pasisakymais prieš juos. Ne kiekvienas yra psichologiškai užsigrūdinęs, o net ir užsigrūdinusiam žmogui tai tikrai neteikia džiaugsmo... Aišku, socialiniuose tinkluose yra galimybė smarkiai apriboti bendravimą, palikti jį tik tiems žmonėms, su kuriais jis nori bendrauti. Tačiau reikia tam tikrų gebėjimų išmokti racionaliai naudotis socialiniu tinklu, bet dažniausiai jauni žmonės jų neturi. Kita vertus, jauni žmonės nori būti populiarūs ir sulaukti daug „laikų“, tačiau ne kiekvienam pasiseka ir su amžiumi bei patirtimi atsiranda gebėjimas prasmingai naudotis šia technologija. Tie, kurie tokio gebėjimo neįgijo, greičiausiai ir buvo šio tyrimo dalyviai, taip pat tie žmonės, kuriems buvimas socialiniuose tinkluose kelia įvairius nemalonius išgyvenimus....

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s