Dažniau lepinantys saulės spinduliai ir į viršų kylantys termometrų stulpeliai praneša apie vis labiau įsidrąsinantį pavasarį. Tai reiškia, kad jau ne už kalnų kepsninių ir jaukių pokalbių skanaujant gryname ore keptą maistą sezonas. Tačiau medikai sako, kad toli gražu ne visiems malonumai gamtoje baigiasi laimingai.
Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Terminių traumų skyriaus vedėjo gyd. Vytauto Vaitkaus, skyriuje šiltuoju metų sezonu gydoma keliasdešimt pacientų, nudegusių dėl neatsargaus elgesio iškylaujant.
„Dažnai girdžiu pacientų, patenkančių į Terminių traumų skyrių, pasakojimus, kaip jie degaus skysčio pagalba bandė sustiprinti degimą, o viskas baigėsi rankoje sprogusiu buteliu ir pasekmėmis visam gyvenimui“, - sako gyd. V.Vaitkus.
Jis aiškina, kad, pilant degųjį skystį į kepsninę, plastikinis butelis suspaudžiamas ir liepsna tarsi įtraukiama atgal. Tai lemia, kad per akimirką butelis sprogsta tiesiog rankoje.
Gydytojas ortopedas traumatologas V.Vaitkus pastebi, kad dėl tokių tragedijų, pažyminčių žmonių kūną visam gyvenimui, kaltas nežinojimas. „Lietuvoje degusis skystis naudojamas tikrai ne pagal paskirtį. Jeigu atidžiai perskaitysime naudojimo instrukcijas, žinosime, kad degiojo skysčio jokiu būdu negalima pilti ant malkų. Degusis skystis skirtas anglims, tačiau net ir juo apipylus anglis, negalima iš karto degti degtuko - privalu palaukti, kol skystis įsigers“, - apie tykančius pavojus pasakoja medikas, primindamas, kad ugniai uždegti puikiai tinka popierius ir įvairios kitos sausos priemonės.
Jis priduria, kad degusis skystis, užpiltas ant degančių ar dar ne visai užgesusių, karštų žarijų, sausų malkų ar anglių pradeda garuoti, vėjui papūtus pagauna liepsną ir sprogsta.
RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas primena, kad patyrus nedidelius buitinius nudegimus, nudegusią vietą reikėtų pašaldyti po tekančiu šaltu vandeniu 20 minučių - taip nudegimo gylį galima sumažinti 1 proc.