respublika.lt

2017 lapkričio 19, sekmadienis

akordeon festiv kaire

SAM ragina savivaldybes elgtis atsakingai ir didinti algas gydytojamsnuotraukos

2017 rugsėjo mėn. 13 d. 12:00:40
Jūratė Valančiūtė, Elta

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė kreipėsi į šalies savivaldybes, kurių įsteigtos gydymo įstaigos nepakėlė gydytojams atlyginimų, ragindama jas elgtis atsakingai ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo skirtus pinigus medikų algos didinti naudoti pagal paskirtį - gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiui didinti.

 

Be to, SAM atkreipia dėmesį, kad po viešų raginimų didinti gydytojams ir slaugytojams atlyginimus kai kurios įstaigos tai padarė.

SAM, kreipdamasi į savivaldybes bei ligonių kasas, nurodė, kad gydymo įstaigos privalo užtikrinti atlyginimų kėlimą ir tai yra įtvirtinta ne vienu teisės aktu. Pavyzdžiui, birželio mėnesį buvo pasirašyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos sutartis, kuri įpareigojo gydymo įstaigų vadovus gautas papildomas lėšas skirti algoms didinti. Taip pat savivaldybės informuotos, kad bus atliekama nuolatinis monitoringas, kaip gydymo įstaigos didina algas medikams.

Dar prieš kelis mėnesius sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu buvo rekomenduojama pakelti atlyginimus gydytojams ir slaugytojams 8 proc. ir absoliuti dauguma gydymo įstaigų į tai atsižvelgė.

Viceministrės Gintarės Šakalytės teigimu, dalis iš jų pakėlė algas tik gydytojams ir slaugytojams, kiti algas tolygiai kėlė visiems medicinos darbuotojams.

„Buvo ir tokių gydymo įstaigų, kurios algų medikams nepakėlė. Paaiškinimų, kodėl jos to nepadarė, yra įvairių. Kai kurios gydymo įstaigos tai motyvuoja tuo, kad turi skolų, kitos netgi suderino tai su steigėjais, t. y. savivaldybėmis. Tačiau šiuo atveju jokie pasiaiškinimai negali būti pagrindas nekelti algų, nes skirti pinigai turi būti naudojami pagal paskirtį“, - sako G. Šakalytė.

Anot jos, kiekvienos gydymo įstaigos administracijos darbas ir pareiga yra gebėti efektyviai tvarkytis ir racionaliai panaudoti gautas lėšas.

„Gydymo įstaigos pinigus gauna už suteiktas paslaugas, todėl gavus apmokėjimą įstaigų vadovai patys turi užtikrinti, kad gauti pinigai būtų tinkamai paskirstyti, o darbuotojai gautų jiems priklausantį atlygį. Tam šiais metais buvo skirtos papildomos lėšos, tad jos turi būti skirtos darbuotojams, o ne gydymo įstaigos skoloms padengti ar dar kam nors“, - sako G. Šakalytė.

SAM surinkta informacija rodo, kad panašaus dydžio ir panašias paslaugas teikiančios gydymo įstaigos elgiasi labai skirtingai. Vienos iš jų padidino algas, pavyzdžiui, Jonavos, Vilkaviškio, Biržų, Kalvarijos ligoninės. Tuo tarpu kitos to daryti nesiruošia, pavyzdžiui, Jurbarko, Pasvalio, Anykščių rajonų, Druskininkų ligoninės.

SAM pavaldumui priklauso tik 17 šalies gydymo įstaigų, o 258 gydymo įstaigos yra pavaldžios savivaldybėms.


Viešojo ir privataus sektorių partnerystė suteikia geresnės kokybės paslaugas medicinos srityje

Kas ketvirtas šalies gyventojas įsitikinęs, kad taikant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą pagerėtų medicinos srityje taikomų paslaugų kokybė, rodo rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa.

Apklausos duomenimis, 25 proc. lietuvių pritaria viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui (PPP) tikėdamiesi kokybiškesnių medicinos paslaugų, o 29 proc. įsitikinę abipuse nauda.

PPP - ilgalaike sutartimi grįstas bendradarbiavimas, kurio metu verslui suteikiama galimybė atlikti funkcijas, kurios tradiciškai priskiriamos viešajam sektoriui.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės nuomone, medicinos srityje PPP yra būtinas dėl pacientų gerovės.

„Bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams medicinos srityje, gydymo įstaigos taptų konkurencingesnės ir turėtų didesnes galimybes bei stengtųsi teikti tik kokybiškas paslaugas, daugiau dėmesio skirtų pacientams bei siektų gerų gydymo rezultatų. Negana to, pacientai turėtų galimybę rinktis, į kurią gydymo įstaigą kreiptis. Trumpėtų ir medicininių paslaugų laukimo laikas, dėl to ligos ar jų sukeliamos komplikacijos būtų diagnozuojamos anksčiau. Trumpėtų ne tik žmogaus gydymosi laikas, bet ir mažėtų išlaidos stacionariniam gydymui, o žmogus patirtų mažiau kančių“, - sako V. Augustinienė.

Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo, šiuo metu viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas medicinos srityje vyksta, bet jis yra nepakankamas.

„Kadangi sveikatos apsaugai Lietuvoje skiriama tik 4,2 proc. nuo BVP ir tai yra beveik dvigubai mažiau negu ES vidurkis, glaudus ir efektyvus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas medicinos srityje gali ne tik padėti išspręsti paslaugų prieinamumą - mažinti eiles, bet ir ženkliai padidinti sveikatos sistemos finansavimą. Žmonių, norinčių investuoti į sveikatos apsaugą Lietuvoje yra labai daug. Kad viešasis ir privatus sektorius efektyviau bendradarbiautų bei padidėtų privačių investicijų, turi būti sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos“,- įsitikinęs A. Matulas.

PPP modelio taikymui dėl geresnės paslaugų kokybės medicinos srityje labiausiai pritaria šiek tiek jaunesnio amžiaus, vidutines pajamas gaunantys asmenys. Tokią nuomonę išreiškė 28 proc. 18-29 metų amžiaus respondentų ir 27 proc. vyresnių nei 50 m. Tarp vidutinio amžiaus asmenų šis rodiklis kiek mažesnis - 21 proc.

Nuomonę, kad PPP partnerystė gali suteikti kokybiškesnes paslaugas labiau buvo linkę išreikšti 551-900 Eur pajamas gaunantys asmenys (26 proc.). Jiems pritarė ir 900 Eur bei didesnes šeimos pajamas gaunantys lietuviai (25 proc.). Tuo tarpu gaunantieji mažesnes (iki 550 Eur) pajamas kokybiškesnių paslaugų medicinoje tikėjosi mažiausiai (23 proc.).

Už PPP modelio dėka gerėsiančias sveikatos apsaugos paslaugas labiau yra mieste gyvenantys respondentai (28 proc.). Tokios pačios pozicijos laikosi ir 26 proc. didmiesčio gyventojų. Palankiai į PPP modelį žiūri ir gyvenantys kaime (20 proc.).

PPP modelio taikymui pritarė ir 14 proc. manančių, kad tai bus parama valstybei iš privataus sektoriaus ir dar 14 proc. įsitikinę, kad taip bus greičiau sprendžiamos sveikatos apsaugos problemos.

Apklausa atskleidė, kad lietuviai pasisako už platesnį viešojo ir privataus sektorių partnerystės taikymą ir net 33 proc. šalies gyventojų mano, kad pirmiausia ji turėtų būti naudojama sveikatos apsaugos srityje.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • STIPRINA: Klaipėdos „Dragūno“ rankinio klubas sustiprino savo gretas legionieriumi iš Kamerūno.; šią savaitę su komanda jau treniruojasi 23-ejų metų Alenas Romeo Ejebė.
  • UŽĖMĖ: šeštadienį Singapūre prasidėjusio paskutinio - devintojo - pasaulio plaukimo taurės varžybų etapo vyrų 100 m plaukimo nugara atrankos varžybose Lietuvos atstovas Arijus Pavlidis užėmė 20-ąją vietą; 15-metis plaukikas finišavo per 57,46 sek.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   0  +1 C

   +0  +2 C

 

   0  +2 C

   +2  +3 C

  +1  +3 C

 

   +3  +4 C

    1-5 m/s

    1-6 m/s

 

      1-4 m/s

 

USD - 1.1795 PLN - 4.2342
RUB - 70.0461 CHF - 1.1696
GBP - 0.8939 NOK - 9.7163
reklama
Labas vasara