1 nuotr.Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ir Lietuvos profesinės sveikatos specialistų draugijos organizuotoje konferencijoje „Darbo aplinka ir profesinis vėžys“ ekspertai diskutavo apie darbe kylančius pavojus sveikatai ir būtinybę didinti pačių darbuotojų sąmoningumą.
Daug dėmesio, pasak VDI pranešimo, buvo skirta sunkiai, mirtimi pasibaigti galinčiai ligai - „profesiniam vėžiui“, kurį sukelia darbas kenksmingomis sąlygomis. Vis dėlto tikrosios šios ligos priežastys Lietuvoje yra nustatomos retai.
„Bendrai ES ir išsivysčiusiose šalyse apie 120 tūkst. žmonių kasmet susiduria su profesiniu vėžiu ir iš jų apie 80 tūkst. baigiasi mirtimi. Lietuvoje jau daug metų susirgimai onkologinėmis ligomis auga“, - sakė Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Asta Einikienė.
Taip pat A. Einikienė atkreipė dėmesį, kad oficialūs profesinio vėžio diagnostikos skaičiai neatspindi realios situacijos - nuo 1993 iki 2017 metų Lietuvoje buvo diagnozuoti 7 tokie atvejai. Anot specialistės, tai neatspindi realios onkologinių susirgimų, susijusių su darbu, situacijos ir jų turėtų būti daugiau.
„Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, nuo 4,5 proc. iki 8,5 proc. nustatytų onkologinių ligų sukelia darbo aplinkoje esantys kancerogenai“, - pabrėžė A. Einikienė.
VDI komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Nerita Šot didžiausia problema įvardino tai, kad pavojingų cheminių medžiagų yra praktiškai visose darbo vietose.
„Supratimas ir informuotumas apie cheminių medžiagų paplitimą yra gana menkas. O jos gali sukelti tiek ūmių, tiek ilgalaikių sveikatos problemų. Blogiausia, kad ilgalaikį poveikį labai sunku pastebėti, nes pavojingos medžiagos organizme kaupiasi ilgą laiką“, - sakė N. Šot.
Anot N. Šot, didelės įmonės vienu metu naudoja 1000 ir daugiau cheminių medžiagų, kurios tarpusavyje dar ir sąveikauja, tad daro kompleksinį poveikį. Taigi, darbuotojui vienu metu gali daryti poveikį šimtai skirtingų medžiagų.
„Ne tik mažos ir vidutinės, bet ir didelės įmonės vis dar turi mažai arba neišsamią informaciją apie naudojamas pavojingas medžiagas bei jų keliamą pavojų žmonių sveikatai arba darbo vietai. Tad pirmas ir svarbiausias žingsnis turėtų būti - tai išsiaiškinti“, - teigė Kauno technologijos universiteto profesorė Jolanta Dvarionienė.
Be to, J. Dvarionienė sakė, kad iki šiol galima dažnai pamatyti įmonėse ant sienos kabančias apsaugos priemones, kurios dažniausiai nėra dėvimos. Tai, pasak jos, yra žmonių požiūrio ir nežinojimo problema.
„Ypač svarbus žingsnis yra supratimo didinimas. Darbuotojas turi suvokti, kad jam pjaustant statybinius blokelius, įkvepiamos dulkės besikaupdamos gali sukelti plaučių vėžį. Manau, šis suvokimas tikrai paskatintų naudoti asmenines apsaugos priemones”, - sakę N. Šot.
Pagal VDI pranešime, dažnai kancerogenai suprantami kaip cheminės medžiagos ar cheminiai veiksniai, tačiau fizikiniai ir biologiniai veiksniai taip pat yra kancerogenai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Rūta Ustinavičienė atkreipė dėmesį į elektromagnetinės spinduliuotės įtaką vėžiniams susirgimams, o kadangi elektromagnetinių laukų žmogus negali jausti, tad šis veiksnys yra pavojingesnis už chemines medžiagas.
„Vienas iš tokių nejuntamų veiksnių - mobiliųjų telefonų spinduliuotė, kurios dažnis labai artimas mikrobangų krosnelių naudojamiems spinduliams. Pagalvokime, kaip veikiamas maistas mikrobanginėse krosnelėse, tai lygiai taip pat mobilieji telefonai veikia mūsų organizmą“, - sakė R. Ustinavičienė.
