Gebėjimas valdyti kitų emocijas ne visada yra pozityvus, nes gali lengvai virsti manipuliacijomis. Dar daugiau - labiausiai linkę manipuliuoti tie, kurie sunkiai valdo savo pačių neigiamas emocijas. Tai bei daugybę kitų įdomių dalykų atskleidė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės - psichologės dr. Rosita Lekavičienė ir dr. Dalia Antinienė, jau trečius metus atliekančios Mokslų tarybos remiamą tyrimą "Lietuvos jaunimo emocinis intelektas ir jo veiksniai".
Apie tyrimą naujienų agentūrai ELTA interviu davė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Filosofijos ir psichologijos katedros profesorė dr. R. Lekavičienė.
- Kuo šis darbas reikšmingas mokslui ir kuo gali būti naudingas plačiajai visuomenei?
- Mokslinių tyrimų nauda visuomenei - neabejotina. Šis tyrimas reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Juo, tikime, bus prisidėta prie gausių probleminių, dar mokslo neatsakytų klausimų sprendimo: ar emocinio intelekto lygis susijęs su lytimi, kokią įtaką emociniam intelektui turi šeima - auklėjimas, vaikų skaičius, šeimos pajamos. Ar skiriasi miesto ir kaimo jaunų žmonių emocinis intelektas, ar yra ryšys tarp jo bei mokymosi pasiekimų. Kaip emocinis intelektas susijęs su asmenybės savybėmis - ekstraversija ir introversija, lyderiavimu, empatija, konflikto sprendimo strategijų pasirinkimu, pasitenkinimu gyvenimu ir daugeliu kitų veiksnių. Šios žinios yra svarbios, nes tik išsiaiškinus, nuo ko priklauso žmogaus emocinio intelekto lygis, galima jį modeliuoti.
Emocinis intelektas - tai žmogaus gebėjimas suprasti ir valdyti savo ir kitų jausmus. Jis svarbus įvairiausioms žmogaus gyvenimo sritims: tarpasmeniniams santykiams, profesinei veiklai, karjerai, šeimos gyvenimui. Emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis. Ir priešingai - emocinis neraštingumas verčia asmenybę klupinėti gyvenimo kelyje, patirti nesusipratimų, traukyti tarpusavio santykius.
- Ar labai įdomi visuomenei emocinio intelekto tematika ar tai - tik mokslinių tyrimų sritis?
- Skirtingai nuo daugelio mokslinių sąvokų, kurių paprastai su mokslu nesusiję žmonės vengia, visuomenėje emocinio intelekto samprata ir pirmieji tyrimų rezultatai prieš tris dešimtmečius pasaulyje buvo sutikti su precedento neturinčiu pasisekimu. Dar daugiau - emocinis intelektas netgi tapo pelningu reiškiniu. Net ir Lietuvoje noriai perkama populiarioji literatūra emocinio intelekto tematika, organizuojami įvairūs emocinio intelekto lavinimo kursai. Beje, iš 500 pasaulyje sėkmingai dirbančių kompanijų apie 75 proc. bandė vystyti savo darbuotojų emocinį intelektą siekdamos efektyvesnio komunikavimo savo organizacijoje.
- Kiek jaunų žmonių dalyvavo Jūsų tyrime, gal jis buvo vykdomas kuriame nors konkrečiame regione?
- Daugiau nei 1400 iš įvairių Lietuvos regionų. Tarp jų buvo moksleivių, studentų, įvairių organizacijų atstovų, dirbančiųjų, bedarbių, net atliekančių bausmę Pravieniškių pataisos namuose bei Kauno tardymo izoliatoriuje. Tiriamųjų amžius buvo nuo 17 iki 27 metų.
- Kodėl ryžotės pasirinkti tokią retoką Lietuvai mokslo tematiką?
- Kiekvienas žmogus, ko gero, turi svajonių sukurti kažką savito ir naujo. Tai būdinga ir mokslininkams. Negalima sakyti, kad emocinis intelektas Lietuvoje mokslininkų visai nebuvo tyrinėtas. Tačiau emocinio intelekto struktūros tyrimų, originalių tyrimo metodikų kūrimo iki šiol nesiimta. Mums pavyko parengti originalų trijų dalių emocinio intelekto testą (EI-DARL). Tiriamieji turi ne tik testams įprasta forma įvertinti teiginius, bet ir pateiktose nuotraukose atpažinti veiduose atsispindinčias emocijas, išspręsti įvairias emociškai "įkrautas" tarpasmenines situacijas. Pagal gautus rezultatus vertinamas jų gebėjimas suprasti bei valdyti savo ir kitų emocijas, polinkis manipuliuoti, gebėjimas psichologiškai teisingai spręsti socialines situacijas. Be to, gavome psichologijos mokslui įdomios faktinės medžiagos, kuri turėtų būti įdomi ir platesnei visuomenės daliai.
- Kokios?
- Tyrimas atskleidė, kad emocinis intelektas turi ir juodąją pusę - labiausiai linkę kitų emocijomis manipuliuoti tie, kurie sunkiai valdo savąsias emocijas. Pavyzdžiui, šeimose patys didžiausi manipuliatoriai yra vienturčiai vaikai, tuo tarpu jauniausi vaikai šeimoje manipuliuoja aplinkiniais mažiausiai. Tikėtina, kad manipuliatyvus vienturčių elgesys gali būti siejamas su auklėjimo klaidomis ir susiformavusiu asmenybės egocentrišku požiūriu į aplinką. Buvimas jauniausiu, todėl neretai ir lengvai viską gaunančiu, bet kartu ir besimokančiu dalintis, vaiku šeimoje neskatina vartoti konkurencijos strategijos, ir manipuliatyvaus elgesio nėra išmokstama, nes jis tiesiog nėra reikalingas.
Taip pat labiausiai pasinaudoti aplinkinių silpnomis vietomis ir manipuliuoti yra linkę tie, kurie kilę iš šeimų, kuriose buvo pykstamasi. Rečiausiai kitais manipuliuoja tie, kurių santykiai buvo ar yra itin geri ir vyrauja šilti tarpusavio jausmai.
Gal rinktis tokį tarpasmeninį elgesį - manipuliavimą - skatina negatyvi aplinka, pasirinkta konkurencinė strategija, susvetimėjimas, kai asmenybei nėra svarbu, kaip jausis šalia esantis artimas žmogus? Ir priešingai - "šiltose" šeimose yra daugiau bendradarbiavimo, kompromiso, todėl čia manipuliaciniam elgesiui vietos - mažiau. Manipuliuoti, kaip rodo tyrimo duomenys, vyrai linkę labiau negu moterys. Tai - tik labai maža rezultatų dalis. Jų jau dabar turime labai daug, nors tyrimo duomenų analizė bus atliekama dar tris mėnesius.
- Prašau, paaiškinkite, ne mokslo terminais, kas tai yra emocinė informacija ir nuo ko jos pobūdis priklauso?
- Emocinė informacija - visa tai, ką transliuoja šalia jūsų esantys žmonės, taip pat ir jūs pats - emocijos, jausmai, kuriuos identifikuojame per veido išraiškas, gestikuliaciją, kūno pozas, žodines reakcijas. Mes visi esame skirtingai jautrūs tiems dalykams. Kai kas sugeba įžvelgti menkiausią veido raumenų krustelėjimą ir suprasti, ką žmogus išgyvena, nors šis labai nori tai nuslėpti. Kiti, priešingai, nesupranta, kokie jausmai apėmę žmogų, jei jis tiesiai nepasako, pavyzdžiui, man liūdna, aš bijau...
Svarbu ir tai, kad kartais nesuprantame ne tik kitų, bet ir savo emocijų, jausmų, o ką bekalbėti apie jų valdymą. Tačiau turbūt dar sunkiau yra psichologiškai teisingai gebėti reguliuoti kitų žmonių emocijas bei jausmus. Juk neretai girdime tiesmukus aplinkinių pamokymus: nebūk liūdnas, ko čia dabar išsigandai? Ne visada savo ir kitų emocijas geba suprasti ir suvaldyti net ir įvairių sričių profesionalai, kurie tai turėtų daryti ypač gerai. Greičiausiai visi turime nemalonių prisiminimų iš nepavykusio bendravimo su mokytojais ar medikais. Esame matę, kaip įširdusi mama gatvėje rėkia ant savo mažamečio vaiko ir panašiai.
- Ar pasitvirtino populiari nuomonė, kad moterys - gerokai emocingesnės už vyrus ir kada emocijos žmogui padeda gyventi, o koks jų "perviršis" gal ir trukdo?
- Nereikėtų painioti emocingumo ir emocinio intelekto sampratų. Emocingumas kaip tik siejamas su tuo, kad čia dažnai "neveikia stabdžiai" - mes nestabdome savo emocijų, nepriklausomai nuo to, ar kenkia jos mums patiems bei kitiems žmonėms, ar ne. Emocionaliai intelektualus žmogus gerai supranta ir, kai reikia, puikiai kontroliuoja emocijas.
Mūsų atliktas tyrimas atskleidė tam tikrus skirtumus tarp vyrų ir moterų. Paaiškėjo, kad vyrai geriau supranta ir valdo savo emocijas, o moterys geriau už vyrus supranta ir valdo šalia esančių žmonių emocijas. Be to, moterys geriau sprendžia su emocijomis susijusias socialines tarpasmeninių santykių situacijas ir geriau atpažįsta emocines išraiškas veiduose. Tad, jeigu jūsų vadovė - moteris, galite tikėtis didesnės atjautos, didesnio dėmesio darbuotojų tarpusavio santykiams, psichologiniam klimatui. Na, o jei vadovas - vyras, matyt, mažiau būsite priklausomi nuo jo nuotaikų.
- Kažkas iš klasikų yra pasakęs, jog protas žmogui duotas tam, kad šis gebėtų pateisinti savo emocijas. Dabar, kai aiškūs tyrimo rezultatai, ar galima tą sentenciją pakartoti, žvelgiant į realybę mokslininko žvilgsniu?
- Emociškai intelektualiu negali būti laikomas žmogus, kuris geba tik pateisinti, o ne paaiškinti emocijas. Pavyzdžiui, nesusivaldęs ir kitus užsipuolęs, siekdamas pateisinti savo nesuvaldytą pyktį, žmogus gali sakyti: aš niekad neleisiu, kad man liptų ant galvos! O siekiantis suprasti situaciją gali kalbėti taip: mane labai supykdė jo vertinimai, kurie nepagrįsti jokiais faktais, todėl nesusilaikau, pradėjau ant jo šaukti. Taigi, pastaruoju atveju žmogus sugebėjo analizuoti, suprasti emocinę informaciją, nors ir pavėluotai. Bet tai - vis geriau, nei nuolat reaguoti į aplinką gynybiškai - aš nekaltas, aplinka kalta! Juk emocijų analizė - tai pirmas laiptelis į gebėjimą jas valdyti.
- Ar galima emocinį intelektą vystyti?
- Vyrauja nuomonė: taip, galima. Emocinis intelektas nuo pažintinio intelekto tuo ir skiriasi, kad pastarasis - labiau susijęs su mūsų genetika ir blogiau pasiduoda vystymui. Emocinis intelektas vystymui labiau pasiduoda vaikystėje. Tiesa, žinių apie emocijų supratimą bei valdymą turėjimas nebūtinai reiškia teisingą įvairių emocinių situacijų sprendimą tikrovėje. Žinios gali "neveikti" dėl įvairių priežasčių - motyvacijos, valios stokos, noro pakenkti. Taip pat tikėtina priežastis - žmogui tiesiog trūksta gebėjimų realizuoti jas ir panašiai. Taigi, žinojimas, kaip reikėtų spręsti emocinę situaciją, ne visada reiškia, kad tomis žiniomis bus pasinaudota.
Gebėjimas valdyti kitų emocijas ne visada yra pozityvus, nes gali lengvai virsti manipuliacijomis. Dar daugiau - labiausiai linkę manipuliuoti tie, kurie sunkiai valdo savo pačių neigiamas emocijas. Tai bei daugybę kitų įdomių dalykų atskleidė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės - psichologės dr. Rosita Lekavičienė ir dr. Dalia Antinienė, jau trečius metus atliekančios Mokslų tarybos remiamą tyrimą "Lietuvos jaunimo emocinis intelektas ir jo veiksniai".
Apie tyrimą naujienų agentūrai ELTA interviu davė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Filosofijos ir psichologijos katedros profesorė dr. R. Lekavičienė.
- Kuo šis darbas reikšmingas mokslui ir kuo gali būti naudingas plačiajai visuomenei?
- Mokslinių tyrimų nauda visuomenei - neabejotina. Šis tyrimas reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Juo, tikime, bus prisidėta prie gausių probleminių, dar mokslo neatsakytų klausimų sprendimo: ar emocinio intelekto lygis susijęs su lytimi, kokią įtaką emociniam intelektui turi šeima - auklėjimas, vaikų skaičius, šeimos pajamos. Ar skiriasi miesto ir kaimo jaunų žmonių emocinis intelektas, ar yra ryšys tarp jo bei mokymosi pasiekimų. Kaip emocinis intelektas susijęs su asmenybės savybėmis - ekstraversija ir introversija, lyderiavimu, empatija, konflikto sprendimo strategijų pasirinkimu, pasitenkinimu gyvenimu ir daugeliu kitų veiksnių. Šios žinios yra svarbios, nes tik išsiaiškinus, nuo ko priklauso žmogaus emocinio intelekto lygis, galima jį modeliuoti.
Emocinis intelektas - tai žmogaus gebėjimas suprasti ir valdyti savo ir kitų jausmus. Jis svarbus įvairiausioms žmogaus gyvenimo sritims: tarpasmeniniams santykiams, profesinei veiklai, karjerai, šeimos gyvenimui. Emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis. Ir priešingai - emocinis neraštingumas verčia asmenybę klupinėti gyvenimo kelyje, patirti nesusipratimų, traukyti tarpusavio santykius.
- Ar labai įdomi visuomenei emocinio intelekto tematika ar tai - tik mokslinių tyrimų sritis?
- Skirtingai nuo daugelio mokslinių sąvokų, kurių paprastai su mokslu nesusiję žmonės vengia, visuomenėje emocinio intelekto samprata ir pirmieji tyrimų rezultatai prieš tris dešimtmečius pasaulyje buvo sutikti su precedento neturinčiu pasisekimu. Dar daugiau - emocinis intelektas netgi tapo pelningu reiškiniu. Net ir Lietuvoje noriai perkama populiarioji literatūra emocinio intelekto tematika, organizuojami įvairūs emocinio intelekto lavinimo kursai. Beje, iš 500 pasaulyje sėkmingai dirbančių kompanijų apie 75 proc. bandė vystyti savo darbuotojų emocinį intelektą siekdamos efektyvesnio komunikavimo savo organizacijoje.
- Kiek jaunų žmonių dalyvavo Jūsų tyrime, gal jis buvo vykdomas kuriame nors konkrečiame regione?
- Daugiau nei 1400 iš įvairių Lietuvos regionų. Tarp jų buvo moksleivių, studentų, įvairių organizacijų atstovų, dirbančiųjų, bedarbių, net atliekančių bausmę Pravieniškių pataisos namuose bei Kauno tardymo izoliatoriuje. Tiriamųjų amžius buvo nuo 17 iki 27 metų.
- Kodėl ryžotės pasirinkti tokią retoką Lietuvai mokslo tematiką?
- Kiekvienas žmogus, ko gero, turi svajonių sukurti kažką savito ir naujo. Tai būdinga ir mokslininkams. Negalima sakyti, kad emocinis intelektas Lietuvoje mokslininkų visai nebuvo tyrinėtas. Tačiau emocinio intelekto struktūros tyrimų, originalių tyrimo metodikų kūrimo iki šiol nesiimta. Mums pavyko parengti originalų trijų dalių emocinio intelekto testą (EI-DARL). Tiriamieji turi ne tik testams įprasta forma įvertinti teiginius, bet ir pateiktose nuotraukose atpažinti veiduose atsispindinčias emocijas, išspręsti įvairias emociškai "įkrautas" tarpasmenines situacijas. Pagal gautus rezultatus vertinamas jų gebėjimas suprasti bei valdyti savo ir kitų emocijas, polinkis manipuliuoti, gebėjimas psichologiškai teisingai spręsti socialines situacijas. Be to, gavome psichologijos mokslui įdomios faktinės medžiagos, kuri turėtų būti įdomi ir platesnei visuomenės daliai.
- Kokios?
- Tyrimas atskleidė, kad emocinis intelektas turi ir juodąją pusę - labiausiai linkę kitų emocijomis manipuliuoti tie, kurie sunkiai valdo savąsias emocijas. Pavyzdžiui, šeimose patys didžiausi manipuliatoriai yra vienturčiai vaikai, tuo tarpu jauniausi vaikai šeimoje manipuliuoja aplinkiniais mažiausiai. Tikėtina, kad manipuliatyvus vienturčių elgesys gali būti siejamas su auklėjimo klaidomis ir susiformavusiu asmenybės egocentrišku požiūriu į aplinką. Buvimas jauniausiu, todėl neretai ir lengvai viską gaunančiu, bet kartu ir besimokančiu dalintis, vaiku šeimoje neskatina vartoti konkurencijos strategijos, ir manipuliatyvaus elgesio nėra išmokstama, nes jis tiesiog nėra reikalingas.
Taip pat labiausiai pasinaudoti aplinkinių silpnomis vietomis ir manipuliuoti yra linkę tie, kurie kilę iš šeimų, kuriose buvo pykstamasi. Rečiausiai kitais manipuliuoja tie, kurių santykiai buvo ar yra itin geri ir vyrauja šilti tarpusavio jausmai.
Gal rinktis tokį tarpasmeninį elgesį - manipuliavimą - skatina negatyvi aplinka, pasirinkta konkurencinė strategija, susvetimėjimas, kai asmenybei nėra svarbu, kaip jausis šalia esantis artimas žmogus? Ir priešingai - "šiltose" šeimose yra daugiau bendradarbiavimo, kompromiso, todėl čia manipuliaciniam elgesiui vietos - mažiau. Manipuliuoti, kaip rodo tyrimo duomenys, vyrai linkę labiau negu moterys. Tai - tik labai maža rezultatų dalis. Jų jau dabar turime labai daug, nors tyrimo duomenų analizė bus atliekama dar tris mėnesius.
- Prašau, paaiškinkite, ne mokslo terminais, kas tai yra emocinė informacija ir nuo ko jos pobūdis priklauso?
- Emocinė informacija - visa tai, ką transliuoja šalia jūsų esantys žmonės, taip pat ir jūs pats - emocijos, jausmai, kuriuos identifikuojame per veido išraiškas, gestikuliaciją, kūno pozas, žodines reakcijas. Mes visi esame skirtingai jautrūs tiems dalykams. Kai kas sugeba įžvelgti menkiausią veido raumenų krustelėjimą ir suprasti, ką žmogus išgyvena, nors šis labai nori tai nuslėpti. Kiti, priešingai, nesupranta, kokie jausmai apėmę žmogų, jei jis tiesiai nepasako, pavyzdžiui, man liūdna, aš bijau...
Svarbu ir tai, kad kartais nesuprantame ne tik kitų, bet ir savo emocijų, jausmų, o ką bekalbėti apie jų valdymą. Tačiau turbūt dar sunkiau yra psichologiškai teisingai gebėti reguliuoti kitų žmonių emocijas bei jausmus. Juk neretai girdime tiesmukus aplinkinių pamokymus: nebūk liūdnas, ko čia dabar išsigandai? Ne visada savo ir kitų emocijas geba suprasti ir suvaldyti net ir įvairių sričių profesionalai, kurie tai turėtų daryti ypač gerai. Greičiausiai visi turime nemalonių prisiminimų iš nepavykusio bendravimo su mokytojais ar medikais. Esame matę, kaip įširdusi mama gatvėje rėkia ant savo mažamečio vaiko ir panašiai.
- Ar pasitvirtino populiari nuomonė, kad moterys - gerokai emocingesnės už vyrus ir kada emocijos žmogui padeda gyventi, o koks jų "perviršis" gal ir trukdo?
- Nereikėtų painioti emocingumo ir emocinio intelekto sampratų. Emocingumas kaip tik siejamas su tuo, kad čia dažnai "neveikia stabdžiai" - mes nestabdome savo emocijų, nepriklausomai nuo to, ar kenkia jos mums patiems bei kitiems žmonėms, ar ne. Emocionaliai intelektualus žmogus gerai supranta ir, kai reikia, puikiai kontroliuoja emocijas.
Mūsų atliktas tyrimas atskleidė tam tikrus skirtumus tarp vyrų ir moterų. Paaiškėjo, kad vyrai geriau supranta ir valdo savo emocijas, o moterys geriau už vyrus supranta ir valdo šalia esančių žmonių emocijas. Be to, moterys geriau sprendžia su emocijomis susijusias socialines tarpasmeninių santykių situacijas ir geriau atpažįsta emocines išraiškas veiduose. Tad, jeigu jūsų vadovė - moteris, galite tikėtis didesnės atjautos, didesnio dėmesio darbuotojų tarpusavio santykiams, psichologiniam klimatui. Na, o jei vadovas - vyras, matyt, mažiau būsite priklausomi nuo jo nuotaikų.
- Kažkas iš klasikų yra pasakęs, jog protas žmogui duotas tam, kad šis gebėtų pateisinti savo emocijas. Dabar, kai aiškūs tyrimo rezultatai, ar galima tą sentenciją pakartoti, žvelgiant į realybę mokslininko žvilgsniu?
- Emociškai intelektualiu negali būti laikomas žmogus, kuris geba tik pateisinti, o ne paaiškinti emocijas. Pavyzdžiui, nesusivaldęs ir kitus užsipuolęs, siekdamas pateisinti savo nesuvaldytą pyktį, žmogus gali sakyti: aš niekad neleisiu, kad man liptų ant galvos! O siekiantis suprasti situaciją gali kalbėti taip: mane labai supykdė jo vertinimai, kurie nepagrįsti jokiais faktais, todėl nesusilaikau, pradėjau ant jo šaukti. Taigi, pastaruoju atveju žmogus sugebėjo analizuoti, suprasti emocinę informaciją, nors ir pavėluotai. Bet tai - vis geriau, nei nuolat reaguoti į aplinką gynybiškai - aš nekaltas, aplinka kalta! Juk emocijų analizė - tai pirmas laiptelis į gebėjimą jas valdyti.
- Ar galima emocinį intelektą vystyti?
- Vyrauja nuomonė: taip, galima. Emocinis intelektas nuo pažintinio intelekto tuo ir skiriasi, kad pastarasis - labiau susijęs su mūsų genetika ir blogiau pasiduoda vystymui. Emocinis intelektas vystymui labiau pasiduoda vaikystėje. Tiesa, žinių apie emocijų supratimą bei valdymą turėjimas nebūtinai reiškia teisingą įvairių emocinių situacijų sprendimą tikrovėje. Žinios gali "neveikti" dėl įvairių priežasčių - motyvacijos, valios stokos, noro pakenkti. Taip pat tikėtina priežastis - žmogui tiesiog trūksta gebėjimų realizuoti jas ir panašiai. Taigi, žinojimas, kaip reikėtų spręsti emocinę situaciją, ne visada reiškia, kad tomis žiniomis bus pasinaudota.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
