respublika.lt

Širdies nepakankamumas: ką svarbu žinoti (10)

2019 gegužės mėn. 07 d. 16:31:31
Virginija KESMINĖ, Vakarų ekspresas

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Praėjusių metų pradžioje naujausią Europos šalių širdies indeksą pristatę tyrėjai tvirtino, kad blogesnė situacija yra tik Bulgarijoje ir Kipre. Vien širdies nepakankamumu Lietuvoje serga apie 130 tūkstančių žmonių.

 

Medikų skaičiavimais, širdies nepakankamumu sergantiems žmonėms gydyti Lietuvoje per metus reikia apie 42 mln. eurų, o kas antras pacientas miršta per 5 metus nuo širdies nepakankamumo diagnozės nustatymo.

Penktadienį - atviras nemokamas renginys

Gegužės pradžioje kasmet Europoje minima Širdies nepakankamumo savaitė, kurios metu medikai rengia įvairius šviečiamuosius renginius. Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė tokius renginius Vilniuje ir Kaune rengia nuo 2012 metų.

Šiais metais pirmą kartą apie širdies nepakankamumą specialiame renginyje Klaipėdoje pasakos Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai.

Šį penktadienį, gegužės 10 d., 16-18 val. „Studlendo“ I aukšto fojė vyks viešas nemokamas ligoninės gydytojų, slaugytojų susitikimas su klaipėdiečiais, kurie rūpinasi savo sveikata ir nori daugiau sužinoti apie širdies nepakankamumą.

Renginyje medikai pasakos, kas yra širdies nepakankamumas, kaip atpažinti ligos simptomus, kaip apsaugoti sveikus žmones nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei sulėtinti širdies nepakankamumo progresavimą jau sergantiems, kaip padėti patiems sau.

Renginį organizuoja Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė kartu su Jūrininkų ligonine, Lietuvos širdies asociacija ir Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija.

Viena iš renginio iniciatorių, Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės narė, Jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė Roma Kavaliauskienė pabrėžė, kad širdies nepakankamumas gresia 1 iš 5 žmonių, peržengusių keturiasdešimtmetį, tad svarbu žinoti, kokia tai liga.

Kokia tai liga?

Pasak gydytojos R. Kavaliauskienės, širdies nepakankamumas - būklė, kai nusilpusi širdis nebepajėgia atlikti savo funkcijos ir aprūpinti kiekvieno organo reikalingu kraujo kiekiu, t. y. sutrinka aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis. Dažniausiai pasitaikantys širdies nepakankamumo simptomai yra nuovargis, dusulys, dažnesnis širdies plakimas, kepenų padidėjimas, kulkšnių patinimas ir kt.

„Dažniausiai nusilpsta vyresnio amžiaus žmonių širdys, tačiau širdies nepakankamumas užklumpa ir nemažai jaunesnio amžiaus pacientų. Šiai sunkiai ligai lėtai progresuojant dažnai nejaučiama jokių sveikatos pablogėjimo požymių, tačiau ligai progresuojant pacientai gana greitai tampa nedarbingi“, - sakė R. Kavaliauskienė.

Jos teigimu, dažnai širdies nepakankamumui būdingus požymius - dusulį, fizinio krūvio netoleravimą nuovargį, greitą pulsą, kojų patinimus - turi ir kitos ligos. Šie negalavimai neretai priskiriami senėjimo procesui. Dažnai tai, kad serga širdies nepakankamumu, daugelis pacientų sužino tik paūmėjus ligai, kai netikėtai atsiduria medikų rankose. Specialistų nuomone, vėlai nustatytos šios ligos gydymas - lyg uždelsto vėžio prognozė.

„Širdies nepakankamumui pradžią dažniausiai duoda aterosklerozės komplikacijos, po ūmaus miokardo infarkto seka ūmus arba lėtinis širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimai, negydoma ar blogai gydoma arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, vožtuvų patologija, uždegiminės širdies raumens ligos. Susirgus jaunesniame amžiuje galimybė sulaukti senatvės labai sumažėja. Susirgti širdies nepakankamumu labiau rizikuoja jau sergantys kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, podagra, mažakraujyste, plaučių ligomis, esant inkstų funkcijos sutrikimams, taip pat tie, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, nėra fiziškai aktyvūs, turi antsvorio“, - vardijo R. Kavaliauskienė.

Gydytojos teigimu, padėti apsisaugoti nuo širdies nepakankamumo gali tik kantrus ir sklandus visų sveikatos apsaugos sistemos grandžių: sveikatos politiką formuojančių asmenų, gydytojų ir pacientų darbas, taip pat kryptinga visuomenės edukacija. Vis dėlto, pasak R. Kavaliauskienės, nemažai žmonių delsia kreiptis pagalbos ir tai labai pablogina padėtį.

Moko padėti sau

Jūrininkų ligoninėje veikia ir širdies nepakankamumo kabinetas. Šiuo metu Lietuvoje jų yra apie dešimt, tačiau planuojama, kad bus kelis kartus daugiau. Šiuose kabinetuose su pacientais, kurie dėl širdies nepakankamumo jau buvo gydyti stacionare, ar kuriems širdies nepakankamumas ką tik diagnozuotas, dirba gydytojų ir slaugytojų komanda. Per metus po gydymo ligoninėje 4 apsilankymus širdies nepakankamumo kabinete apmoka ligonių kasos.

„Šio kabineto didžiausia nauda yra tai, kad pacientai pradeda domėtis širdies nepakankamumu, nes jie dažniausiai to nesuvokia kaip ligos. Gydomi skyriuje jie dažnai būna sutrikę, bet atėję į kabinetą jie išmoksta sekti savo kraujospūdį, svorį, stebėti, ar juos dusina, kokiomis aplinkybėmis. Didėjant pacientų sąmoningumui iš dalies mažėja hospitalizacijų skaičius. Žmonės išmoksta padėti patys sau, žino, kaip elgtis, kai liga paūmėja. Tai ypač svarbu jauniems pacientams, nes tai padeda išsaugoti darbingumą ir lėtinti ligos progresavimą„, - sakė gydytojas kardiologas Paulius Orda.

Kabinete dirbantys medikai stebi pacientų gydymą, jeigu reikia - jį koreguoja.

„Į kabinetą atėjusiems pacientams jų liga tampa įdomi. Kai kurie net patys išmoksta pasikoreguoti vaistų dozes, nes įpranta stebėti savo savijautą. Tai tarp Lietuvos pacientų yra labai reta“, - akcentavo P. Orda.

„Svarbu ne tik laiku nustatyta diagnozė, puikios intervencinio ir chirurginio gydymo galimybės, kvalifikuoti specialistai ar vaistų prieinamumas, bet ir paties paciento indėlis. Jis privalo išmokti tinkamai savimi pasirūpinti, jei reikia - keisti gyvenimo būdą, kantriai dirbti su savimi. Konsultuojant sergantįjį, stengiamasi viską smulkiai ir detaliai jam papasakoti, paaiškinti, kas būtent, kaip ir nuo kada pasikeis jo gyvenime, kokių kasdienių įpročių jam teks atsisakyti ir kokių naujų reikės išsiugdyti, kol dar pakanka laiko. Be to, tikrai ne visi pacientai iš karto supranta, kas jiems sakoma. Kai kurie privalo pirmiausia suvokti diagnozę, pabandyti susitaikyti su liga ir tik tada pradėti aiškintis, ką ir kaip reikės daryti. Maža to, ne visą reikalingą informaciją, kurios išties daug, įmanoma iš karto prisiminti. Taigi, širdies nepakankamumo gydymas reikalauja daug paties paciento pastangų ir medicinos personalo laiko“, - pasakojo gydytoja kardiologė R. Kavaliauskienė.

Gydytoja priminė, kad Lietuvoje jau daug metų vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa - kiekvienais metais nemokamai sveikatą gali pasitikrinti vyrai nuo 40 iki 55 m. ir moterys nuo 50 iki 65 m., įkurti kardiologijos ir insultų klasteriai siekiant optimizuoti sveikatos priežiūros paslaugas regionuose. Daugiau žmonių išgelbstima po miokardo infarkto, bet pakenkto raumens dalis lieka nusilpusi, labai daug gyventojų serga aukšto kraujo spaudimo liga, kuri ilgainiui taip pat pakenkia širdžiai. Širdies ligoms gydyti implantuojama daugiau elektrinių prietaisų - jie pailgina gyvenimo trukmę, bet širdies disfunkcija išlieka, jei nėra tinkamai gydoma.

Nuo kraujagysles pažeidžiančių ligų - padidėjusio kraujospūdžio, vainikinių širdies kraujagyslių ligos, metabolinio sindromo - apsaugo ir sveika gyvensena. Svarbu domėtis, ar šeimos nariai ir artimi giminaičiai sirgo širdies ligomis ir vengti toksinių veiksnių. Būtina valdyti alkoholio pomėgį, nes dažnas išgėrinėjimas silpnina širdies raumenį. Jeigu širdies raumens pažeidimas nustatomas vidutinio amžiaus žmogui, dar ne viskas prarasta.

„Ligą reikia gydyti geriausiais galimais būdais ir nenutraukti gydymo net tada, kai jaučiatės gerai. Gydytojai tokią strategiją vadina antrine širdies nepakankamumo profilaktika. Daugeliu atvejų širdies nepakankamumas yra nepaliaujamai progresuojanti liga. Bet nuliūsti nevertėtų, nes jei ligonis įstengia pakeisti gyvenseną, o gydytojas gydo pažangiais gydymo būdais ir vaistais, ligos progresavimas pristabdomas“, - sakė R. Kavaliauskienė.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: penktadienio vakarą pėsčiųjų gatvėje Liono centre nugriaudėjo sprogimas.
  • PAJAMOS: išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, sausį-balandį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 22,7 proc. (607,2 mln. eurų) daugiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar reikia įteisinti nelietuviškų raidžių rašybą pasuose?

balsuoti rezultatai

Ar bijote skraidyti lėktuvais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +14 +16 C

  +14 +15 C

 

 +10 +12 C

+25 +27 C

 +20 +24 C

 

+19  +21 C

0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 1-6 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis