Pusė amžiaus siekiant tobulumo

Mažoji kovotoja

Už devynių mėnesių Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų pacientės Estrėjos gyvybę medikai kovoja jau pusę metų - mergaitė laukia širdies transplantacijos. Situacija labai sudėtinga - vaikų donorų pasitaiko retai, todėl niekas nežino, kiek Estrėjai dar teks laukti, ir kiek ji pajėgs laukti. Nepaisant to, tiek Estrėjos tėvai, tiek ją gydantys medikai nepraranda vilties ir tiki, kad donoro širdis Estrėjai atsiras.

Pirmagimio susilaukusi Dalios ir Mariaus Jančiauskų šeima namuose pagyveno vos tris mėnesius - po to dukrytė staiga pasijuto prastai. Estrėjai diagnozuotas įgimtas širdies nepakankamumas, kurio, deja, jokiais kitais būdais pagydyti neįmanoma - reikalinga širdies transplantacija.

Gegužę Santariškių klinikose mergaitei buvo prijungta dirbtinė Berlyno širdis. Pasak Vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjo dr.Kęstučio Versocko, tai - išorinis skilvelis, kuris padeda palaikyti kraujo apytaką. Kol ieškomas donoras - taip pavyko „laimėti“ jau beveik pusę metų.

„Didžiausias mūsų pasiekimas yra tai, kad šiuo metu ji yra gyva, - sako D.Jančiauskienė. - Estrėja auga, žaidžia, kalba sava kalba, išdykauja. Kai ji šypsosi, tada ir mums geriau.“

Estrėjos tėtis ją vadina kovotoja. „Nepaisant visko, ką tenka patirti, Estrėja kovoja. O mes laukiame donoro. Tikimės, kad vieną dieną...“, - sako jis.

Deja, per pusę metų nebuvo atsiradę nė vieno Estrėjai tinkamo donoro. Gydytojų teigimu, kadangi donorų stokos problema - labai didelė, nelengva rasti donorą net suaugusiam žmogui, o vaikų donorystė kur kas retesnė.

Pasak K.Versocko, jei tik atsirastų tinkama donoro širdis, Estrėjos galimybės gyventi labai smarkiai padidėtų. Širdies transplantacija Santariškių klinikose buvo atlikta ir dar mažesniems vaikams negu ji, tad gydytojas nepraranda optimizmo.

Tobulėjimui ribų nėra

Pasak Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovo dr. Virgilijaus Taručio, šiandien ligoninės Širdies chirurgijos centre per metus atliekama daugiau nei 1000 sudėtingiausių įgytų širdies ydų operacijų suaugusiems ir daugiau nei 200 retų širdies operacijų vaikams, širdies transplantacijos. Prieš dvejus metus širdelė sėkmingai persodinta vos trijų mėnesių kūdikiui.

Širdies chirurgijos centre nuolat diegiamos modernios širdies operacijų metodikos ir technologijos. Šiuo metu tai yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur atliekamos sudėtingų įgimtų širdies ydų operacijos. Pusė operuojamų pacientų yra mažiau nei 1 metų amžiaus.

Tuo metu prieš 50 metų...

Anapilin šių metų pradžioje išėjusio profesoriaus akademiko Algimanto Marcinkevičiaus vadovaujama jaunų specialistų komanda prieš 50 metų atliko tuo laiku revoliucinę operaciją.

Apie pirmąją operaciją jos „kaltininkai“ gali pasakoti daug. Vienas jų, buvęs Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro direktorius prof.Jonas Vytautas Sirvydis teigia, kad atviros širdies chirurgijos pradžia, nors buvo ir labai sunki, nebuvo beprasmė - tai įrodo dabartinė situacija ir milžiniškas pacientų, kuriems buvo išgelbėtos gyvybės, skaičius.

„Pirmoji atvira širdies operacija buvo mažas žingsnis didelėje kelionėje, kuri vis dar tęsiasi, - sako J.V.Sirvydis. - Tas žingsnis buvo labai didelis impulsas tobulėjimui. Tiesa, dabar atrodo, kad jis buvo labai primityvus, tačiau tas primityvumas tik išryškina žmonių, kurie jį atliko, pasiryžimą.“

Profesorius prisimena, kad tuo metu dirbtinis kraujo apytakos aparatas buvo toks, su kuriuo dabar nė vienas chirurgas nebesiimtų operuoti: jam reikėjo surinkti 5 litrus donorų kraujo, po kiekvienos operacijos išrinkti, kiekvieną dalį sterilizuoti chemikalais. Tą aparatą valdyti reikėjo net dviejų technikų.

Dirbtinio kvėpavimo aparato viena iš svarbiausių „dalių“ buvo anesteziologo arba, kai jis pavargdavo, laisvo chirurgo rankos. Tas pats aparatas buvo naudojamas ir po operacijos - paciento kvėpavimą medicinos personalas rankiniu būdu palaikydavo kartais 24 valandas, o kartais ir kelias paras ar net savaites.

Kraujospūdžio aparatas tuo laiku buvo pagrindinis „monitorius“, kuriuo buvo stebima kraujotakos funkcija - kraujospūdį anesteziologas matuodavo kas 10-15 minučių.

Siekė tobulėti

Naudoti dirbtinę kraujo apytaką kardiochirurgai mokėsi operuodami gyvūnus. Taip pat Novosibirske pas akademiką Eugenijų Mešalkiną.

Kardiochirurgo prof.Giedriaus Uždavinio teigimu, ta istorinė operacija buvo širdies chirurgijos specialybės vystymosi pradžia, impulsas vystytis visai kardiologijai, diagnostikai ir kitoms sritims.

„Nemažai įtakos sparčiam mūsų kardiochirurgų tobulėjimui turėjo tai, kad po poros mėnesių pirmoji tokia operacija buvo atlikta Kauno medicinos universiteto klinikose - konkurencija visą laiką skatino siekti daugiau“, - sako G.Uždavinys.

Pasak jo, konkuruoti su Maskvos klinikomis buvo sunku - skyrėsi finansavimo lygis. Kitas dalykas: ilgą laiką lietuviai dirbo su sovietine įranga, o Maskvos chirurgai - su importine. Visgi pagal atliekamų operacijų mastą Lietuvos kardiochirurgai tuometėje Sovietų Sąjungoje buvo treti po Maskvos ir Kijevo, o kokybės prasme gal net ir lygiavosi.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“