Šaltuoju metų laiku sparčiai plinta vėjaraupiai bei kitos užkrečiamosios ligos. Pasak gydytojų, tokiu metu sergamumas vėjaraupiais paprastai būna didesnis, todėl vaikus auginantiems tėvams, taip pat vėjaraupiais nepersirgusiems ir nepasiskiepijusiems žmonėms patariama būti atsargesniems.

"Rudenį ir žiemą paprastai išauga sergamumas vėjaraupiais, ir būtent šiuo metu liga sparčiai plinta tarp vaikų, kurie iki šiol vėjaraupiais nesirgo ir nebuvo paskiepyti", – sako vaikų ligų gydytoja Laimutė Šumskienė.

Nors vėjaraupius Lietuvoje vis dar įprasta laikyti vaikų liga, kuria kiekvienas "privalo" persirgti, gydytojai įspėja – sergant vėjaraupiais pavojingų komplikacijų tikimybė siekia nuo dviejų iki dešimties procentų. Dažniausios – odos ir paodžio infekcijos, tačiau gali atsirasti ir nervų sistemos pažeidimų, tokių kaip encefalitas ar kvėpavimo takų infekcijų (pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar sinusitas), kitų komplikacijų.

Pasak L. Šumskienės, vėjaraupiais užsikrečiama oro lašeliniu būdu, retais atvejais – tiesioginio kontakto būdu. Infekcijos šaltinis – vėjaraupiais ar juostine pūsleline sergantis žmogus. Didžiausia tikimybė užsikrėsti vėjaraupiais yra susibūrimo vietose, ypač vaikų kolektyvuose.

"Vienas iš veiksmingiausių būdų nesusirgti šia liga bei išvengti sunkių ir komplikuotų vėjaraupių formų – tai skiepai. Lietuvoje skiepai nuo vėjaraupių nėra įtraukti į valstybės kompensuojamą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, ir vakcinavimo kaštus turi apmokėti patys skiepijamieji. Vis dėlto ekspertai sutinka, kad vakcina – saugi ir efektyvi priemonė apsisaugoti nuo ligos, kurios jokiu būdu nereikia "nuvertinti", – teigia Eglė Savickienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė. Anot jos, vaikų skiepijimas gali apsaugoti nuo ligos kančių ir mirštamumo bei sumažinti visuomenės išlaidas.

Vėjaraupiais dažniausiai serga vaikai iki 17 metų. ULAC duomenimis, tokio amžiaus ligoniai sudaro net 98 proc. visų susirgusiųjų. Tai viena dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, kuri labiausiai puola mažylius – šešiamečiai ir jaunesni ligoniukai kasmet sudaro apie 70 proc. vėjaraupiais sergančių vaikų.

Vis dėlto tai nėra vaikų liga, kaip iki šiol klaidingai įprasta manyti – susirgti vėjaraupiais gali bet kokio amžiaus žmogus. Liga ypač pavojinga nėščiosioms – besilaukiančiai mamai susirgus, virusas gali būti perduotas vaisiui. Tokiu atveju galimi pakenkimai kūdikiui ar net persileidimai.

Nemažai šalių vakciną nuo vėjaraupių yra įtraukę į savo nacionalinius skiepų kalendorius, ją kompensuoja valstybė. Prieš kelis metus šia vakcina dar užtekdavo skiepyti viena vakcinos doze, tačiau pastaruoju metu gydytojai rekomenduoja dvi šios vakcinos dozes, kad būtų užtikrinta maksimali apsauga.

Vakcina nuo vėjaraupių – viena labiausiai ištirtų vakcinų, kurios klinikinių tyrimų patirtis siekia 25 metus. Mūsų šalyje vėjaraupių vakcina skiepijama nuo 1998 metų, vakcinos nuolat tobulinamos, tačiau skiepijimo kaštus turi apmokėti patys skiepijamieji. Tai – viena iš priežasčių, dėl ko skiepijamasi vangokai, todėl susirgimų skaičius didėja. Per pirmąjį 2010 m. pusmetį užfiksuotas 5581 susirgimų vėjaraupiais atvejis, o 2011 metais per tą patį laikotarpį – 9348.

VE.lt inf.