Siūloma reglamentuoti papildomą ir alternatyvią medicinąnuotraukos

2018 gegužės mėn. 16 d. 15:05:29 Perskaitė 350

Siūloma aiškiai reglamentuoti alternatyvių ir papildomų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir nustatyti jų teikimo kriterijus. Tokį įstatymo projektą, įvertinusi vyraujančias užsienio šalių šių problemų sprendimo tendencijas bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, parengė ir teikia derinti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

 

Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, iki šiol nėra įteisintų sąvokų, kurios apibrėžtų praktikas, susijusias su poveikiu žmogaus sveikatai ir „netelpa“ į įprastai valstybėje pripažįstamos medicinos sampratą.

„Žmonės šiomis paslaugomis naudojasi, todėl svarbu užtikrinti, kad jos būtų teikiamos saugiai, kokybiškai ir realiai padėtų. Tad natūralu, kad atsižvelgiant į kitų ES šalių patirtį Lietuva siekia aiškaus šios veiklos reglamentavimo. Iki šiol netradicinės medicinos praktikos nebuvo reglamentuotos, o vykdantiems šią veiklą vis dar tenka deklaruoti, kad jie vykdo ne sveikatinimo veiklą, o kitas veiklas, pavyzdžiui, švietėjišką, kūno puoselėjimo ar panašiai. Tai yra nenormalu, tad būtina šią sritį labai aiškiai reglamentuoti, kad žmonės galėtų gauti kokybiškas paslaugas“, - sako viceministras A. Šešelgis.

Daugeliui žmonių, pasak viceministro, rūpi kaip galima sau padėti nevartojant tablečių, tad ieškoma papildomų, alternatyvių sveikatos stiprinimo bei atstatymo būdų. „Svarbu, kad pasirinkti sveikatos tausojimo ar jau esamų negalavimų palengvinimo būdai būtų saugūs, o atitinkamas paslaugas teiktų kompetentingi specialistai, įgiję būtiną kvalifikaciją. Svarbu užtikrinti, kad vartotojus pasiektų teisinga ir neklaidinanti informacija apie teikiamas netradicinės medicinos paslaugas“, - sako A. Šešelgis.

SAM Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyriaus vedėjos Jūratės Martinonienės teigimu, numatoma reglamentuoti tik tas papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugas, kurios galimai gali sukelti didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai, pavyzdžiui, gydymas dėlėmis, žirgų terapija.

„Rengiant ir tikslinant projektą buvo pasitelkiami įvairių asociacijų bei akademinės bendruomenės atstovai. Taip siekiama apibrėžti papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kompetenciją, kartu numatant atitinkamas mokymo, studijų, kvalifikacijos tobulinimo programas“, - sako J. Martinonienė.

SAM nurodo, kad net reglamentavus papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugas, jos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turės susimokėti patys.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net